Pasaulyje

2021.06.14 18:26

Nausėda patvirtino – NATO viršūnių susitikimas vyks Lietuvoje

atnaujinta 19.05
Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt iš Briuselio2021.06.14 18:26

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį žurnalistams patvirtino, kad po NATO viršūnių susitikimo Madride, kitą kartą lyderiai susitiks Lietuvoje. Kol kas tikslesnė data ir vieta nėra detalizuojama.

„Mūsų pusantrų metų darbas, kuomet prieš pusantrų metų pradėjome galvoti, o kodėl mums neturėti ambicijos suorganizuoti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, šiandien šis, atrodytų, kad Sizifo darbas, jau duoda rezultatą. NATO komunikate Vilnius minimas kaip kita sostinė, tiksliau, Lietuva minima kaip kita valstybė, kurioje bus suorganizuotas NATO susitikimas po susitikimo Madride, Ispanijoje 2022 metais“, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

Joe Bidenas domėjosi Baltarusija ir Lietuvai kylančiomis grėsmėmis

Jis taip pat džiaugėsi turėjęs galimybę susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu.

„Prezidentas J. Bidenas pasakė labai svarbius žodžius, kurie yra kertiniai, jau nieko ir nebereikėjo pasakyti, – 5 straipsnis (ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau NATO narių turi būti laikomas išpuoliu prieš visas šalis nares) yra šventas. Tai yra stiprūs žodžiai, kuriuos mes išgirdome ir kurie mus nuramino. Ir pagaliau pats faktas, kad prezidentas J. Bidenas susitiko su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Baltijos valstybių vadovais ir, kiek aš žinau, daugiau su niekuo nesusitiko dvišaliu pagrindu, taip pat byloja, kad prezidentas, JAV Administracija tikrai labai rimtai žiūri į regiono saugumą“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat tikino, kad J. Bidenas aktyviai domėjosi situacija Baltarusijoje: „Turėjau galimybę kalbėti apie Baltarusiją ne tik kaip apie riziką, bet ir apie autokratinį režimą, kuris žūtbūt stengiasi išsigelbėti ir dėl to kelia grėsmę tiek savo žmonėms, tiek kitų valstybių žmonėms. Bet kalbėjau ir kitu aspektu, kad Baltarusija šiandien vis mažiau primena nepriklausomą valstybę, ji praranda paskutinius net ir formalius nepriklausomybės likučius ir tampa įrankiu Rusijos rankose, reiškia, turime būti pasirengę kintančiai geopolitinei situacijai, kuri, žinoma, Lietuvai nėra naudinga.“

Susitikimą vadino sėkme, bet konkrečių naujienų dėl gynybos striprinimo nėra

Prezidentas tikino, kad Lietuva pasiekė visus užsibrėžtus tikslus, kuriuos kėlė prieš šį susitikimą.

„Pirma – tai atgrasymas ir kolektyvinė gynyba bei reikiamas dėmesys jai <...> dedikuojant tam tinkamą finansavimą, nes neįmanoma plėsti NATO pajėgų kokybės ir kiekybės, jeigu tai nėra tinkamai finansuojama. Taip pat labai svarbu, kad būtų greita reakcija į tuos įvykius, kurie yra šalia mūsų, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai šalia esantys režimai kelia grėsmės lygioje vietoje ir kartais net vidury dienos grobia lėktuvus. NATO pasirengimas kautis šiandien yra pamatinis, svarbus ir, be jokios abejonės, mes turime skirti tam dėmesį“, – sakė G. Nausėda.

Paklaustas, ar Lietuva pasiekė konkrečių nepolitinių tikslų, pavyzdžiui, oro gynybos srityje, prezidentas neišsiplėtė.

„Pirmiausia kolektyvinė gynyba ir atgrasymas – tai akcentuota pakankamai stipriai, taip pat akcentuotas greitas pastiprinimas, kuris mums kritiškai svarbus. Aiškiai iškristalizuotos pagrindinės grėsmės, kurios tikrai yra tiesioginės grėsmės Lietuvai, – Rusija ir Baltarusija. Apskritai NATO 5 straipsnio gyvybingumas Lietuvai yra labai svarbus. <...> Tiesą sakant, geresnio (komunikato – LRT.lt) teksto tikėtis mes ir negalėjome, nes yra tekstas, kuris atitinka mūsų poreikius šiandien“, – sakė jis.

