Pasaulyje

2021.06.17 12:30

Bideno ir Putino susitikimas: bereikšmis linktelėjimas, Kremliaus bandymai rodyti galią ir JAV perspėjimas

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.06.17 12:30

Trečiadienį Joe Bidenas tapo jau penktuoju JAV prezidentu, su kuriuo susitiko Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Jų pokalbis truko virš 3 val. ir baigėsi anksčiau, nei planuota. Kas tiksliai aptarta susitikime, neatskleidžiama, tačiau surengtose atskirose spaudos konferencijose skambėjo perspėjimai Rusijai apsispręsti dėl savo ateities kylančios Kinijos akivaizdoje ir kaltinimai JAV pirmiausia nesprendžiant savo problemų.

Kovą duodamas interviu ABC televizijai J. Bidenas sutiko su žurnalisto klausimu „ar Putinas yra žudikas?“. Tai kartu su JAV institucijų kaltinimais bei įrodymais apie nuolatines Maskvos kibernetines atakas dar paaštrino šalių santykius. Vašingtonas ir Kremlius atšaukė savo ambasadorius, sumažino diplomatinio personalo skaičių. Todėl prieš trečiadienį vykusį susitikimą buvo jaučiama įtampa.

Neleido Putinui demonstruoti galios

Pavasarį surengti susitikimą akis į akį V. Putinui pasiūlė JAV vadovas. Kremliaus propaganda tai vaizdavo kaip režimo pergalę – esą, nepaisant griežtos Vašingtono retorikos, Rusija yra tokia svarbi, kad su ja būtina kalbėtis.

Tačiau trečiadienio susitikime JAV stengėsi nesuteikti progos V. Putinui demonstruoti savo galios. Anot Lietuvos karo akademijos (LKA) mokslininkės dr. Gerdos Jakštaitės, iškalbingas protokolinis susitikimo nustatymas, jog Rusijos prezidentas į susitikimo vietą turėjo atvykti anksčiau nei JAV vadovas.

„Man į akis krito tam tikros smulkmenos, kuriomis JAV norėjo nesuteikti V. Putinui galimybės pademonstruoti savo galios tam tikru būdu“, – teigia politologė.

Tačiau po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Rusijos vadovas pažėrė kaltinimų JAV, lygino Kapitolijaus šturmą su prodemokratiniais protestais Rusijoje, pareiškė, kad įkalintas opozicionierius Aleksejus Navalnas yra pats kaltas dėl savo padėties. Šios žinios buvo skirtos vidaus auditorijai.

Kai per spaudos konferenciją žurnalistai klausė J. Bideno, ar jis pasitiki V. Putinu, JAV prezidentas nežymiai linktelėjo. Tačiau paaiškėjo, kad tai tik sutapimas, – Baltieji rūmai tviteryje paskelbė, kad taip JAV prezidentas ne atsakinėjo į klausimus, o tiesiog atkreipė dėmesį į žiniasklaidos atstovus.

„Putinui susitikimas buvo svarbus parodyti Rusijos svarbą JAV, išlaikyti ar galbūt sugrįžti prie Šaltojo karo metu ir kurį laiką po jo buvusios vizijos, kad Rusija yra viena iš svarbiausių valstybių pasaulyje, kuri gali lygiavertiškai sėdėti ir kalbėtis su JAV ir spręsti problemas, kurias pati sukuria arba kurios kyla kitur“, – sakė LKA ekspertas dr. Giedrius Česnakas.

Ekspertai Rusijos vadovo pasisakymus vertina kaip bandymus nukreipti dėmesį nuo pagrindinės temos ir jam užduodamų nepatogių klausimų – taip vadinamas „whataboutism“.

„[Putinas] akivaizdžiai nekreipė dėmesio [kad problemos yra skirtingos] ir teikė tokius palyginimus, bandydamas parodyti, kad yra daug problemų ir JAV ir kad čia Rusija, įgyvendindama tokią griežtą politiką savo valstybės viduje, nelabai skiriasi nuo JAV“, – sakė G. Česnakas.

Sprendimas nesurengti bendros spaudos konferencijos veikiausiai buvo strateginis – lyderiams neteko oponuoti priešininkų pasisakymams, kartu buvo išvengta galimų netikėtumų, kaip nutiko per Donaldo Trumpo ir V. Putino susitikimą Helsinkyje.

