Pasaulyje

2021.06.20 20:59

Prancūzijos vietos rinkimai – repeticija prieš Macrono ir Le Pen dvikovą kitą pavasarį

Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.20 20:59

Prancūzijos rinkėjai kaip niekada pasyviai sekmadienį dalyvauja vietos rinkimuose, nors jų politinė svarba peržengia regionų ribas. Balsavimas laikomas pasirengimu kitų metų prezidento rinkimams ir gali žadėti dar stipresnį kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen pasirodymą nei prieš 4 metus. Jos partija tikisi pirmą kartą istorijoje laimėti viename iš 13-kos regionų. Tuo metu Emmanuelio Macrono centro dešinieji nesitiki nė vienos pergalės.

Nors Marine Le Pen nėra kandidatė Prancūzijos vietos rinkimuose, šį savaitgalį visų akys nukreiptos į ją. Jos Nacionalinis sambūris istorinių pergalių tikisi ir dabar, tačiau visi laukia kito pavasario balsavimo.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė nebekalba apie išstojimą iš Europos Sąjungos, nebežeria aštrių pareiškimų – ir tai daro ją dar rimtesne prezidento varžove. Jos idėjos gal ir ne populiaresnės, sako ekspertai, bet atkirčio mažiau. Rinkėjams neparūpo partijos narių rasizmas ar antisemitizmas.

Žinios. Seimo opozicija reikalauja skirti daugiau pinigų mokytojų pensininkų išeitinėms kompensacijoms

„Marine Le Pen galų gale imama nebelaikyti pavojumi demokratijai, – sako apklausų instituto „Ipsos“ vadovas Brice`as Tenturier. – Netgi tiek pat prancūzų jau laiko Marine Le Pen tokia pat gera sergėtoja, tokia pat Respublikos vertybių gynėja kaip Emmanuelį Macroną. Tai priešinga tam, kas buvo prieš dešimt metų.“

Dvi pagrindinės šių rinkimų temos – ypač palankios kraštutiniams dešiniesiems, nusikaltimai ir imigracija, nors regionai ir neturi galių reguliuoti policijos veiklą. Rinkėjams tai svarbiau už ekonomiką ir pandemiją.

Jeigu M. Le Pen kandidatas laimės pietinį regioną aplink Marselį ir Nicą, net kai visos kitos partijos telkiasi prieš jį, tai bus dar ir parodymas rinkėjams, kad partija, kadaise buvusi užribyje, gali valdyti milijardinius biudžetus.

„Daug prancūzų mano, kad net jei jie pritartų Nacionalinio sambūrio idėjoms, vadovauti šaliai partija nesugebėtų. Taigi gebėjimas laimėti svarbų vietinį postą, ko gero, leistų sušvelninti šį prastą savo įvaizdį visuomenėje“, – komentuoja apklausų instituto „Ipsos“ studijų direktorius Matthieu Gallard`as.

Prezidentas E. Macronas pats imasi kraštutinių dešiniųjų temų, bando atkovoti dalį jų rinkėjų. Bet nuo jo nusisuka kairieji, per anuos rinkimus balsavę už jį tik todėl, kad nelaimėtų M. Le Pen.

Vietos rinkimuose gerai pasirodyti gali tradicinės partijos – konservatoriai ir žalieji – o jauna E. Macrono partija nesitiki pergalių niekur, ypač po pusantrų metų suvaržymų ir karantinų.

Kita vertus, ir pralaimėti ji neturi ko.

Kraštutiniai dešinieji gali išsiveržti į priekį pusėje regionų, bet po savaitės dar antrasis turas, ir prieš juos gali susivienyti kitos partijos. Praeitą kartą taip jie niekur nelaimėjo.

Prognozes sunkina ir tai, kad rinkėjai itin pasyvūs. Ir vasara, atostogos, ir ekonomikos atsivėrimas po pandemijos yra veiksniai, galintys pasukti rezultatus netikėta linkme. Be to, regionai rinkėjams nėra tokie artimi kaip savivaldybės ir ne tokie svarbūs kaip parlamentas.

Bet, sako ekspertai, ištikimiausieji balsuos visada, tad pasyvumas padės kraštutinėms partijoms.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.