Pasaulyje

2021.06.20 09:59

Baltarusija virs nauju Donbasu? Ką reiškia ES sankcijos kompanijai „Belavia“

Kaciaryna Lozka, Julija Miadzveckaja, „New Eastern Europe“, LRT.lt2021.06.20 09:59

ES sprendimas uždrausti Baltarusijos oro linijoms patekti į ES oro uostus ir oro erdvę nėra pragmatiškas ir, anot Rusijos, kelia Baltarusijos „Donbasizacijos“ pavojų. ES politika Baltarusijos atžvilgiu turi kelti strateginius tikslus – užtikrinti žmonių tarpusavio ryšius, skatinti Europos vertybes ir išlaikyti Baltarusiją ir jos piliečius arčiau ES, „New Eastern Europe“ rašo Katsiaryna Lozka ir Yuliya Miadzvetskaya.  

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „New Eastern Europe“ originalus kūrinys.

Gegužės 23 d. įvykdytas „Ryanair“ reiso FR4978 užgrobimas sukėlė precedento neturinčią ES reakciją. Vos per 24 valandas nuo priverstinio lėktuvo nutupdymo Europos Vadovų Taryba pakartojo savo raginimą taikyti sankcijas ir paragino uždrausti Baltarusijos oro linijų orlaiviams įskristi į Europos oro erdvę. Jau gegužės 25 d. ES lėktuvai prevenciškai nustojo skraidyti virš Baltarusijos, o Europos šalys atsisakė savo teritorijose priimti Baltarusijos nacionalinę aviakompaniją – „Belavia“. Ukraina prie šio draudimo prisijungė gegužės 26 d. Galiausiai birželio 4 d. Taryba patvirtino draudimą „Belavia“ orlaiviams kirsti ES oro erdvę. Per kelias dienas Baltarusija pateko į izoliaciją ir Rusija tapo pagrindine šalies oro linijoms vis dar pasiekiama kryptimi.

ES saugumas svarbiausia?

Stebina tai, kad „Ryanair“ lėktuvo užgrobimas sukėlė žymiai audringesnę ES reakciją, nei dešimt mėnesių trunkančios didžiausios nuo Sovietų Sąjungos laikų represijos Baltarusijoje. Išvadose, kurias iškart po incidento priėmė Europos Vadovų Taryba, buvo reikalaujama ne tik draudimo naudotis ES oro erdve, bet ir toliau taikyti tikslines finansines ir ekonomines sankcijas. ES reakcija į šią tiesioginę grėsmę saugumui kardinaliai skiriasi nuo „palaukime ir pamatysime“ požiūrio, kurį ES demonstravo, reaguodama į pastarojo meto įvykius Baltarusijoje. Daugelį baltarusių, tarp jų ir opozicijos lyderius, nuvylė nuosaiki ES reakcija į ilgalaikius žmogaus teisių pažeidimus šalyje, todėl jie reikalavo platesnių ekonominių sankcijų.

Iš tiesų ES susilaikė nuo bet kokių ryžtingesnių veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Pirmenybę ji teikė rytinių sienų saugumui ir stabilumui. Birželį numatytas ketvirtasis ES sankcijų etapas priklausys nuo to, ar bus surinkti įrodymai apie sąraše esančius asmenis. O tuo tarpu politinių kalinių skaičius Baltarusijoje birželio 10 d. jau siekė 477 žmones ir toliau sparčiai auga. Maždaug 35 tūkst. baltarusių buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. JT žmogaus teisių ekspertai užfiksavo keletą netinkamo elgesio su suimtaisiais ir jų kankinimo atvejų. Daugelis baltarusių yra ant nusivylimo ribos. Neseniai nusižudė 18-metis, neatlaikęs valdžios daromo spaudimo dėl tariamo riaušių kurstymo. Dar vienas politinis kalinys Sciapanas Latypavas bandė nusižudyti teismo proceso metu. Apskritai, visus dešimt mėnesių, kai Baltarusijoje vyksta žiaurus susidorojimas su taikiais protestuotojais, ES vengė kalbėti „jėgos kalba“.

