Pasaulyje

2021.06.16 14:15

Bidenas po derybų su Putinu kalbėjo apie Baltarusiją: nėra taip, kad šiuo klausimu nesutartume

atnaujinta 23.19
BNS, LRT.lt, ELTA2021.06.16 14:15

JAV prezidentas Joe Bidenas po Ženevoje įvykusio susitikimo su Vladimiru Putinu teigė, kad amerikiečiai negali užsimerkti prieš žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus Rusijoje ar kokioje nors kitoje valstybėje. Jis taip pat užsiminė apie Aleksejų Navalną, kurį jo kolega iš Rusijos pavadino „kaltu dėl savo padėties ir įkalinimo“. J. Bidenas taip pat su Rusijos lyderiu aptarė ir politinę situaciją Baltarusijoje.

„Aš noriu, kad Vladimiras Putinas suprastų, ką aš noriu pasakyti ir kodėl darau tai, ką darau“, – apie skirtingus požiūrius tarp jo ir Rusijos prezidento kalbėjo J. Bidenas.

„Aš pasakiau prezidentui Putinui, kad mano darbotvarkė nėra prieš Rusiją, ar ką nors kitą. Ji skirta Amerikos žmonėms“, – pridūrė J. Bidenas.

Bidenas po susitikimo su Putinu: jeigu Aleksejus Navalnas mirtų kalėjime, pasekmės Rusijai būtų didelės

J. Bidenas V. Putinui sakė, kad žmogaus teisių klausimai visuomet bus JAV darbotvarkėje. „Tai nėra tik dėl to, kad mes stojame prieš Rusiją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tai yra tai, kas mes esame“, – teigė JAV prezidentas.

Jis taip pat užsiminė apie įkalintą opozicionierių A. Navalną ir politinę padėtį Baltarusijoje.

„Aš V. Putinui dar kartą patikinau, kad jeigu Aleksejus Navalnas mirtų kalėjime, pasekmės Rusijai būtų didelės. (...) Kalba eina apie pasitikėjimą“, – aiškino J. Bidenas.

„Nebuvo taip, kad mes nesutartume dėl Baltarusijos. Tik turime skirtingą supratimą kaip tai pasiekti“, – apie politinę situaciją Baltarusijoje kalbėjo J. Bidenas.

JAV prezidentas pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino išsakyta kritika žmogaus teisių padėčiai Jungtinėse Valstijose buvo „absurdiška“.

Turėdamas galvoje V. Putino komentarus apie protestuotojus, kurie šį sausį šturmavo JAV Kapitolijų, J. Bidenas žurnalistams sakė: „Tai absurdiškas palyginimas“.

Jis pabrėžė, kad yra didelis skirtumas, kai „nusikaltėliai prasiveržia per kordoną, patenka į Kapitolijų, nužudo policijos pareigūną ir yra patraukiami atsakomybėn“, ir kai žmonės išeina į gatves reikalaudami laisvų ir sąžiningų rinkimų.

Ilgai lauktas susitikimas įvyko – su Putinu kalbėjęsi Bidenas kėlė Navalno, Lukašenkos klausimus, žadėjo ginti sąjungininkus

JAV prezidentas prabilo ir apie Rusijos vykdomus kibernetinius nusikaltimus ar įsikišimus į svetimos šalies rinkimus.

„Leiskite pasakyti atvirai: kaip atrodytų JAV, jei šios šalies piliečiai kištųsi į kitos valstybės rinkimus ir visi tai žinotų? Tai silpnintų valstybę, kuri siekia būti viena iš pagrindinių pasaulio galių“, – galbėjo JAV vadovas J. Bidenas.

JAV prezidentas J. Bidenas per savo spaudos konferenciją po susitikimo su Rusijos lyderiu V. Putinu pranešė, kad perdavė rusų kolegai sąrašą 16 svarbių sektorių, į kuriuos negalima taikytis kibernetinėmis atakomis.

