Pasaulyje

2021.06.15 18:50

Monika Bičkauskaitė. Bideno susitikimas su Putinu – dar viena Jalta Baltijos šalims?

Monika Bičkauskaite, Vokietijos Marshallo fondo (GMF) Varšuvos biuro programų asistentė2021.06.15 18:50

Apie ką artėjančiame susitikime kalbėsis JAV ir Rusijos prezidentai ir ko gali tikėtis Baltijos šalys, svarsto Vokietijos Marshallo fondo ekspertė Monika Bičkauskaitė.

Šią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas dalyvavo G7 ir NATO viršūnių susitikimuose. Dabar Rytų Europos valstybės su nerimu laukia artėjančio J. Bideno susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Jis trečiadienį vyks Ženevoje.

Skelbdami apie susitikimą, Baltieji rūmai nurodė jo tikslą – atkurti „JAV ir Rusijos santykių nuspėjamumą ir stabilumą“. Dėl šio pareiškimo stebėtojų nuomonės išsiskyrė. Vieni įžvelgia didžiulę prarają JAV ir Rusijos santykiuose ir iš artėjančio susitikimo nesitiki jokių proveržių, tačiau kai kurie Lietuvos bei Vidurio ir Rytų Europos politikai bijo, kad Vašingtonas, pats to nesuvokdamas, gali sutikti atgaivinti santykius su Rusija.

Pavėlavusios konsultacijos

Svarstydamas apie būsimą susitikimą straipsnyje „The Washington Post“, J. Bidenas teigė, kad susitikimas su V. Putinu „įvyks po aukšto lygio diskusijų su draugais, partneriais ir sąjungininkais, kurie pasaulį mato per tą pačią prizmę kaip ir JAV, ir su kuriais atnaujinome ryšius ir patvirtinome bendrus tikslus“. Tačiau kelios šalys suabejojo šio teiginio tikslumu. Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau kritikavo konsultacijų tarp Lenkijos ir JAV trūkumą sakydamas, kad gaila, jog „į Europą atvykstanti Amerikos delegacija, vadovaujama prezidento Joe Bideno, yra taip užsiėmusi susitikimu su prezidentu V. Putinu. kad nerado laiko surengti susitikimų su sąjungininkais rytiniame flange“.

Nusivylimo neslėpė ir Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis, kuris prašė J. Bideno susitikti su juo akis į akį prieš birželio 16-osios aukščiausiojo lygio susitikimą su V. Putinu ir siūlėsi atvykti „bet kurią akimirką, į bet kurią planetos vietą“, tačiau to buvo atsisakyta. Reaguodama į V. Zelenskio nepasitenkinimą Amerika sutiko su ir Ukrainos prezidentu pasikalbėti telefoniniu pokalbiu, pasibaigusiu asmeniniu kvietimu pastarajam liepos mėnesį atvykti į Baltuosius rūmus. Taigi, nors Vašingtonas patvirtino tvirtą paramą Ukrainai ir patikino, kad situacija šalyje bus vienas svarbiausių J. Bideno ir V. Putino susitikimo darbotvarkės punktų, V. Zelenskiui nepasirodė, kad telefono skambutis yra pakankamas dėmesys šaliai, kurios ateitį šie du lyderiai ketina aptarti.

Tačiau šie pareiškimai buvo netikslūs, nes nors konsultacijos įvyko gana vėlai, J. Bidenas rado laiko aptarti birželio 16-osios susitikimą su Rytų Europos sąjungininkais. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu prezidentas J. Bidenas susitiko su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas, Latvijos prezidentu Egiliu Levitsu ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, kad aptartų įvairius klausimus, įskaitant ir Rusijos keliamą grėsmę bei Baltarusijos įvykdyta oro piratavimo išpuolį. Po susitikimo prezidentas G. Nausėda teigė, kad JAV pusė patikino jį dėl strateginės regiono svarbos Aljansui ir sutiko, kad reikia stiprinti atgrasymą ir gynybą. Todėl prezidentas G. Naudėda buvo įsitikinęs, „kad prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“. Taip pat, J. Bidenas surengė dvišalį susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, kurio metu aptarė artėjantį susitikimą su V. Putinu.