Nepaisant to, panašu, kad šiuo metu ES požiūryje į Baltarusiją jau juntamas permainų vėjas. Nepagarba įstatymams, kuriuos Baltarusijos valdžios institucijos nacionaliniu lygmeniu demonstruoja jau beveik metus, staiga įgavo tarptautinį mastą. Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas, siekiant pagrobti Ramaną Pratasevičių ir Sofiją Sapegą, buvo smūgis ES saugumo ir tarptautinėms transporto normoms. ES tikslas per Rytų partnerystę suburti „draugų ratą“ ir taip užsitikrinti regioninę gerovę ir stabilumą buvo pakirstas ties pačiais pamatais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ES privalėjo ryžtingai reaguoti ir nedelsdama imtis kažko daugiau nei vien griežtas pasmerkimas. Nukreipdamos nuo kurso keleivinį orlaivį Baltarusijos valdžios institucijos įvykdė išpuolį prieš pačią ES ir sukūrė pavojingą precedentą kitiems nedemokratiškiems režimams. Norėdama atgrasyti kitus nuo panašių išpuolių prieš Europos vertybes, ES turėjo pasiųsti aiškų signalą, kad Baltarusijos valdžios institucijų elgesys peržengė ribą ir už sukeltą grėsmę ES saugumui turi būti taikomos griežtos sankcijos.

Skrydžių draudimas: simbolinis smūgis Baltarusijos režimui

Įvestas draudimas sukėlė tam tikrų ekonominių padarinių Baltarusijos režimui. Baltarusija buvo tarptautinių skrydžių centras ir populiari persėdimo vieta, jungianti Europą su Azija ir Artimaisiais Rytais bei įvairiomis vidinėmis kryptimis. Tačiau aviacijos pramonė, kaip teigiama, sudarė vos du ar tris procentus Baltarusijos BVP. Taigi įvestos sankcijos, greičiausiai, pirmiausia palies „Belaeronavigacia“ – valstybinę įmonę, teikiančią oro navigacijos paslaugas šalies oro erdvės naudotojams. Remiantis kai kuriais vertinimais, jos metinės pajamos siekia 50–70 milijonų JAV dolerių, o Baltarusijos oro erdve naudojasi iki 200 tūkst. skrydžių iš 92 šalių. Tad akivaizdu, kad dėl įvesto draudimo valstybinė įmonė patirs nemenkų nuostolių.

Greita ES reakcija į lėktuvo užgrobimą tapo reikšmingu, tačiau iš esmės simboliniu niuksu Aliaksandro Lukašenkos režimui. Akcentuodamas simbolinę sankcijų reikšmę, A. Lukašenka kritikavo ES atsaką gegužės 28 d. Sočyje vykusio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu. Baltarusijos režimas natūraliai apkaltino Vakarus dėl nuostolių, kurių dėl šio draudimo greičiausiai nepavyks išvengti. Kiek anksčiau A. Lukašenka kaltę dėl šio įvykio vertė „piktadariams“, kaltino Vakarus „absoliučiu melu“ ir bandymais „užsmaugti“ šalį.

Antivakarietiška Baltarusijos režimo retorika tapo įprasta, šaliai reaguojant į Vakarų spaudimą ir kreipiantis dėl paramos į kaimynę Rytuose. Tikimasi, kad po Sočio susitikimo „Belavia“ pasiūlys keletą naujų skrydžių maršrutų į Rusijos miestus. Pripažįstant ES solidarumo svarbą, reikia nepamiršti, kad net ir vidutinės trukmės Baltarusijos oro erdvės perorientavimas į Rytus kelia dar didesnės Baltarusijos žmonių izoliacijos riziką.

Pavojus žmonių tarpusavio ryšiams

Svarstydama poveikio priemones, ES nuolat susiduria su sunkia dilema, kaip taikyti sankcijas režimui, nepadarant žalos paprastiems baltarusiams. Kadangi dėl bet kokių sankcijų neišvengiamai nukentės Baltarusijos gyventojai, reikia labai kruopščiai apsvarstyti skrydžių draudimą, nes rizikuojama uždaryti baltarusius neteisėto režimo įsivaizduojamoje „apgultoje tvirtovėje“, kuri atsilaiko tik Rusijos padedama. Žinoma, toks rezultatas prieštarauja pačios ES užsienio politikos prioritetams.

Kaskart pašlijus Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiams, ES vykdė dviejų krypčių politiką – intensyvino ryšius su pilietine visuomene ir demokratine opozicija, tuo pačiu metu ribodama dvišalį bendradarbiavimą su Minsku. Tokiais laikotarpiais ES taip pat nukreipdavo centrinėms valdžios institucijoms skirtą finansinę paramą pilietinei visuomenei.

2006 m. „neoficialiame“ dokumente „Ką Europos Sąjunga galėtų duoti Baltarusijai“ kaip pagrindiniai baltarusių gyvenimo kokybės gerinimo elementai jau buvo įvardinti žmonių tarpusavio ryšiai ir palengvintas keliavimas. Nuo 2009 m. ES Taryba pabrėžia geresnių ES ir Baltarusijos žmonių tarpusavio ryšių svarbą. Siekiant skatinti judumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ES ir Baltarusija pasirašė vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus. Jie įsigaliojo praėjusiais metais. Šie dokumentai kartu su judumo partneryste yra pagrindinės priemonės plėtojant ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą migracijos srityje ir prisidedant prie abiejų šalių piliečių tarpusavio ryšių.

