Pasaulyje

2021.06.22 15:53

Tikrasis Putino straipsnio „Die Zeit“ tikslas – siūlo Vokietijai pasidalyti įtakos zonomis?

Julius Palaima, LRT.lt2021.06.22 15:53

Rusijos prezidento Vladimiro Putino parašytą straipsnį Vokietijos leidinyje „Die Zeit“ įvertinę ekspertai teigia, kad jame kartojami per daugybę metų įsišakniję Kremliaus iškelti naratyvai. Pasak jų, Maskva naudodamasi Vokietijos kalte Antrojo pasaulinio karo metais gali bandyti siekti savo strateginių tikslų ir mėgina įtikinti, esą dėl nerimą keliančios geopolitinės situacijos kalta ne ji, o NATO.

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino parašytas straipsnis Vokietijos leidiniui „Die Zeit“ antradienį minint 80-ąsias nacistinės Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metines yra tik priemonė toliau siekti savo tikslų.

„Jis norėjo pasinaudoti Vokietijos vaidmeniu Antrajame pasauliniame kare, kuris iki šiol šiai šaliai yra didelė trauma. Rusija tai išnaudoja savo strateginiams tikslams“, – teigė M. Laurinavičius.

Pasak jo, Rusija mano, kad JAV prezidento Joe Bideno problemą jai pavyko „išspręsti“.

„Aišku, tai nebūtinai reiškia, kad ji galutinai išspręsta, nes tai gali keistis žvelgiant į tas pačias istorines analogijas, kai Johnas Kennedy Vienoje (1961 m. susitikime Austrijoje su Nikita Chruščiovu) atrodė silpnas. Tačiau Kremlius dabar mano, kad šis klausimas išspręstas. Jie mano, kad J. Bidenas yra silpnas ir nieko blogo iš jo administracijos neverta tikėtis“, – kalbėjo VPAI vyriausiasis analitikas M. Laurinavičius.

Eksperto nuomone, V. Putino parašyto laiško turinys ir veiksmai rodo, kad Rusija ateityje bandys pasinaudoti ir artėjančiais Vokietijos politiniais pokyčiais, ir kanclerės Angelos Merkel pasitraukimu iš valdžios.

„Vokietijoje netrukus galime sulaukti didelių politinių ir istorinių lūžių. Dabar Kremliaus tikslas bus „paimti Vokietiją“, t. y. ten užtikrinti savo interesus. Klausimas – kiek Rusija yra pasiryžusi kištis į ten artėjančius rinkimus, kaip mes esame dažniausiai įpratę“, – savo nuomonę portalui LRT.lt dėstė M. Laurinavičius.

„Jeigu Rusija matys, kad padėtis Vokietijoje nesiklosto pagal jos scenarijų, gali pradėti aktyviau kištis į rinkimus“, – pridūrė ekspertas.

Pasak jo, laiško turinys yra gana „iliustratyvus“.

„Aš labai aiškiai matau savotišką atliepimą ir ką neseniai savo interviu „Financial Times“ sakė vienas iš kandidatų į Vokietijos kanclerius Arminas Laschetas. Taip bandoma parodyti, pateisinti savo veiksmus. Einama ta pačia Emmanuelio Macrono analogija, kad „reikia viską pamiršti, draugauti, kurti erdves nuo Lisabonos iki Vladivostoko“. Vienu žodžiu, daryti visa tai, ko Rusija jau senai siekia ir ko nori“, – kalbėjo VPAI vyriausiasis analitikas.

„Kartojami tie patys naratyvai“

Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala tikina, kad V. Putino straipsnyje iškeliami tie patys Rusijos mėgstami naratyvai.

„Nuolatos pabrėžiama, kad ne Rusijos agresyvus elgesys, ne jos vykdomos aneksijos, ne Rusijos kibernetinės atakos, ne Rusijos išpuoliai prieš opozicijos veikėjus savo šalies ribose ir užsienyje yra dabartinių problemų priežastis, o tai, kad įvyko NATO plėtra“, – sakė L. Kojala.

RESC vadovo teigimu, šis naratyvas sklinda jau labai ilgai, jis yra įsišaknijęs.

„V. Putinas ne veltui tas istorijas kas kartą pakartoja“, – aiškino L. Kojala.

Pasak jo, nėra jokio atsitiktinumo, kad toks straipsnis paskelbtas būtent Vokietijos leidinyje, kuriame istorinis Antrojo pasaulinio karo palikimas yra traktuojamas labai jautriai.

„Rusijos prezidentas tai bando pasitelkti kaip vieną iš priemonių, pagrindžiant tai, jog su Rusija „įmanoma susitarti“, jeigu tas susitarimas būtų grindžiamas jos įtakos zonos konstatavimo linkme“, – LRT.lt sakė RESC vadovas L. Kojala.

Pasak L. Kojalos, tai galima laikyti ir savotišku mėginimu paspausti NATO dėl savo įsitikinimų ar politikos, nes praeityje tai darė ir kitas Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Eksperto teigimu, Rusija artėjančių Vokietijos rinkimų kontekste vėl bando „priminti apie save“ iškeldama tai, kad „Rusija nėra agresorė, o valstybė, su kuria įmanoma kalbėtis“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.