Pasaulyje

2021.06.14 22:48

„Slaptas mūsų suvereniteto parceliavimas“: Kinija tapo rinkimų klausimu Vengrijoje

Reid Standish, Balint Szalai, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.06.14 22:48

Prieštaringai vertinamas Kinijos universiteto projektas Vengrijoje tampa ginčytinu politiniu klausimu ir, likus metams iki 2022 m. parlamento rinkimų, stumia ministro pirmininko Viktoro Orbano santykius su Pekinu į visuomenės dėmesio centrą. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Kontraversijos objektas – Vyriausybės planai Budapešte statyti 1,8 mlrd. JAV dolerių kainuosiantį Šanchajaus Fudano universiteto filialą. Nutekinti dokumentai rodo, kad Vyriausybė ketina imti 1,5 mlrd. dolerių paskolą iš Kinijos banko, kad padengtų didžiąją dalį išlaidų, ir pasinaudoti Kinijos rangovus paslaugomis, kad projektas būtų užbaigtas iki 2024 m.

Šie planai paskatino telktis susiskaldžiusią Vengrijos opoziciją, kuri atidžiai stebi Vyriausybės glaudžius santykius su Pekinu ir ragina visus ministro pirmininko oponentus vienytis, kad kitąmet būtų galima iškelti vieną kandidatą, kuris rinkimuose stos akistaton su V. Orbanu.

Po daugybės žiniasklaidos tyrimų dėl pasipiktinimą sukėlusių planų statyti universiteto filialą, Budapešto meras Gergely Karacsony, kuris taip pat nepritaria Vyriausybės projektui ir ketina tapti V. Orbano oponentu ateinančių metų rinkimuose, paskelbė, kad gatvės, esančios aplink numatomą universiteto vietą, bus pervadintos į Laisvo Honkongo kelią, Dalai Lamos alėją ir Uigūrų kankinių gatvę, tokiu būdu siekiant atkreipti dėmesį į opias problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais Kinijoje.

Birželio 5 d. Budapešte įvyko demonstracija, kurios metu tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš universiteto, planuojamo statyti toje vietoje, kur turėjo iškilti pigūs būstai vengrų studentams, projektą.

„Vyriausybė nori mums užkrauti [daugiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių] skolą dėl [Fudano universiteto], kuris traukia pinigus iš kiekvieno vengro kišenės, nes šią skolą mokės ne tik mūsų vaikai, bet ir anūkai“, – RFE / RL sakė G. Karacsony.

V. Orbano štabo vadovas Gergely Gulyas po protestų kiek atsitraukė teigdamas, kad galutinis sprendimas dėl universiteto filialo dar nėra priimtas ir kad jo statybų planai bus „pateikti viešai diskusijai“ iki 2023 m.

Birželio 10 d. V. Orbanas patvirtino, kad klausimas bus sprendžiamas referendume.

„Tai tapo politiniu klausimu, ir mes turėtume jį išspręsti visiems priimtiniausiu būdu“, – sakė jis.

Šis stumdymasis pirmyn-atgal rodo, kad rengiantis 2022 m. parlamento rinkimams, Vengrijos laukia ilgos ir įtemptos politinės batalijos.

Opozicijos jėgos galų gale susivienijo prieš V. Orbano „Fidesz“ partiją ir panašu, kad premjero laukia pirmoji rimta kova nuo 2010 m., nes treji pastarieji rinkimai buvo laimėti triuškinančia persvara. Visuomenės nuomonės apklausose opozicija, ankstyvosios rinkiminės kovos taikiniu pasirinkusi draugiškus V. Orbano santykius su Kinija ir planus statyti Fudano universiteto filialą, pasivijo „Fidesz“.

„Referendumas turėtų vykti visoje šalyje. Jame turėtų būti keliami klausimai apie skolą Kinijai ir jaunimo iš provincijos perspektyvas, – sakė G. Karacsony. – Mes protestavome ne prieš Kinijos žmones, bet prieš slaptą Vengrijos suvereniteto parceliavimą.“

Ryšiai su Kinija dėmesio centre

Analitikų ir apklausų duomenimis, užsienio politikos klausimai paprastai visuomenėje sulaukia mažai dėmesio, tačiau Vengrijos opozicija tikisi, kad V. Orbano santykiai su Pekinu ir detalus Fudano universiteto projekto tyrimas gali pasitarnauti keliant rimtesnius klausimus apie Vyriausybės darbą.

„Kinijos, kaip atskiro klausimo, potencialas labai ribotas, – RFE / RL sakė Vidurio Europos universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis Gaboras Toka. – Tačiau jį galima išplėtoti kaip simptominę problemą, kylančią iš platesnio masto nuogąstavimų dėl skaidrumo ir korupcijos, iki pat šerdies persmelkusių dabartinę Vyriausybę.“

Balandžio 27 d. Vengrija pasirašė strateginį susitarimą su Fudano universitetu, kuris po trejų metų Budapešte ketina atidaryti savo filialą.

Pagal šį susitarimą, filialas taptų pirmuoju Kinijos universitetu Europos Sąjungoje ir pirmuoju prestižinės Šanchajaus aukštosios mokyklos, kuri, Vengrijos Vyriausybės teigimu, pakels aukštojo mokslo standartus šalyje, forpostu užsienyje.

Tačiau projektas iš karto ėmė kelti diskusijas ir užsitraukė rinkėjų nemalonę.

Pasak liberalaus mokslo ir tyrimų centro „Republikon Institute“, maždaug du trečdaliai vengrų nepritaria universiteto statybai. Ta pati apklausa parodė, kad projektu nepatenkinti ir trečdalis V. Orbano rinkėjų.

