Pasaulyje

2021.06.23 07:51

Prieš 5 metus britai pasirinko, tačiau ginčai netyla – kokia „Brexito“ kaina šalių santykiams?

Justinas Vainilavičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.23 07:51

Trečiadienį sukanka lygiai penkeri metai, kai surengtas referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, per kurį dauguma balsavusiųjų pasisakė už „Brexitą“. Nors Jungtinė Karalystė iš bloko jau pasitraukė, santykiai su Europos Sąjunga lieka įtempti. „Brexitas“ dar gali kainuoti taiką Šiaurės Airijoje, o Škotija galvoja apie nepriklausomybę.

Protestuojantys junionistai reikalauja atmesti Šiaurės Airijos protokolą, kurį Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga pasirašė siekdamos išvengti sienos tarp dviejų Airijų ir išlaikyti taiką regione.

Bet kritikai teigia, kad prekių tikrinimas prieš joms patenkant į Airijos salą, sieną paprasčiausiai perkėlė į jūrą – ji atskiria Šiaurės Airiją nuo likusios Jungtinės Karalystės.

„Kita pusė gavo viską, ką norėjo, sėdama chaosą, baimę ir mirtį. Galbūt metas elgtis taip pat. Savo gyvybę esu tikrai pasirengusi paaukoti“, – tikina protestuotoja Hazel Office.

Įtampas kelia vadinamasis „dešrelių karas“ – Europos Sąjungos maisto saugos taisyklės neleidžia į jos rinką iš trečiųjų šalių įvežti šaltų mėsos gaminių. Besienis režimas tarp Šiaurės Airijos ir Airijos, Europos Sąjungos narės, teoriškai reiškia, kad tam kelias atviras.

Žinios. ES tariasi dėl sankcijų Baltarusijai: galutinio sprendimo tikimasi rytoj

Konfliktas temdė Didžiojo septyneto susitikimą Kornvalyje. Protokolas turėjo įsigalioti metų pradžioje, bet Jungtinei Karalystei duotas papildomas pusmetis pasiruošti. Dabar terminas artėja prie pabaigos.

„Parodėme labai daug lankstumo. Iš savo draugų britų taip pat tikimės to paties. Tikimės, kad paprasčiausiai ims dirbti ir įgyvendins tai, dėl ko sutarėme“, – nurodo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von den Leyen.

Europos Sąjunga įspėja dėl papildomų muitų ir teisinių veiksmų, jei Londonas nesiims įgyvendinti susitarimo, nors ir svarsto dar pratęsti terminą. Jungtinė Karalystė teigia, kad abi pusės įsipareigojo dėti visas pastangas protokolui įgyvendinti ir ragina vadovautis logika kalbant apie prekes, kurios nepalieka jos muitų teritorijos.

„Norėtume matyti pragmatiškesnį Europos Sąjungos požiūrį. Jei jų pozicija yra paprasčiausiai laikytis nuostatos, kad privalome įgyvendinti jų muitų politiką, tarsi čia būtų kokia nors eilinė Europos Sąjungos išorės siena, tada akivaizdu, turime problemą“, – teigia Jungtinės Karalystės „Brexito“ ministras Davidas Frostas.

Jungtinės Karalystės Vyriausybė, vadovaujama vieno iš „Brexito“ ideologų, ministro pirmininko Boriso Johnsono, tebenaudoja skirtis su Europos Sąjunga euroskeptiškiems rinkėjams telkti. Bet narystės klausimu vis dar per pusę susiskaldžiusioje šalyje tai rinkėjus gali ir atbaidyti.

Praėjusią savaitę vienoje pietų Anglijos apylinkėje vykusius rinkimus į atsilaisvinusią vietą parlamente triuškinančiai laimėjo proeuropietiški liberalai demokratai, atėmę iš konservatorių užtikrintai beveik 50 metų turėtą poziciją.

Gegužę nuomonę išsakė ir Škotijos rinkėjai, sustiprinę nepriklausomybės referendumo siekiančių partijų pozicijas vietos parlamente. Tačiau kyla klausimas ar Jungtinės Karalystės Vyriausybė leis dar vieną referendumą.

„Tos diskusijos nulemtos paprasčiausio pagarbos Škotijos demokratijai trūkumo. Škotijos nacionalinė partija ką tik iškovojo milžinišką pergalę, yra įsipareigojusi surengti referendumą, kai tam bus tinkamas laikas“, – tvirtina Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon.

Gavusi nepriklausomybę, Škotija siektų narystės Europos Sąjungoje, kurioje dauguma jos gyventojų norėjo likti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.