Pasaulyje

2021.06.10 21:17

Ar Lenkijos noras pirkti turkiškus dronus supykdys Kremlių? Dėl netikėto sprendimo sukluso ir Vakarai

LRT.lt2021.06.10 21:17

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos ir jo kolegos Turkijoje Recepo Tayyipo Erdogano derybos baigėsi tuo, kad Lenkija tapo pirmąja NATO ir ES šalimi, nusprendusia įsigyti turkiškų bepiločių skraidyklių. Varšuva nebijo įsileisti lapės į vištidę, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Gegužės pabaigoje Ankaroje vykusiame bendrame aukščiausiojo lygio susitikime Lenkijos ir Turkijos gynybos ministrai pasirašė 235 mln. eurų vertės sandorį, numatantį, kad Varšuva įsigis tiek žvalgybos, tiek puolimo tikslais naudojamų Turkijoje pagamintų bepiločių orlaivių.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad jo Vyriausybė siekia pagerinti prekybos ryšius su Turkija, ir pridūrė tikįs, jog dvišalės prekybos apimtys nuo 6,5 mlrd. JAV dolerių išaugs iki 10 mlrd.

Abi NATO narės greičiausiai gerai žino, kad šis žingsnis suerzins Maskvą. Be to, Lenkijos atsigręžimas į Ankarą taip pat gali būti suprantamas kaip atkirtis Joe Bideno administracijai, kuri, Varšuvos manymu, vėl bando bičiuliautis su Berlynu dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo.

Lenkijos tarptautinių reikalų instituto (PISM) Turkijos analitiko Karolio Wasilewskio manymu, dronų susitarimo politiniai aspektai yra „įdomūs“.

„Panašu, kad šiuo sandoriu Lenkija stengiasi ne tik sustiprinti savo santykius su Turkija, bet ir labiau susieti juos su NATO rytinio flango saugumu, o tuo pačiu įkalti pleištą tarp Turkijos ir Rusijos, tuo metu, kai šių šalių santykiai yra labai komplikuoti“, – sakė jis DW.

Mūšio lauke įrodytas efektyvumas

Lenkija pirks 24 ginkluotus bepiločius „Bayraktar TB2“ orlaivius, kuriuos gamina R. T. