Pasaulyje

2021.06.24 07:00

Ekonominis karas ir alternatyvi Lukašenkos realybė – Vakarų reakcija išgąsdino režimą

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.06.24 07:00

„Valstybinis terorizmo aktas“, kurį įvykdė Baltarusijos režimas, pavertė 10 mėnesių kaimyninėje valstybėje besitęsiančią politinę krizę visos Europos saugumo problema. Nuogąstavimai, kad sankcijos neturėtų pakenkti eiliniams baltarusiams, tapo antraeilės svarbos klausimu, o kalinamo žurnalisto Ramano Pratasevičiaus vedžiojimas po surežisuotas spaudos konferencijas ir „interviu“ rodo – režimas apsiskaičiavo ir tokios ES vienybės nesitikėjo.

Kai gegužės 23-iosios popietę Baltarusijos režimas į orą pakėlė naikintuvą ir sraigtasparnį, kurie privertė Minsko oro uoste tūpti iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą, ES reagavo vieningai – avialinijoms uždrausta naudotis Baltarusijos oro erdve, o šios šalies valstybinės avialinijos negali skraidyti po Europą.

Minsko bandymai pasiteisinti kalbant apie miglotus pranešimus, jog lėktuve buvo bomba, kurią palestiniečių teroristai „Hamas“ ketino susprogdinti virš Vilniaus, Vakarų neįtikina. ES jau paskelbė 4 sankcijų paketus Baltarusijos režimui ir pačiam Aliaksandrui Lukašenkai asmeniškai. Pasipiktinimą sukėlė ne tik pats lėktuvo nutupdymo tikslas – sulaikyti žurnalistą, „Nexta“ kanalo įkūrėją Ramaną Pratasevičių bei jo draugę Sofiją Sapegą, bet ir kartu kilusi grėsmė kitų Europos valstybių piliečiams.

„Reakcija į lėktuvo nutupdymą parodė, kur Europos Sąjungai yra raudonoji linija. Kai 9 mėnesius Baltarusijos žmonės buvo mušami gatvėse, tai nevedė prie rimtų sankcijų, – teigia Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) bendradarbis Pavelas Slunkinas. – Bet vos buvo paliesti ES piliečiai ir lėktuvas, tai krizę pavertė tarptautine. Tokios ES reakcijos baltarusiai tikėjosi jau nuo rugpjūčio.“

Pasaulį nustebino ir per valstybinę Baltarusijos televiziją rodyti „interviu“ su R. Pratasevičiumi, kur ant jo kūno matomi sužalojimai, jis pratrūksta verkti. Birželį surengtoje Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos konferencijoje kartu su kariškiais dalyvavo ir pats R. Pratasevičius.

„Tai, kad nebuvo ES reakcijos, nuo pat rugpjūčio suteikė A. Lukašenkai nebaudžiamumo jausmą. Jis visada galvojo, kad ES negali reaguoti griežtai. Per visą jo valdymą taikytos gana lengvos sankcijos, jos niekada nekėlė jam ar jo ekonomikai rimtos grėsmės. Dėl to jis ir nemanė, kad ES reaguos taip griežtai ir solidariai“, – teigia P. Slunkinas.

Naudojamas kaip marionetė

2018 metais Solsberyje du Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentai panaudojo cheminį ginklą „Novičiok“. Netrukus nepriklausomi tyrėjai atskleidė jų tapatybes, tačiau Rusija reagavo akibrokštu – propagandinė televizija parodė interviu su įtariamais vyrais, kurie teigė buvę paprasti turistai, norėję pamatyti garsiąją Solsberio katedrą.

2020-aisiais kilus masiniams protestams Baltarusijoje prieš suklastotus prezidento rinkimus ir netrukus perėjus prie prodemokratinių reikalavimų, į šalį buvo atsiųsti Rusijos propagandininkai. Jie ėmė dirbti valstybinėse žiniasklaidos priemonėse ir dalijosi patirtimi, kaip pranešti apie įvykius šalyje.

Nors, anot Baltarusijos opozicinių žurnalistų, dauguma šių specialistų jau išvyko iš šalies, tačiau pasaulį nustebino per valstybines žiniasklaidos priemones parodyti keli interviu su sulaikytuoju R. Pratasevičiumi.

Reportažai, kuriuose R. Pratasevičius giria A. Lukašenką, savo kalinimą vadina „saugiausia vieta“ ir teigia besijaučiantis normaliai, buvo rodomi Baltarusijos miestų gatvėse, nors ant jo kūno buvo matoma sužalojimų ženklų. Jo pasisakymus gausiai tiražuoja ir valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.

Dabar režimas paskubomis surengė ir parodomąją spaudos konferenciją, joje kariškiai aiškino orlaivio nutupdymo Minske aplinkybes, o pats R. Pratasevičius sakė bendradarbiaujantis su tyrėjais, prašė savo tėvų nesijaudinti dėl jo ir neigė, kad patiria pareigūnų smurtą.

„Tai buvo vieša palaužto politinio oponento demonstracija, – LRT.lt sakė apžvalgininkė Hanna Baraban, vadinanti tai nemoralia valstybine propaganda. – Pirmasis to tikslas – įbauginti prieš Lukašenką nusiteikusius aktyvistus, gal net paraginti juos keisti poziciją. Pratasevičiaus pavertimas Lukašenkos marionete turėtų demonstruoti režimo tariamą fizinę ir moralinę pergalę. (...) Antra vertus, tai tarptautinis viešųjų ryšių bandymas, turintis Vakarams parodyti, kad režimas nėra toks jau blogas, nes laiko Pratasevičių gyvą, teoriškai jo nekankina ir net leidžia pasirodyti viešumoje.“

Ministerijos konferencijoje dalyvavę kariškiai pateikė savo aiškinimą apie tariamą elektroninį laišką, kuriame pranešta apie sprogmenį „Ryanair“ lėktuve, o režimas ir toliau tvirtina, kad elgėsi teisėtai.

„[Režimas] naudoja Ramaną kaip marionetę, bandydamas „paaiškinti“ ir pagrįsti savo veiksmus. (...) Kartu tai rodo neva autonominį Minsko kursą. Tai turi demonstruoti Vakarams, kad režimas gali persistengti, kai Rusija stoja į jo pusę“, – LRT.lt sakė Čekijos tarptautinių santykių asociacijos (AMO) ekspertas Pavelas Havličekas.

Kai į spaudos konferencijos salę buvo atvestas R. Pratasevičius, ją paliko BBC žurnalistai ir čia buvę užsienio diplomatai.

„Tai rodo, kaip smarkiai skiriasi Baltarusijos režimo ir Vakarų mąstymas ir moraliniai kompasai. Lukašenkai naudoti įkaitus savo politiniuose žaidimuose yra visiškai normalu, o Vakarams tokie žmogaus teisių pažeidimai yra visiškai nepriimtini. Pratasevičiaus naudojimas aiškiai rodo, kaip labai nuo realybės nutolę yra Lukašenka ir jo rėmėjai“, – teigė H. Baraban.

Jos nuomone, surengdamas spaudos konferenciją Baltarusijos režimas tikėjosi pasiekti politinę pergalę šalies viduje, tačiau taip nenutiko – dauguma baltarusių R. Pratasevičiaus prisiekinėjimais ir išreikšta „pagarba A. Lukašenkai“ nepatikėjo. Viena žurnalistė atvirai į mikrofoną pareiškė, kad netiki nė vienu R. Pratasevičiaus žodžiu, ir palinkėjo jam laikytis.

„Čia Baltarusijos ir Vakarų visuomenių nuomonės sutampa: negalima tikėti nė vienu diktatoriaus politinio kalinio žodžiu“, – teigia H. Baraban.

„Šventvagiškas ekonominis karas“

Bendrija jau įvedė 4-ąjį sankcijų Baltarusijos pareigūnams paketą. Po incidento su lėktuvu imta diskutuoti ir apie sektorines sankcijas, kurios galėtų skaudžiai smogti Baltarusijos valstybinei pramonei, kuri atneša daug pajamų režimui.

„Su Pratasevičiumi susiję įvykiai ir režimo siūlymai suteikti malonę politiniams kaliniams, jei jie pripažins kaltę, rodo, kad valstybė nori minimalizuoti naujų sankcijų mastą kuo labiau“, – vertino H. Baraban.

Kokios skausmingos šios sankcijos režimui, rodo jo reakcija – antradienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad sankcijų paskelbimas, sutapęs su minimomis 80-osiomis nacių Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metinėmis, yra „šventvagiškas“, o sankcijos prilygsta „ekonominiam karui“.

Viena Baltarusijos senatorė pareiškė, kad esą tokių priemonių neremia eiliniai Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos ir kitų valstybių gyventojai. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad kelio atgal nebėra – po lėktuvo nutupdymo Vakarų pozicijos Baltarusijos atžvilgiu nepakeis nei pareiškimai, nei opozicijos paleidimas iš kalėjimų.

„Prasidėjus protestams Baltarusijoje, santykių su Vakarais gerinimas, mainais išlaisvinant politinius oponentus, (...) galėjo būti įmanomas. Bet po tokio masto pareigūnų smurto, kankinimų ir lėktuvo užgrobimo tai nebeįmanoma, – teigia H. Baraban. – Atrodo, Lukašenka suvokia artėjančių sankcijų grėsmę ir bando jas kuo labiau sumažinti. Jis puikiai supranta, kad jos atšauktos nebus.“

Trečiadienį ES valstybių ambasadoriai pritarė ir sektorinių sankcijų, kurios būtų taikomos ištisoms pramonės sritims, įvedimui. Ekspertų skaičiavimu, dėl to režimas galėtų kasmet prarasti po kelis milijardus eurų pajamų.

„Europos politikai visada baiminosi įvesti sektorines arba rimtas ekonomines sankcijas, nes, esą, nenorėjo nuskriausti Baltarusijos žmonių. Tačiau kai viskas įvyko su ES lėktuvu, jie jau pamiršo šį rūpestį“, – teigia P. Slunkinas.

Tokios sankcijos paveiks ir kaimyninių šalių ekonomiką – Lietuva taip pat pajustų jų naštą. „Nežinome, ar ekonominės sankcijos veikia, ar ne. Nes neturime tokio atsakymo. Istorija rodo, kad kartais taip, kartais – ne. Venesuelos, Irano, Kubos, Šiaurės Korėjos atvejais sankcijos neveikia. (...) Tai nereiškia, kad taip nutiks ir Baltarusijoje“, – svarsto P. Slunkinas.

Tačiau ko ES siekia, įvesdama vis naujų sankcijų Baltarusijai: ar tikisi, kad tai ves prie režimo pasikeitimo Minske, ar turėtų būti atgrasomoji priemonė, kad A. Lukašenka nekartotų tokių įvykių kaip lėktuvo užgrobimas?

„Lukašenka yra sudėtingiausioje padėtyje per visą savo valdymo laikotarpį. Jo Vakarų užsienio politikos flangas atkirstas, Rusija toliau spaudžia gilinti integraciją. Jis kasdien vis labiau priklausomas nuo Rusijos. O kas jam nauja – negali stabilizuoti padėties šalies viduje. Jis nebėra legitimus ne tik užsienyje, bet ir šalies viduje“, – teigia P. Slunkinas.

Naujausių „Chatham House“ apklausų duomenimis, A. Lukašenką remia tik trečdalis Baltarusijos gyventojų, o didžioji dalis į jį žvelgia neigiamai. Todėl padėties liberalizavimas taip pat nėra tikėtinas – vos atgniaužus režimo gniaužtus, į gatves vėl plūstelėtų protestuotojai.

„Lukašenka turės ką nors pakeisti. Dabar ekonomika ir visuomenė negali vystytis. (...) Politinė krizė Baltarusijoje dar nesibaigė ir A. Lukašenka bandys rasti sprendimą, – teigia P. Slunkinas, prognozuojantis, kad A. Lukašenka mėgins kurti naujus postus sau, keisdamas šalies Konstituciją, o pokyčiai galimi jau artimiausiu metu. – Padėtį apibūdinčiau kaip aklavietę – niekas nelaimėjo ir neturi pakankamai galios laimėti. O lygiosiomis viskas baigtis negali.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.