„Kalbėjau apie tai, kad negalima pulti tam tikrų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų. Aš perdaviau jam (V. Putinui) sąrašą. Tai yra sąrašas 16 sektorių, kurių nereikėtų pulti ir atakuoti, pradedant energetikos sektoriumi“, – sakė J. Bidenas.

Jis pabrėžė, kad „atsakingos šalys privalo patraukti atsakomybėn kibernetinius banditus ir nusikaltėlius“.

Pasak J. Bideno, buvo sutarta, kad Rusijos ir Amerikos ekspertai susitiks, kad suprastų, ką šis klausimas reiškia, „kas yra neteisėta ir kas pavojinga abiem šalims“.

„Manau, kad paskutinis dalykas, kurio jis nori – tai naujas Šaltasis karas“, – sakė J. Bidenas.

Naujo Šaltojo karo nesitiki

J. Bidenas teigė, kad abejoja naujo Šaltojo karo scenarijumi tarp Rusijos ir JAV.

„Nemanau, kad V. Putinas siekia Šaltojo karo. Tai nėra niekieno interesas, būti naujame Šaltajame kare ir jis tai supranta. Tačiau jis vis dar yra susirūpinęs, kad mes jį nuverstume“, – sakė JAV vadovas.

J. Bidenas taip pat teigė, kad yra gana „optimistiškas santykių su Rusija atžvilgiu“: „Tai bus testas. Tikrai nestoviu čia ir neteigiu, kad viskas stebuklingai pasikeis. Tačiau manau, kad yra gera galimybė pagerinti santykius tarp dviejų šalių, nepaminant mūsų principų ir vertybių“.

„Aišku aš tuo nesu pilnai užtikrintas“, – jau baigdamas ir keliaudamas iš spaudos konferencijos žurnalistams sakė JAV vadovas.

JAV prezidentą suglumino V. Putino iškeltas palyginimas apie „Black Lives Matter“ protestus ir Kapitolijaus šturmą JAV ir Rusijos opozicijos vykdomus protestus.

„Ten buvo nužudyti policijos pareigūnai. Tai yra visiškai skirtingi kriterijai ir atvejai“, – aiškino J. Bidenas.

Putinas kalbėjo apie „konstruktyvų toną“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad per ką tik pasibaigusį jo susitikimą su JAV vadovu Joe Bidenu nebuvo jokio priešiškumo, jo metu vyravo konstruktyvus tonas.

„Bendras vertinimas – manau, kad nebuvo priešiškumo. Priešingai. Mūsų susitikimas vyko, žinoma, principingai, daugeliu atvejų mūsų vertinimai skiriasi. Tačiau, mano nuomone, vis dėlto abi pusės parodė norą suprasti viena kitą ir ieškoti būdų, kaip suartinti pozicijas“, – po derybų žurnalistams sakė V. Putinas.

Maskva ir Vašingtonas aptars savo diplomatinių santykių sritis, kur „susikaupė krūva darbo“, po susitikimo su JAV prezidentu pareiškė V. Putinas.

„Sutarėme, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija ir JAV Valstybės departamentas pradės konsultacijas dėl sąveikos diplomatinėje srityje visumos. Ten yra, apie ką kalbėti – susikaupė krūva darbo“, – sakė V. Putinas per savo spaudos konferenciją, surengtą po abiejų lyderių derybų.

„Man pasirodė, kad abi šalys, įskaitant amerikiečius, yra pasiryžusios ieškoti sprendimo“, – pridūrė rusų prezidentas.

Jis taip pat sakė, kad sutarė su JAV kolega sugrąžinti rusų ir amerikiečių ambasadorius į savo darbo vietas.

„Jie sugrįš į savo darbo vietas. Kada tiksliai – tai grynai techninis klausimas“, – žurnalistams sakė V. Putinas.

Rusijos URM vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas kiek vėliau sakė, kad ambasadorius Anatolijus Antonovas į Vašingtoną grįš dar šį mėnesį.

Kai J. Bidenas prilygino V. Putiną „žudikui“, Rusija kovą žengė retą žingsnį iškviesdama konsultacijoms savo ambasadorių A. Antonovą ir pareiškė, kad JAV pasiuntinys Johnas Sullivanas irgi turėtų grįžti į Vašingtoną.

J. Sullivanas Maskvą paliko balandį, JAV ir Rusijai apsikeitus sankcijomis bei išsiuntus viena kitos diplomatų.

Gegužę Rusija oficialiai priskyrė Jungtines Valstijas „nedraugiškoms“ šalims. Tame sąraše, be JAV, yra tik Čekija.

Ukrainai skyrė nedaug dėmesio

Rusijos prezidentas su J. Bidenu buvo trumpam aptaręs ir Ukrainos klausimą bei šios šalies narystę NATO aljanse, bet jokių konkretesnių žingsnių ar didesnių diskusijų susitikimo metu nebuvo užmegzta.

V. Putinas taip pat teigė, kad Rusija „yra pasiruošusi ir toliau įgyvendinti Minsko susitarimus“ kalbėdamas apie Ukrainą.

„Kalbant apie įsipareigojimus, susijusius su Ukraina: mes turime tik vieną įsipareigojimą – skatinti Minsko susitarimų įgyvendinimą“, – sakė V. Putinas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar Maskva prisiims naujų įsipareigojimų dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje.

„Jei Ukrainos pusė tam pasirengusi, tada eisime šiuo keliu – be jokios abejonės“, – pabrėžė valstybės vadovas.

„Mes elgiamės visiškai adekvačiai, norėdami atremti išorės grėsmes“, – apie Rusijos demonstruojamą agresiją kaimyninės Ukrainos atžvilgiu sakė V. Putinas.

V. Putinas spaudos konferencijos metu nesutiko, kad Rusija aktyviai veikia kibernetinio šnipinėjimo fronte ir aiškino, kad jo šalis nėra iš tų, kurios „aktyviai reikštųsi šioje srityje“.

„Rusija šiame sąraše nefigūruoja“, – sakė Rusijos vadovas.

Jis patikino, kad JAV ir Rusija ateityje bendradarbiaus šiuo kibernetinio saugumo klausimu.

Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad per susitikimą sutarta dėl konsultacijų dėl tolesnio naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) likimo.

V. Putinas trečiadienį atmetė Vašingtono nerimą dėl augančių Maskvos karinių pajėgumų Arktyje.

Aptarė Arkties problemą

„Amerikos pusės nerimas dėl militarizacijos neturi pagrindo“, – teigė V. Putinas, pridurdamas, kad Rusija „atstato sunaikintą infrastruktūrą“ regione.

Jis pridūrė, kad Rusija „atkuria sunaikintą infrastruktūrą“ tame regione.

Pasak V. Putino, Arkties tema „gana detaliai“ aptarta per išplėsto formato derybas su amerikiečiais.

„Juk mes nieko nedarome ten, ko nebuvo Sovietų Sąjungoje. Mes atkuriame prarastą, kadaise visiškai sunaikintą infrastruktūrą. Taip, tai darome šiuolaikiniu lygmeniu – tiek karinę, tiek pasienio infrastruktūrą. Ir – ko ten nebuvo – infrastruktūrą, susijusią su gamtos apsauga“, – sakė V. Putinas.

Anot jo, Arkties regione kuriama Nepaprastųjų situacijų ministerijos infrastruktūra, skirta vykdyti gelbėjimo operacijas jūroje ir apsaugoti aplinką.

„Pasakiau mūsų kolegoms, kad nematau čia jokio susirūpinimo. Priešingai, esu giliai įsitikinęs, kad galime ir turime bendradarbiauti šioje srityje“, – sakė V. Putinas.

Jis pažymėjo, kad tiek Rusija, tiek JAV priklauso Arkties Tarybai.

„Be to, yra gerai žinomas sąsiauris tarp Aliaskos ir Čiukotkos, vienoje pusėje – JAV, kitoje – Rusija. Visa tai kartu turėtų pastūmėti mus suvienyti pastangas“, – sakė V. Putinas.

Pastaraisiais metais Arktis tapo geopolitinių varžybų tarp Arkties Tarybai priklausančių šalių – Rusijos, JAV, Kanados, Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos – objektu, dėl klimato kaitos ir ledo dangos ploto mažėjimo regionui tapus lengviau pasiekiamam.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Vašingtonas nori išvengti karinės galios telkimo Arktyje.

„Mes nerimaujame dėl kai kurios padidėjusios karinės veiklos Arkties regione. Tai padidina nelaimių pavojų ar perspektyvas... ir pakerta bendrą tikslą – taikią ir tvarią regiono ateitį“, – spaudos konferencijoje Reikjavike tada sakė A. Blinkenas.

„Turime išvengti regiono militarizacijos“, – pridūrė jis.

„Navalnas pats kaltas dėl savo likimo“

Kalbėdamas apie Kremliaus nemėgstamą opozicionierių ir Pokrovo kolonijoje įkalintą Aleksejų Navalną, V. Putinas teigė, kad „kad jis pats kaltas dėl tokios padėties“.

„Tas asmuo žinojo, kad pažeidžia Rusijoje galiojantį įstatymą“, – pareiškė V. Putinas per spaudos konferenciją po derybų su JAV prezidentu J. Bidenu Ženevoje, turėdamas galvoje lygtinės laisvės atėmimo bausmės A. Navalnui sąlygas.

Putinas po susitikimo su Bidenu prabilo apie Navalną: jis žinojo, kad sulaužė įstatymą ir pats norėjo būti sulaikytas

V. Putinas sakė, kad A. Navalnas „privalėjo registruotis kaip asmuo, du kartus nuteistas lygtine bausme, sąmoningai – noriu tai pabrėžti – nepaisydamas šio įstatymo reikalavimo, šis ponas išvyko gydytis į užsienį“.

„Valdžios organai nereikalavo, kad jis registruotųsi. Kai tik jis išėjo iš ligoninės ir paskelbė savo vaizdo įrašus internete, kilo toks reikalavimas. Jis neatvyko, nepaisė įstatymo reikalavimo. Jis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą“, – tęsė prezidentas.

„Apie tai žinodamas, jis atvyko. Darau prielaidą, kad (jis) norėjo... būti sulaikytas. Jis padarė tai, ko norėjo, tad apie ką čia kalbėti?“ – pridūrė V. Putinas.

„Jis žinojo, kad sulaužė įstatymą ir pats norėjo būti sulaikytas“, – savo nuomonę reiškė Rusijos vadovas.

Rusijos prezidentas taip pat užsipuolė „ekstremistinę organizaciją“ kovos su korupcija fondą (FBK).

„Jie kvietė jaunuolius elgtis netinkamai, publikavo pareigūnų asmeninę informaciją ir mokino gaminti molotovo kokteilius“, – sakė V. Putinas.

Jis aiškino, kad neleis Rusijoje „surengti tokių neramumų, kurie įvyko per „Black Lives Matter“ protestus JAV ar per Kapitolijaus šturmą sausio 6 dieną“.

V. Putinas taip pat prisiminė garsųjį J. Bideno interviu, kuriame JAV vadovas Rusijos prezidentą pavadino „žudiku“.

„Taip, kalbėjomės apie tai, ir jis man paaiškino šią situaciją“, – tikino V. Putinas.

Kalbėjo apie apsikeitimą kaliniais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad aptarė su JAV vadovu Joe Bidenu galimą apsikeitimą kaliniais ir kad šiuo klausimu įmanomi „kompromisai“.

„Aptarėme tai, gali būti tam tikrų kompromisų“, – teigė V. Putinas, pridūręs, kad šį klausimą Ženevoje iškėlė J. Bidenas.

Neseniai duotame interviu buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, kuris Rusijoje buvo nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą, paragino J. Bideną susitarti su V. Putinu dėl kalinių mainų ir sakė esąs įkaitų diplomatijos auka.

Kitas JAV pilietis, buvęs jūrų pėstininkas Trevoras Reedas, pernai liepą buvo nuteistas kalėti devynerius metus dėl kaltinimų, kad būdamas neblaivus užpuolė Rusijos policijos pareigūną.

Savo ruožtu Maskva tikriausiai norėtų susigrąžinti Jungtinėse Valstijose įkalintą liūdnai pagarsėjusį rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą, taip pat prekyba narkotikais įtariamą pilotą kontraktininką Konstantiną Jarošenką.

V. Buto garbaus amžiaus motina kreipėsi į V. Putiną ir J. Bideną su prašymu susitarti dėl jos sūnaus paleidimo.

Putinas JAV kongresmenus pavadino „išradingais“

Rusijos prezidentas po susitikimo su JAV vadovu J. Bidenu pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas vienodai supranta „raudonas linijas“.

„Galiu jums pasakyti, kad apskritai mums aišku, apie ką kalba mūsų kolegos ir partneriai amerikiečiai. Jiems aišku, apie ką kalbame mes, kai kalbame apie „raudonas linijas“, – per spaudos konferenciją Ženevoje sakė V. Putinas.

„Turint omenyje, kad sutarėme dirbti tiek kibernetinio saugumo, tiek strateginio stabilumo srityje, manau, kad per šias konsultacijas, taip pat ir bendradarbiaujant Arkties klausimu ir kai kuriose kitose srityse, visa tai turi palaipsniui tapti mūsų diskusijų ir, tikiuosi, susitarimų objektu“, – pridūrė jis.

Vis dėlto V. Putinas nesiėmė prognozuoti, ar santykiai tarp Vašingtono ir Maskvos gerės, ir sakė, kad dvišaliai ryšiai pablogėjo dėl JAV politikos.

„Dabar sunku pasakyti, nes visi veiksmai, susiję su Rusijos ir Amerikos santykių pablogėjimu, buvo inicijuoti ne mūsų, o amerikiečių“, – po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Putinas, atsakydamas į klausimą, ar dvišaliai santykiai jau pasiekė dugną, nuo kurio būtų galima atsistumti.

Jis pridūrė, jog amerikiečių „kongresmenai yra išradingi žmonės“.

„Ką jie dar ten prisigalvos, nežinau“, – pažymėjo rusų prezidentas.

V. Putinas taip pat sakė, kad J. Bidenas jam pasirodė esąs konstruktyvus pašnekovas.

„Jei klausite manęs apie prezidentą Bideną kaip pašnekovą ir partnerį, galiu pasakyti, kad jis yra labai konstruktyvus, subalansuotas žmogus, kaip ir tikėjausi. Jis yra labai patyręs, tai iškart matyti“, – po derybų su J. Bidenu žurnalistams sakė V. Putinas.

„Manau, mes su juo kalbėjome „viena kalba“, – pridūrė jis.

Atvykimas ir lūkesčiai

Kaip pranešė Baltieji rūmai, prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimas truko maždaug pusketvirtos valandos.

Jiedu baigė savo derybų paskutinę dalį 17 val. 5 min. vietos (18 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nurodė Baltieji rūmai, o po susitikimo iš vilos „La Grange“ šalia Ženevos ežero išėjo ir pats J. Bidenas.

Kaip sakė šaltinis iš vienos iš delegacijų, J. Bideno ir V. Putino susitikimas praėjo „gana sėkmingai“.

V. Putinas į Ženevą atskrido pusvalandžiu anksčiau ir iš oro uosto nuvyko tiesiai į „La Grange“.

Prie vilos Rusijos lyderį pasitiko Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas. Prezidentai paspaudė vienas kitam ranką ir porą minučių šnekučiavosi be vertėjų, o tuomet įėjo į pastatą.

Praėjus maždaug 15 minučių po V. Putino atvykimo, į vilą atvažiavo ir J. Bidenas. G. Parmelinas taip pat jį pasitiko.

Rusijos prezidentas prieš susitikimą teigė, kad tikisi „produktyvių derybų“ ir padėkojo už iniciatyvą suorganizuoti pokalbį Ženevoje.

