Pasaulyje

2021.06.12 13:30

G-7 priėmė pasaulinį infrastruktūros planą kaip alternatyvą Kinijos iniciatyvai

atnaujinta 16.58
ELTA, BNS2021.06.12 13:30

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai šeštadienį priėmė planą, padėsiantį kurti infrastruktūrą neturtingesnėse valstybėse ir siūlantį „vertybėmis grindžiamą, aukšto lygio ir skaidrią“ partnerystę kaip alternatyvą Kinijos infrastruktūros iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI).

JAV įkvėptas projektas „Atstatykime geresnį pasaulį“ (B3W) buvo priimtas amerikiečių prezidentui Joe Bidenui ir kitų šalių vadovams susitikus „spręsti strateginės konkurencijos su Kinija klausimo ir įsipareigojus imtis konkrečių veiksmų, padedančių patenkinti didžiulį infrastruktūros poreikį žemų ir vidutinių pajamų šalyse“, sakė Baltieji rūmai.

Kinija plačiai kritikuojama dėl to, kad užkrauna sunkiai valdomas skolas nedidelėms valstybėms per savo trilijonų dolerių vertės BRI iniciatyvą. Įgyvendinant ją pinigai skolinami projektams Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir net Europoje.

Prezidentas Xi Jinpingas BRI inicijavo 2013 metais, siekdamas gerokai išplėsti Pekino ekonominę ir politinę įtaką. Manoma, kad daugelis atitinkamų infrastruktūros planų padeda Kinijai pristatyti savo prekes visame pasaulyje.

Pati šalis neigia turinti kokių nors slaptų motyvų įgyvendinant didžiulio masto investicinį projektą.

Tačiau kritikai teigia, kad Pekinas naudoja finansinius svertus, įgytus per šią įtakos didinimui skirtą programą, kritikuojamą kaip „skolų spąstų diplomatija“.

Baltieji rūmai pabrėžė, kad Didžiojo septyneto iniciatyva irgi bus pasaulinio masto, paskaičiavę, kad besivystančiam pasauliui reikalinga daugiau nei 40 trln. dolerių (33 trln. eurų) investicijų į infrastruktūrą – tai yra atotrūkis, kurį „padidino COVID-19 pandemija“.

„B3W artimiausiais metais bendromis pastangomis padės pritraukti šimtus milijardų dolerių investicijų į mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių infrastruktūrą“, – teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad pritraukiant finansavimą prioritetas bus teikiamas aplinkai ir klimatui, darbo garantijoms, skaidrumui ir kovai su korupcija – priešingai nei Kinijos programoje, kuri laikoma neskaidria.

Daugiau informacijos bus pateikta G-7 forumo galutiniame komunikate, kuris bus paskelbtas sekmadienį, pridūrė Baltųjų rūmų atstovai.

Šis klausimas aktualus elitiniam turtingų demokratijų klubui.

Italija buvo pirmoji valstybė narė, prisijungusi prie BRI, o tas jos žingsnis išprovokavo Vašingtono ir daugelio ES šalių įtūžį.

Xi Jinpingas apsilankė Italijoje per 2019 metų kelionę po Europą, o su BRI susijusių susitarimų pasirašymas tapo pagrindiniu vizito akcentu.

ES priklausanti Graikija yra dar viena šios programos rėmėja. 2008 metais šalies tuometė konservatyvioji vyriausybė sudarė susitarimą dėl konteinerių terminalų Pirėjo uostamiestyje perleidimo kinų laivybos milžinei „Cosco“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šeštadienį gyrė „istorinį“ Didžiojo septyneto (G-7) veiksmų planą, turintį padėti ateityje užkirsti kelią naujoms pandemijoms, koronavirusui paralyžiavus pasaulio ekonomikas ir pareikalavus milijonų gyvybių.

„Karbis Bėjaus deklaracija“, pavadinta Anglijos pietvakarinio Kornvalio regiono pajūrio miestelio, kur pasaulio lyderiai šiuo metu dalyvauja viršūnių susitikime, vardu, apima daugybę įsipareigojimų sveikatos politikos srityje.

Kolektyviniai veiksmai apima pastangas iki 100 dienų sumažinti laiką, reikalingą norint sukurti ir licencijuoti vakcinas, gydymo bei diagnostikos metodus bet kokiai būsimai ligai, lygiagrečiai stiprinant pasaulinius stebėjimo tinklus.

Deklaracija bus oficialiai paskelbta sekmadienį kartu su galutiniu G-7 komunikatu.

„Karbis Bėjaus deklaracija yra didžiuotis verčianti ir istorinė akimirka mums visiems“, – tviteryje paskelbė B. Johnsonas, viršūnių susitikimui įžengus į antrą iš trijų dienų.

„Pagal šį susitarimą pirmaujančios pasaulio demokratijos įsipareigoja ateityje užkirsti kelią bet kokiai visuotinei pandemijai, kad niekada nebepasikartotų COVID-19 sukeltas chaosas“, – pridūrė premjeras.

Pagal sudarytą paktą, G-7 plės genų sekos nustatymo pajėgumus ir rems reformas, skirtas stiprinti Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO).

Tuo metu JK įsipareigojo steigti naują vakcinų kūrimo centrą, siekiant neleisti zoonozinėms ligoms persimesti nuo gyvūnų žmonėms.

B. Johnsonas taip pat ragins G-7 sąjungininkus palaikyti planus kurti pasaulinį „pandemijų radarą“, kad būtų galima aptikti atsirandan

Pagrindinė tema antrąją susitikimo dieną gali būti kova su pandemija. G7 šalys ketina skurdžioms šalims paaukoti milijardą vakcinos dozių. Gali būti svarstoma ir klausimas dėl patentų apsaugos panaikinimo COVID-19 vakcinoms, kad būtų skatinama jų gamyba besivystančiose šalyse. Diskusijas dėl to inicijavo JAV vyriausybė. Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra prieš. Tarp potencialių idėjos rėmėjų be J. Bideno yra ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

G7 grupei priklauso JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Japonija ir Kanada. Svečių teisėmis nuo šeštadienio popietės konferencijoje dalyvaus ir Australija, Pietų Korėja, Pietų Afrika bei Indija. Indijos delegacija dėl įtemtos epidemiologinės padėties dalyvaus tik virtualiai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.