ES sprendimas uždrausti Baltarusijos avialinijoms naudotis jos oro erdve kelia tam tikrų klausimų, ko tokiomis priemonėmis tikimasi pasiekti. Jei ES nori laikytis savo vertybių ir padėti baltarusiams išvengti baudžiamojo persekiojimo bei saugioje aplinkoje judėti po Europą, jai nederėtų skatinti Minsko primestos izoliacijos politikos. Baltarusija gruodį jau laikinai uždarė sausumos sienas. Gegužę Valstybės sienos komitetas paskelbė, kad leidimas laikinai gyventi užsienyje nėra pakankamas pagrindas išvykti iš šalies. Pastarosiomis dienomis baltarusiai praneša susiduriantys su dar daugiau sunkumų, bandant išvykti iš šalies. Šie įvykiai paskatino Baltarusijos diasporos protesto veiksmus kaimyninėse Lenkijoje ir Lietuvoje, siekiant priversti Baltarusijos valdžią atverti sausumos sienas.

ES reikalingas perspektyvus požiūris į Baltarusijos krizę

Reaguodama į Baltarusijos krizę, Europos Sąjunga iki šiol bandė (daugiausia simboliškai) spausti režimą, tuo pačiu metu rengdama Baltarusijos po A. Lukašenkos strategiją. ES diskutavo apie sankcijas Minskui, kartu dalyvaudama kuriant dešimties milijardų JAV dolerių vertės plane remti Baltarusiją pirmuosius trejus demokratinės valstybės metus. Šiuo atžvilgiu skrydžių draudimas yra daugiau išimtis nei taisyklė, nes nebuvo nustatyta jo trukmė. Be to, jis nesiūlo jokios perspektyvios vizijos, kaip sušvelninti kelionių apribojimus ar įvesti bevizį režimą su demokratine Baltarusija.

Sunku numatyti ir galimas tokio draudimo pasekmes. Viena vertus, „Ryanair“ lainerio užgrobimas krizę pavertė tarptautine ir parodė, kad diktatūros keliama grėsmę peržengia jos valdomos valstybės ribas. Kita vertus, griežti judėjimo laisvės apribojimai visą likusį A. Lukašenkos valdymo laikotarpį gali tapti nauja „Geležine uždanga“ Rytuose. Be to, draudimas iš esmės užgožia pagrindinę Baltarusijos krizės problemą – neteisėtą A. Lukašenkos valdžią ir jai išlaikyti pasitelkiamą smurtą.

Siekdama padėti baltarusiams, ES turi bendrauti su šalies piliečiais, o ne juos izoliuoti. Šiuo tikslu turėtų būti įsteigti humanitariniai koridoriai. Žmonės, kuriems gresia persekiojimas ir kurie rizikuoja būti sulaikyti dėl politinių motyvų, turėtų turėti galimybę išvykti iš šalies. Kadangi Rusija nėra „saugus“ prieglobstis, o sienos su Ukraina uždarytos, ES šalys turėtu apsvarstyti, kaip užtikrinti piliečiams galimybę išvykti iš šalies.

Izoliuodami Baltarusijos žmones rizikuojame atitolinti juos nuo išorinio pasaulio. Baltarusija yra šalis, apie kurią mažiausiai žinoma Europoje. Tęsiantis valdžios išpuoliams prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir aktyviai valstybinės propagandos sklaidai, ES gali būti vis sunkiau operatyviai reaguoti į režimo skleidžiamą dezinformaciją. Europos Sąjungai taip pat gali kilti sunkumų aiškinantis, kas iš tiesų vyksta šalies viduje. Pagalba Baltarusijos žmonėms kovojant su dezinformacija turėtų būti vienas iš ES prioritetų. Sąžiningas ir skaidrus „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo faktinių aplinkybių tyrimas gali būti gyvybiškai svarbus elementas, kovojant su įvairiais Baltarusijos režimo sąmokslais ir „badymu pirštais“.

Katsiaryna Lozka yra Gento universiteto ir Jungtinių Tautų universiteto lyginamosios regioninės integracijos studijų institute doktorantė.

Yuliya Miadzvetskaya yra Liuveno ir „ReThink“ centro mokslininkė. Jungtinių Amerikos Valstijų Vokietijos Maršalo fondo CEE narė.

Jų komentaras pasirodė „New Eastern Europe“ tinklalapyje ir LRT.lt yra perspausdintas su sutikimu. Originalią publikaciją anglų kalba galite rasti čia.

Šiame straipsnyje pateikiama autorių nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.




Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.