Tikina, kad auganti Kinija nenustelbs Rusijos grėsmės klausimo

NATO viršūnių susitikime Briuselyje Aljanso lyderiai pirmadienį tarėsi, kaip efektyviai atremti Rusijos keliamas grėsmes euroatlantinei erdvei ir siekė atnaujinti Aljanso strategiją ateinančiam dešimtmečiui.

Pirmą kartą lyderiai itin didelį dėmesį skyrė augančiai Kinijos grėsmei. Paklaustas, ar Lietuvai nekyla pavojus, kad NATO pagrindinė diskusija vis labiau suksis apie Kiniją, o ne Rusiją, prezidentas tikino, kad dėl to baimintis nereikėtų.

„Labai geras klausimas, manau, kad tikrai toks klausimas gali kilti turint omenyje tą klausimų ratą, kurį mes svarstėme. Bet aš čia norėčiau jus nuraminti, kadangi labai aiškiai matėsi akcentai ir prioritetai. Ir tie akcentai dažniausiai sukosi apie Rusiją. Ką mes kalbėjome apie Kiniją, kitas grėsmės, vis dėlto jos buvo antrinės, lyginant su Rusija. Rusijai visi skyrė pirmaeilį ir didžiausią dėmesį. Rusija visgi pripažįstama kaip grėsmė nr. 1, pripažįstama tai, kad Rusija nėra partneris ir kad Rusija yra valstybė, kuri stengiasi testuoti NATO ir apskritai vakarų demokratijų atsparumą ir mes neturime turėti apie tai jokių iliuzijų“, – sakė jis.

Susitikime išskyrė Rusijos grėsmę

Kreipimąsi į NATO šalių vadovus prezidentas pradėjo pabrėždamas transatlantinio ryšio ir vienybės svarbą, skelbė Prezidentūra. Pasak šalies vadovo, NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo ir kolektyvinės gynybos garantu. Transatlantinio ryšio puoselėjimas tarp Europos ir Šiaurės Amerikos Lietuvai yra gyvybiškai svarbus – jis neturi jokių alternatyvų.

„Vienybė gana dažnai reiškia kompromisus. Mes galime leistis į kompromisus dėl daugelio dalykų, bet ne dėl vertybių ir principų, kuriais remiasi nedalomas Europos ir Šiaurės Amerikos saugumas. Tai ne tik mūsų pareiga, tai yra mūsų misija“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas įvardijo Rusiją esant pagrindine ilgalaike grėsme NATO. Rusija sąmoningai siekia ardyti teisės viršenybės principais ir demokratinėmis vertybėmis pagrįstą pasaulio tvarką. Taip pat akcentavo nerimą keliantį Rusijos ir Baltarusijos režimų suartėjimą, taip pat spartėjančią karinę ir politinę abiejų šalių integraciją.

„Sustiprėjusi Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija labai neramina. Kurios iš jų galia dominuos, nėra sunku atspėti. Toks scenarijus reikšmingai pablogintų euroatlantinės erdvės saugumą. Turime galvoti, kaip sustiprinti atgrasymo ir gynybos laikyseną“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, būtina toliau stiprinti priešakinių pajėgų parengtį, oro gynybą ir siekti didesnio JAV pajėgų įsitraukimo regione. „Augančių grėsmių akivaizdoje būtina stiprinti atgrasymą ir gynybą NATO rytiniame flange“, – pabrėžė prezidentas.

Šiems tikslams pasiekti, pasak prezidento, reikalinga vieninga NATO pozicija dėl kolektyvinio finansavimo didinimo. „Lietuva pasiryžusi ir toliau didinti savo indėlį į kolektyvinį saugumą. Esame sutarę, kad iki 2030 m. mūsų gynybos biudžetas, jau dabar viršijantis 2 proc. BVP, pasieks 2,5 procento“, – teigė šalies vadovas.

Kreipimesi į NATO šalių vadovus Prezidentas akcentavo NATO atvirų durų politikos įgyvendinimo svarbą. „Bukarešto aukščiausio lygio susitikimo sprendimas, kad Ukraina ir Sakartvelas taps NATO nariais, buvo priimtas daugiau nei prieš dešimtmetį. Sprendimai turi būti įgyvendinti, o pažadai – ištesėti“, – sakė šalies vadovas, priminęs, kad Ukrainai ir Sakartvelui privalome padėti visomis įmanomomis politinėmis ir praktinėmis priemonėmis įgyvendinti savo aspiracijas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.