Vašingtono paskatos Lietuvos lyderystei

Atskiras susitikimas su Baltijos šalimis, o ne bendras pokalbis su viso regiono valstybėmis, parodė, kad Baltijos šalys užima ypatingą vietą J. Bideno užsienio politikoje. Pastaruoju metu Baltijos šalys, ypač Lietuva, ėmėsi kelių politikos krypčių, kurias JAV įvertino teigiamai. Visų pirma, Lietuva tapo lydere Baltarusijos krizės akivaizdoje, priimdama politinius pabėgėlius, tiek palaikydama demokratinės Baltarusijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają. Be to, praėjusį mėnesį Lietuva pasitraukė iš Kinijos „17+1“ grupės ir paragino kitas ES nares pasekti jos pavyzdžiu. Tokie veiksmai atitinka Vašingtono tikslą kovoti su Kinijos įtaka Europoje. Galiausiai susitikime su J. Bidenu prezidentas G. Nausėda patvirtino Lietuvos įsipareigojimą skirti mažiausiai 2 procentus BVP gynybai ir siekį iki 2030 metų padidinti šį finansavimą iki 2,5 procento – tai yra dar vienas Vašingtono prioritetas.

Taigi J. Bideno ir Baltijos šalių susitikimas atveria galimybę Vilniui prisiimti regiono lyderio vaidmenį ir tapti pagrindiniu JAV kontaktiniu punktu Baltarusijos ir Rusijos klausimais.

Kodėl Bideno ir Putino aukščiausiojo lygio susitikimas negali būti lyginamas su Jaltos konferencija

Todėl, stebint Baltijos šalių ir JAV konsultacijas bei glaudžius šių valstybių santykius, darosi akivaizdu, kad J. Bideno ir V. Putino viršūnių susitikimas negali būti lyginamas su Jaltos konferencija. Vartodamas daug diskusijų keliančią frazę apie „nuspėjamumą ir stabilumą“, J. Bidenas neieško bendradarbiavimo su Rusija galimybių ir jokiu būdu nesidalina įtakos sferomis. Atvirkščiai, JAV prezidento administracija, vengdama didelių konfliktų, siekia santykių stabilumo. Taigi šis susitikimas nėra nei nauja pradžia, nei žingsnis link prarajos, nors turės ir vieno, ir kito bruožų.

Sritys, kuriose įmanomas dialogas, galėtų būti ginklų kontrolė, kibernetinis saugumas, klimato kaita ir diplomatiniai santykiai. Tačiau Rusijos kišimosi į kaimyninių valstybių reikalus klausime yra ryškios raudonosios linijos, kurių Vašingtonas neperžengs. Svarbu tai, kad J. Bidenas visada aiškiai smerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir žadėjo pareikšti V. Putinui, kad demokratinių valstybių suvereniteto pažeidimai turės pasekmių. Tuo labiau, kad visai neseniai Pentagonas žengė dar vieną žingsnį ir likus kelioms dienoms iki birželio 16-osios aukščiausiojo lygio susitikimo paskelbė, jog J. Bideno administracija skirs Ukrainai dar 150 milijonų dolerių sienai su Rusija apginti. Šis įvykis atitinka Amerikos prezidento žadamą griežtą laikyseną Ženevoje ir primena Maskvai apie JAV galią tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, kurio taikiniu gali tapti užsienyje išslapstyti asmeniniai V. Putino turtai.

Be to, Lietuvai bus svarbu, kad J. Bideno ir V. Putino pokalbis neturėtų įtakos JAV ryžtui smerkti Aliaksandro Lukašenkos režimą, raginti paleisti politinius kalinius Rusijoje ir Baltarusijoje ir bendrauti su abiejų šalių demokratine pilietine visuomene. Ypač svarbu, kad susitikimo metu J. Bidenas iškeltų klausimą dėl gegužės 23 d. Baltarusijos saugumo pajėgų surengto keleivinio lėktuvo užgrobimo, kuris, daugelio manymu, buvo įvykdytas su V. Putino žinia, ir toliau reikalautų nedelsiant paleisti Ramaną Pratasevičių ir Sofiją Sapega.

Monika Bičkauskaitė yra Vokietijos Marshallo fondo (GMF) Varšuvos biuro programų asistentė, kur koordinuoja fondo programas Varšuvoje, Baltijos ir Višegrado ketverto šalyse. Ji rašo apie NATO, transatlantinius ryšius, Rytų Europą ir Prancūziją.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.