„Susitarimas su Fudano universitetu yra labai nevykęs sandoris, kurį sunku įsiūlyti žmonėms“, – aiškina apklausas ir su rinkimais Vengrijoje susijusius duomenis stebintis G. Toka.

Dokumentai, kuriuos balandžio pradžioje gavo Vengrijos tiriamosios žurnalistikos grupė „Direkt36“, atskleidė, kad Vyriausybė iš Kinijos banko ketina imti didžiulę ir ne visiškai skaidrią paskolą.

Atskiras „Direkt36“ tyrimas parodė, kad universiteto filialo statybos planuojamos dar nuo 2019 m., kai Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi Vengrijos politikams sakė, kad universitetas Budapešte yra „pagrindinis Pekino prioritetas“.

Vengrija per pastaruosius metus užmezgė glaudžius ryšius su Kinija ir dar labiau pradėjo juos plėtoti po to, kai 2010 m. V. Orbanas grįžo į valdžią ir ėmėsi „Rytų atvėrimo“ politikos, kurios tikslas – puoselėti draugiškus santykius su Pekinu ir Maskva, siekiant pritraukti investicijų ir ekonominių galimybių po pasaulinės finansų krizės.

Per tą laiką V. Orbanas užmezgė santykius ir su kitomis neliberaliomis vyriausybėmis, tuo pačiu metu vis susikirsdamas su Europos Sąjunga dėl teismų ir žiniasklaidos laisvės varžymo.

Budapeštas taip pat supykdė sąjungininkus, šiais metais keletą kartų blokuodamas kritiškus ES pareiškimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, o balandį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas padėkojo V. Orbanui už „išsaugotus Kinijos ir Europos santykius“.

Kinija ir toliau ne itin aktyviai investuoja Vengrijoje, tačiau V. Orbano ryšiai su Pekinu paskatino kitus didelio atgarsio sulaukusius projektus.

2020 m. Vengrija dvidešimčiai metų iš Pekino paėmė 1,9 mlrd. JAV dolerių paskolą geležinkelio linijai, sujungsiančiai Budapeštą su Serbijos sostine Belgradu, statyti. Tačiau dėl vėlavimo ir skaidrumo stokos tiek šalyje, tiek ir visame regione, projektas vertinamas prieštaringai.

2020 m. balandį Vengrijos parlamentas balsavo už tai, kad Vyriausybei būtų suteiktos nepaprastosios galios kovoje su pandemija, tačiau taip pat pasisakė už tai, kad visa su geležinkelio projektu susijusi informacija būtų įslaptinta.

Pasiruošimai 2022 m.

Nepaisant reakcijos į Fudano universiteto filialo statybos planus, analitikų teigimu, Vyriausybės santykių su Kinija kritika opozicijai yra pakankamai rizikingas žaidimas.

Nors apklausos rodo, kad dauguma vengrų neigiamai vertina Kiniją, opozicijos atstovai diskusijoje siekia daugiausiai dėmesio skirti šalies vidaus politikai.

G. Karacsony paskelbė, kad jis ir kiti opozicijos veikėjai planuoja parašyti laišką Xi Jinpingui, kuriame paaiškins, kad jiems laimėjus rinkimus, Fudano universiteto filialo Budapešte statybos planai bus atšaukti.

Tačiau meras siekia, kad šis klausimas labiau būtų siejamas su demokratijos ir skaidrumo stoka V. Orbano Vyriausybės politikoje, o ne konkrečiai būtų nukreiptas prieš Pekiną.

„Nors žmogaus teisių srityje mus skiria praraja... mes tikrai nenorime, kad elitinė Kinijos aukštoji mokykla būtų pastatyta už Vengrijos mokesčių mokėtojų pinigus“, – birželio 5 d. mitinge sakė G. Karacsony.

Nusileidusi ir prakalbusi apie referendumą V. Orbano Vyriausybė siekia apginti savo poziciją ir nukelti sprendimą po kitų metų rinkimų.

Nors data dar nepaskirta ir net nėra aišku, ar referendumas bus nacionalinis, ar tik miesto mastu, anot G. Gulyaso, jis galės įvykti tik po to, kai galutinai bus baigti rengti universiteto statybos planai, o tai, V. Orbano padėjėjo teigimu, galėtų būti iki 2023 m.

„Planų atšaukimas būtų per didelis smūgis Kinijos įvaizdžiui, – RFE / RL sakė Karnegio tarptautinės taikos fondo ekspertas Kinijos ir Europos klausimais Philippe Le Corre. – [V. Orbanas] negali leisti, kad Kinija tokiu būdu susigadintų reputaciją.“

Panašu, kad V. Orbanas taip pat bando atkreipti dėmesį ir į kitus rinkėjams rūpimus klausimus, pavyzdžiui, migraciją, kuri, kaip rodo apklausos, vis dar kelia didžiausią rinkėjų susirūpinimą.

Birželio 11 d. duodamas radijo interviu ministras pirmininkas sakė, kad pažabojus pandemiją, migracija vėl taps pagrindine Europos politikos tema, ir įspėjo kad „legionai migrantų jau beldžiasi į beveik visas Europos duris“.

„Žmonės turi daug priežasčių apsispręsti dėl šios Vyriausybės, tačiau jų sprendimą lems ne Kinija, – teigia G. Toka. – V. Orbano Vyriausybė yra gerai sutepta mašina, puikiai išmananti viešuosius ryšius. Jie žino, kaip pasiųsti savo žinią.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.