„Žinau, kad turėjote ilgą kelionę ir daug darbo. Visgi JAV ir Rusijos santykiai pastaruoju metu turi daug problemų, kurias reikia spręsti aukšto lygio susitikime. Tikiuosi, kad susitikimas bus produktyvus“, – CNN citavo V. Putino žodžius.

Pirmoji susitikimo dalis baigėsi, kurioje dalyvavo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Dabar derybose abiejų šalių delegacijos padidėjo keliais nariais.

Susitikimo pradžią kiek aptemdė susistumdymai tarp JAV ir Rusijos žurnalistų. CNN rašo, kad kai kurie JAV reporteriai ir žurnalistai nebuvo įleisti į patalpą pirminėms V. Putino ir J. Bideno pastaboms.

Viršūnių susitikimas turėtų trukti iki penkių valandų, o jo darbotvarkėje – daug ginčytinų klausimų.

Ženevos pasirinkimas po ilgų JAV ir Rusijos derybų primena Šaltojo karo laikais, 1985-aisiais, šiame Šveicarijos mieste įvykusį JAV ir Sovietų Sąjungos lyderių Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo susitikimą.

Šį kartą įtampą lemia ne tiek strateginė branduolinė ginkluotė ir konkuruojančios ideologijos, kiek tai, ką J. Bideno administracija laiko vis priešiškesniu, taisykles laužančiu režimu.

Nuo kibernetinių atakų prieš Amerikos subjektus ir kišimosi į dvejus pastaruosius JAV prezidento rinkimus iki žmogaus teisių pažeidimų ir agresijos prieš Ukrainą bei kitas Europos šalis – Vašingtono kaltinimų Kremliui sąrašas nėra trumpas.

Tačiau V. Putinas į susitikimą atvyksta teigdamas, kad Maskva paprasčiausiai meta iššūkį JAV hegemonijai. Tai papildo jo pastangas propaguoti „daugiaašį pasaulį“, suartinusias Rusiją ir tikriausiai dar galingesnę JAV priešininkę – Kiniją.

Prezidentai sėdėjo garsiojoje vilos bibliotekoje pastatytuose minkštuose krėsluose abipus staliuko ir gaublio, o jiems už nugarų buvo jų šalių vėliavos.

Rusijos prezidentas padėkojo savo kolegai J. Bidenui už iniciatyvą surengti viršūnių susitikimą Ženevoje.

Po įžanginių abiejų prezidentų žodžių žurnalistai dar keletą minučių liko derybų salėje, tačiau daugiau nė vienas iš lyderių nepasisakė.

J. Bidenas apsikeitė keliais žodžiais su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, po kurių pastarasis perdavė raštelį amerikiečių delegacijai.

Jiedu ignoravo žiniasklaidos atstovų užduodamus klausimus, o vienas iš jų J. Bidenui sukėlė juoką. Saugumo tarnybų darbuotojams išprašinėjant žurnalistus iš salės, V. Putinas pradėjo kažką pasakoti amerikiečių kolegai, aktyviai gestikuliuodamas.

Prieš prasidedant deryboms, G. Parmelinas svečiams pasakė, kad „Šveicarijai garbė ir malonumas jus čia priimti šiam aukščiausiojo lygio susitikimui ir, laikantis... tradicijos, skatinti dialogą ir tarpusavio supratimą“.

„Linkiu abiem prezidentams vaisingo dialogo, grįsto jūsų abiejų šalių ir pasaulio interesais“, – pridūrė jis.

Pirmoji derybų siaurame rate dalis truko kone pusvalandžiu ilgiau nei numatytos 1 val. 15 min., sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ši dalis prasidėjo maždaug 13 val. 40 min. vietos (14 val. 40 min. Lietuvos) laiku. Joje, be prezidentų, dalyvavo tik vertėjai, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Kaip numatyta, po pertraukos turinčioje prasidėti antroje derybų dalyje bus pereita prie platesnio formato.

Po dar vienos pertraukos planuojama trečia derybų dalis, o galiausiai vyks atskiros J. Bideno ir V. Putino spaudos konferencijos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.