„Bideno pozicija jau iš anksto aiški ir nekilo abejonių, kad JAV prezidentas nenukryps nuo JAV pozicijos, kuri aiškėjo nuo prezidentavimo pradžios. Jo prezidentavimo metu galime matyti, kad yra tam tikra vientisa linija, nėra didelių neatitikimų tarp JAV institucijų: Baltųjų rūmų, Kongreso ir pan. O Trumpo prezidentavimo metu buvo neretai galima matyti keletą skirtingų linijų Rusijos atžvilgiu tuo pačiu metu“, – sako G. Jakštaitė.

Todėl nepasitvirtino ir spėjimai, kad J. Bidenas gali siekti „perkrauti“ santykius su Rusija. „Iš esmės J. Bidenas santykių perkrovimo nesitiki, jis informavo, kad jei Rusija nepakeis savo elgesio tam tikrais klausimais, kad gali būti atsakas. Ir jis leido suprasti Rusijai, kad keičiasi tarptautinė arena ir Rusija pati turi įvertinti, kur ji turi būti“, – teigia G. Česnakas.

Raudonosios linijos ir raginimas apsispręsti

Po susitikimo išplatintame bendrame lyderių komunikate pažymėti keli svarbiausi pasiekimai: kibernetinių atakų apribojimo klausimai, derybos dėl naujos branduolinių ginklų sutarties ir kiti klausimai.

Kaip pabrėžia G. Jakštaitė – šios temos nestebina, nes tai J. Bideno prioritetai, kuriais jis dirba nuo savo kadencijos pradžios.

„Temų sąrašas yra gana įprastas, atsižvelgiant į tai, kokių veiksmų anksčiau jau ėmėsi Bideno administracija. (...) Kadangi tai pirmas susitikimas, ko gero, pagrindinis tikslas buvo ne konkretų proveržį pasiekti, bet pademonstruoti savo poziciją. Ypač kalbant apie Bideno administraciją – kad pozicija Rusijos atžvilgiu bus griežta ir kad tam tikros linijos egzistuoja“, – teigia LKA politologė.

Spaudos konferencijoje J. Bidenas užsiminė, kad su V. Putinu aptarė tarptautinę padėtį ir augančios Kinijos galios iššūkį. Ekspertų vertinimu, nors Rusija ir puoselėja artimus santykius su Kinija, tačiau juose yra mažesnė partija, o į bet kokias formalias sąjungas Pekinas žvelgia įtariai. Todėl Kinijos dominavimas Rusijai ateityje gali tapti problema.

„JAV prezidentas pasiūlė Rusijai įvertinti savo geopolitinę, geostrateginę aplinką. Ir įvertinti, kokį vaidmenį Rusija atlieka santykiuose su Kinija, kokios yra Rusijos galimybės. Ir persvarstyti, kur vis dėlto tie tikrieji ilgalaikiai oponentai ar priešininkai. Tarsi bandydamas Rusiją iš dalies įtraukti į Kinijos sulaikymo strategijos platesnį kontekstą“, – teigia G. Česnakas.

Todėl, anot G. Česnako, natūralu, kad Ukrainos, Baltarusijos klausimams buvo skiriama mažiau dėmesio, o JAV akcentavo savo geostrateginių iššūkių reikšmę.

LRT.lt kalbintų ekspertų nuomone, J. Bidenas paliko atviras duris bendradarbiauti su Rusija, tačiau ši pirmiausia turės keisti savo elgesį. „JAV prezidentas sakė, kad JAV nelaiko Rusijos priešu, bet laiko jos veiksmus problemiškais. Jei veiksmus pakeistų, būtų potencialas ir gilesniam bendradarbiavimui“, – pabrėžia G. Česnakas.

„Susitikimą vertinčiau kaip pirmąjį, kuriame išreiškiamos tam tikros pozicijos, bet nebūtinai siekiama labai konkrečių didelių rezultatų. Ir ateityje mes matysim tam tikrą pragmatinę Rusijos sulaikymo strategiją iš Bideno administracijos. Bus stengiamasi, kad Rusija neperžengtų tam tikrų raudonų linijų, ar tai būtų Ukraina, ar kibernetinis saugumas, kartu paliekant erdvę konstruktyviai bendradarbiauti tam tikrais klausimais, pvz., ginklų kontrolės“, – sako G. Jakštaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.