Pasaulyje

2021.06.18 08:23

Irane prasidėjo prezidento rinkimai, pergalė prognozuojama ultrakonservatyviam kandidatui

atnaujinta 11.20
BNS2021.06.18 08:23

Iraniečiai penktadienį balsuoja prezidento rinkimuose, per kuriuos beveik neabejotina pergalė prognozuojama ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkui Ebrahimui Raisi, besigrumiančiam su trimis kitais varžovais.

Rinkimų kampanija buvo blanki, o rinkėjų aktyvumas tikriausiai pasieks naujas žemumas, šaliai kenčiant nuo JAV taikomų griežtų ekonominių sankcijų ir COVID-19 pandemijos.

Sostinėje Teherane rinkimų plakatų buvo gana maža, o tarp jų dominavo vaizduojantys rinkimų favoritą – 60-metį E. Raisi, dėvintį jam įprastą juodą turbaną.

Šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pirmasis atidavė savo balsą po 7 val. vietos (5 val. 30 min. Lietuvos) laiku, įmetęs balsalapį į balsadėžę, specialiai pastatytą vienoje mečetėje šalia jo biuro sostinėje.

Jis taip pat paragino beveik 60 mln. balso teisę turinčių iraniečių pasekti jo pavyzdžiu: „Juo anksčiau atliksite šį uždavinį ir pareigą – juo geriau. Viskas, ką Irano žmonės darys šiandien iki šio vakaro, eidami į rinkimus ir balsuodami, prisideda prie jų ateities statybų.“

Balsavietės užsidarys vidurnaktį (22 val. 30 min. Lietuvos laiku), bet jų darbas dar gali būti pratęstas dviem valandomis. Rezultatų laukiama šeštadienį apie vidurdienį.

Nugalėtojas rugpjūtį bus prisaikdintas aštuntuoju Irano prezidentu ir perims šalies vairą iš Hassano Rouhani, nuosaikių pažiūrų veikėjo, dirbusio dvi kadencijas po ketverius metus ir, pagal konstituciją, nebegalinčio balotiruotis.

Aukščiausioji valdžia Irane nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, per kurią buvo nuversta JAV remta monarchija, priklauso aukščiausiajam lyderiui.

Vis dėlto šiitiškos respublikos prezidentas yra aukščiausio rango valstybės biurokratijos pareigūnas ir daro didelę įtaką įvairiose srityse, pradedant pramonės politika, baigiant užsienio reikalais.

H. Rouhani svarbiausias pasiekimas buvo 2015 metų sutartis su galingosiomis valstybėmis, pagal kurią Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą ir nesiekti pasigaminti atominių ginklų, o mainais turėjo būti sušvelnintos šiitiškai respublikai taikomos sankcijos.

Tačiau didelės viltys, kad šalies ekonominė padėtis pagerės ir kad ji labiau atsivers pasauliui, buvo sužlugdytos 2018-aisiais, kai tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš sutarties ir atnaujino ekonominio ir diplomatinio „maksimalaus spaudimo“ kampaniją prieš Iraną.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinės programos tikslai yra taikūs, bet D. Trumpas kaltino Teheraną siekiant slapta susikurti branduolinį arsenalą ir destabilizuojant padėtį Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose savo įtaka, daroma per šiitiškos respublikos remiamas sukarintas grupes.

JAV taikant senasa ir naujas sankcijas prekyba su Iranu buvo paralyžiuota, o dauguma užsienio bendrovių pasitraukė. Ekonomikos padėtis smarkiai pablogėjo, o smarkiai išaugus degalų kainoms ne kartą buvo kilę socialinių neramumų, griežtai numalšintų saugumo pajėgų.

Irano ultrakonservatyvioji stovykla, itin nepasitikinti Jungtinėmis Valstijomis, kurias vadina „Didžiuoju Šėtonu“ ir „Pasauline arogancija“, peikė H. Rouhani dėl žlungančios 2015 metų sutarties.

Praeitais metais jos atstovai įsitvirtino parlamente, o dabar tikriausiai perims prezidento postą. Per šiuos rinkimus taip pat yra renkami savivaldos ir kiti pareigūnai.

Prašymus leisti varžytis dėl valstybės vadovo pareigų iš pradžių pateikė beveik 600 pretendentų. Tačiau Sergėtojų Taryba, sudaryta iš 12 dvasininkų ir teisininkų, patvirtino tik septynis iš jų.

Tarp atmestų iškilių kandidatų buvo buvęs parlamento pirmininkas, konservatyvių pažiūrų Ali Larijani. Be to, likus dviem dienoms iki rinkimų trys jau patvirtinti kandidatai iš kovos pasitraukė.

Vienintelis tebekandidatuojantis reformų šalininkas yra technokratas, buvęs centrinio banko vadovas Abdolnasseras Hemmati, žadėjęs atgaivinti ekonomiką ir – itin neįprastai Irane – įtraukęs į rinkimų kampaniją savo žmoną.

Atgaivinti branduolinį susitarimą

Iranas rinkėjų dalyvavimą dažnai pabrėžia kaip demokratinio legitimumo įrodymą, bet apklausos rodė, kad rinkėjų aktyvumas penktadienį gali būti mažesnis negu pernai, kai savo valią per parlamento rinkimus pareiškė 43 proc. rinkėjų.

Jeigu aiškaus nugalėtojo nebus, po savaitės bus surengtas antrasis balsavimo ratas.

Dvi dienos prieš rinkimus aukščiausiasis lyderis paragino rinkėjus aktyviai balsuoti ir išrinkti „stiprų prezidentą“. A. Khamanei taip pat perspėjo, kad „šėtoniški pasaulio centrai“ stengiasi rinkimus žlugdyti.

Irano žiniasklaida jau anksčiau yra įvardijusi E. Raisi galimu A. Khamenei įpėdiniu. Aukščiausiajam lyderiui ateinantį mėnesį sukaks 82 metai.

A. Khamenei irgi dirbo prezidento poste, kai 1989 metais perėmė aukščiausiojo lyderio pareigas iš šiitiškos respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini.

Tremtyje veikiančioms Irano opozicijos ir žmogaus teisių grupėms E. Raisi vardas neatsiejamas su kairiųjų pažiūrų veikėjų masinėmis egzekucijomis 1988 metais, kai jis buvo Teherano revoliucinio teismo prokuroro pavaduotojas. Tačiau E. Raisi neigė kaip nors prisidėjęs prie to proceso.

Kad ir kokie būtų ideologiniai nesutarimai Teherane, daugelis laikosi nuomonės, kad 83 mln. gyventojų turinti valstybė privalo ieškoti būdo užbaigti skausmingas JAV sankcijas per derybas, kuriomis siekiama atgaivinti branduolinį susitarimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas yra išreiškęs norą grąžinti savo šalį į sutarties besilaikančių valstybių ratą, kai tik Vašingtonas įsitikins, jog Iranas laikysis savo įsipareigojimų. D. Trumpui pasitraukus iš sutarties, Teheranas palaipsniui liovėsi laikytis kai kurių šiuo dokumentu numatytų sąlygų.

JAV atstovai netiesiogiai dalyvauja Europos Sąjungos organizuojamose diskusijose Vienoje kartu su kitomis sutarties signatarėmis – Jungtine Karalyste, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Vokietija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.