LRT FAKTAI
Vladimiras Putinas

Pasaulyje

2021.06.13 14:04

LRT FAKTAI. Putinas pareiškė, kad 50 proc. ukrainiečių nenori į NATO – tiesa yra visiškai kitokia

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.06.13 14:04

Šią savaitę Rusijos žiniasklaida paskelbė interviu su prezidentu Vladimiru Putinu: valstybės vadovas pareiškė, kad pusė ukrainiečių nenorėtų jungtis prie NATO. Kaip išsiaiškino LRT.lt, toks pareiškimas prasilenkia su realybe, bet pasirodė neatsitiktinai.

„Remiantis naujausiais duomenimis, mažiausiai 50 procentų Ukrainos gyventojų nenori, kad šalis prisijungtų prie NATO, ir tie žmonės protingi. Sakau be ironijos, ne dėl to, kad kiti būtų kvailiai, o dėl to, kad tie, kurie nenori [jungtis], supranta, kad nenori atsidurti ugnies linijoje, nenori tapti derybų moneta ar patrankų mėsa“, – tvirtino Rusijos prezidentas kanalo „Rossija 1“ laidoje „Maskva. Kremlius. Putinas“.

Gyventojų apklausos rodo priešingai: NATO Ukrainoje vis populiaresnė

Rusijos žiniasklaida nenurodė, kuo rėmėsi prezidentas, tačiau internete prieinamos apklausos rodo, kad ukrainiečiai palankiai vertina narystę NATO, kurios perspektyvos valstybei pirmą kartą pažadėtos dar 2008-aisiais.

Bendra tendencija, su kuria sutinka analitikai, – parama NATO Ukrainoje auga. Dar prieš mažiau nei dešimtmetį didesnė dalis ukrainiečių kategoriškai nesutiko su naryste Aljanse, tačiau situacija apsivertė 2014 metais Rusijai įvykdžius Krymo aneksiją.

Viena naujausių apklausų, kurios rezultatus prieš mėnesį paskelbė Tarptautinis respublikonų institutas Kijeve, rodo, kad 48 proc. ukrainiečių palaiko narystę NATO ir tik 28 proc. yra prieš. Atitinkamai daugiau nei pusė ukrainiečių mano, kad Europos Sąjunga turėtų būti šalies prioritetas, o 20 procentų tegia, jog Ukrainai verčiau jungtis prie Eurazijos muitų sąjungos.

2019 metų gyventojų apklausos duomenimis, narystę NATO palaiko 53 procentai ukrainiečių ir tik 29 procentai sako, kad balsuotų prieš, kiti nėra apsisprendę.

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Adam Roževič, komentuodamas viešąją nuomonę Ukrainoje, atkreipė dėmesį į naujausią Ilko Kucherivo fondo Ukrainoje apklausą, kurioje ukrainiečių klausta, kokį saugumo garantą vertėtų rinktis. 42 procentai apklaustųjų tvirtino, kad tai turėtų būti NATO, 11 proc. – posovietinių valstybių sąjungos. Vis dėlto kas trečias ukrainietis norėtų neutralaus statuso.

„Tačiau 2012 metais, valdžioje esant prorusiškam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, tik 13 proc. respondentų buvo už stojimą į NATO, 26 proc. – už sąjungą su Rusija, o 42 proc. neturėjo nuomonės.

Po 2013–2014 metų protestų ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą galima matyti staigiai išaugusį gyventojų, palaikančių narystę NATO, skaičių. Rusijos agresija sukėlė tai, ko nesitikėjo, – stiprų Ukrainos visuomenės palaikymą integracijai ir suartėjimui su Vakarais“, – LRT.lt sakė A. Roževič.

Pareiškimas – neatsitiktinis

Jo teigimu, tokiu pareiškimu Vladimiras Putinas mėgina pateisinti nepasiteisinusią Rusijos užsienio politiką Ukrainos atžvilgiu.

„Jei darytume prielaidą, kad Rusijos pagrindinis uždavinys yra neleisti Ukrainai suartėti su Vakarais ir pradėti integraciją į Vakarų organizacijas, tokias kaip NATO ir ES, Maskvos politika yra neveiksni ir turi net priešingą efektą“, – mano A. Roževič.

Kitas RESC analitikas Andrius Prochorenko sako, kad V. Putinas, tvirtindamas, jog bent pusė ukrainiečių nenori į NATO, manipuliuoja faktais.

„Išsakyta mintis, kad pusė Ukrainos gyventojų nenori stoti į NATO, yra bandymas pateikti informaciją sau palankia puse, be to, taip siekiama savo šalies gyventojams pateisinti Rusijos užsienio politiką, kuri, kaip rodo apklausos, nėra veiksni ir neduoda norimų rezultatų. Be to, tokiu būdu siekiama sumenkinti Ukrainos, kaip šalies, kuri pretenduoja tapti NATO nare, vaidmenį prieš greitu metu vyksiantį NATO viršūnių susitikimą“, – sako A. Prochorenko.

Kodėl dabar?

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra pareiškęs, kad viena iš NATO lyderių susitikimo kitą savaitę Briuselyje temų bus „Rusijos agresija, terorizmo grėsmė, kibernetinės atakos, naujos technologijos, klimato kaitos įtaka saugumui ir Kinijos iškilimas“.

Ukraina yra išreiškusi nusivylimą, kad nebuvo pakviesta į šį susitikimą, o JAV pareigūnai savo ruožtu atkreipė dėmesį į esą nepakankamas reformas. Apie Ukrainos narystę Aljanse kalbama nuo 2008-ųjų, pastaruoju metu kalbama apie kaip niekad suaktyvėjusias Rusijos karines pajėgas prie rytinių šalies sienų.

Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kvietusį susitikti „bet kuriuo metu bet kurioje planetos vietoje“, prieš įvykstant kitam istoriniam susitikimui su V. Putinu, pakvietė aplankyti Baltuosius rūmus vėliau vasarą.

Tuo metu V. Putinas, kalbėdamas apie Ukrainos prisijungimo prie NATO perspektyvas, pridūrė, neva NATO Rusijos nuomonės „niekada neatsiklausia“.

V. Putino žodžiai, esą bent pusė ukrainiečių nenorėtų stoti į NATO, nėra teisingi: skirtingų naujausių apklausų duomenimis, taip manančių yra 28–29 procentai, o beveik pusė apklaustųjų sutinka, kad Ukraina jungtųsi prie NATO. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad klaidinantis Rusijos prezidento pareiškimas pasirodė prieš Ukrainai svarbų NATO viršūnių susitikimą.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.