Pasaulyje

2021.06.19 22:03

Baltijos šalių kančia nesvarbi? Berlyne minimas nacių įsiveržimas į Sovietų Sąjungą

LRT.lt2021.06.19 22:03

Ukrainos ambasadorius atmetė kvietimą į renginį Berlyne įsikūrusiame Vokietijos ir Rusijos muziejuje, skirtą 80-osioms Hitlerio įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metinėms paminėti. Anot jo, minėjimui pasirinkta vieta „glumina“, rašo „Deutsche Welle“. 

Ukrainos ambasadorius Andrijus Melnykas atsisakė Vokietijos kvietimo, kurį gavo visos 15 buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, į šį penktadienį Berlyne atidaromą parodą, skirtą 27 milijonams Sovietų Sąjungos gyventojų, žuvusių nuo 1941 m. vasaros, Hitleriui pradėjus operaciją kodiniu pavadinimu „Barbarossa“.

Tai, kad paroda eksponuojama Berlyno Vokietijos ir Rusijos muziejuje, yra „apmaudu, labai liūdna ir glumina“, – sakė A. Melnykas, nes tokiu būdu nuoskaudos, kurias patyrė kitos tautos, kaip antai ukrainiečiai, baltarusiai ir Baltijos valstybės, „tiesiog ignoruojamos“.

„Vokiečių kaltė dėl nacių nusikaltimų iki šiol pripažįstama tik Rusijos ir rusų atžvilgiu“, – rašė A. Melnykas muziejaus direktoriui.

Atnaujintas muziejus įsikūręs Berlyno Karlshorsto rajone, toje vietoje, kur, praėjus dviem dienoms po to, kai nacių karinio jūrų laivyno vadas pasidavė sąjungininkų pajėgoms Reimse, Prancūzijoje, sovietų kariuomenė privertė kapituliuoti tris nacistinės Vokietijos karinių pajėgų vadus, rašo DW.

Karlshorstas buvo tapęs Raudonosios armijos baze, o vėliau – sovietų būstine buvusioje Rytų Vokietijoje, įskaitant didelį KGB žvalgybos postą, kuris veikė iki Vokietijos susivienijimo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje.

Prezidento kanceliarijos teigimu, renginys turėtų peržengti tvyrančią įtampą

Prezidento Franko-Walterio Steinmeierio kanceliarijos teigimu, atmesdama kvietimą, Ukraina „nesuprato“ Vokietijos valstybės vadovo ketinimų penktadienį įvyksiančiam parodos atidarymui suteikti „vienijančio pobūdžio visų skirtybių ir konfliktų metu“. '

„Griežta“ A. Melnyko kritika Vokietijos organizuojamiems atminimo renginiams daro „meškos paslaugą“ teisėtiems Ukrainos interesams ir Vokietijos bei Ukrainos ryšiams, rašoma F. W. Steinmeierio kanceliarijos pranešime, turint omenyje ES paramą Kijevui tokiais klausimais kaip Krymas.

Nacistinės Vokietijos netikėtas įsiveržimas į tuo metu Sovietų Sąjungai priklausiusias Rytų Europos valstybes prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. Hitleris sulaužė nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytą nepuolimo susitarimą, dar vadinamą Molotovo-Ribbentropo paktu, leidusį Hitleriui įsiveržti į Lenkiją ir tokiu būdu sukėlusį karą su Prancūzija ir Didžiąja Britanija.

Karas su Vokietija Sovietų Sąjungai kainavo apie 27 milijonų žuvusiųjų – pusė jų buvo Raudonosios armijos kariai.

Vien tik tuometėje Ukrainos teritorijoje nuo 1939 m. iki 1945 m. žuvo nuo 8 iki 10 milijonų gyventojų, trečiadienį pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA, remdamasi Ukrainos šaltiniais.

Hitleris operaciją „Barbarossa“ pradėjo turėdamas 3,3 mln. karių, tačiau atėjus žiemai, jo kariuomenė patyrė pralaimėjimus prie Maskvos ir Stalingrado, o 1943 m. vasaris tapo vienu iš Antrojo pasaulinio karo, Rusijoje dar vadinamo Didžiuoju tėvynės karu, lūžio taškų.

Kruviniausias Antrojo pasaulinio karo frontas

Penktadienio parodos „Nusikaltimo dimensija“ anonse teigiama: „Antibolševikiškos ir rasistinės nuostatos vaidino tokį patį vaidmenį kaip ir kariniai bei ekonominiai nacių režimo interesai. Iš viso [nacių nelaisvėje] žuvo daugiau nei 3 milijonai sovietų karo belaisvių. Nemaža dalis jų buvo sušaudyti“.

Pirmadienį dėdamas vainiką vienoje iš buvusių karo belaisvių stovyklų Sandbostelio mieste, Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemėje, F. W. Steinmeieris sakė: „Šie žmonės mirė ne kažkur tolimoje praeityje“.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina ir Rusija į tuos karo laikų įvykius žiūri labai skirtingai, tačiau perspėjo: „Mes neturime naudoti istorijos kaip priemonės prieš kitus, prieš kaimynus“.

Tarp Hanoverio ir Hamburgo esančiame Sandbostelyje žuvo apie 300 tūkst. kalinių, iš jų 70 tūkst. sovietų karių – prievartos, bado ir priverstinio darbo aukų. Jie buvo tarp 5,7 mln. nacistinės Vokietijos į nelaisvę paimtų sovietų karių, rašo DW.

Trečiadienį dalyvaudamas Maskvoje vykusioje Rusijos ir Vokietijos tyrėjų konferencijoje Wolfgangas Schneiderhanas teigė, kad Hitlerio režimas turėjo vieną ketinimą – „pavergti ir sunaikinti atskiras tautas“.

1941 m. pradėtas puolimas, kaip matyti iš istorijos, nebuvo „įprastas“ karas, „nuo pat pradžių tai buvo rasistinė ir ideologinė naikinimo kampanija“, – sakė W. Schneiderhanas. O ir pačios kovos Rytų fronte buvo ypač žiaurios, mažiau paisant karybos taisyklių nei kituose Antrojo pasaulinio karo frontuose.

Šiuo metu Vokietijos karo kapų komisijos pirmininko pareigas einantis W. Schneiderhanas iki 2009 m. buvo Vokietijos Bundesvero – pokario ginkluotųjų pajėgų – generalinis inspektorius.

Maskvos konferencija yra vienas iš metus trunkančios Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimo programos, kurios tikslas iš archyvų, įskaitant ir Vokietijos federalinį archyvą, nustatyti į nelaisvę pakliuvusių ir žuvusių sovietų karių vardus, biografijas ir likimą, renginių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.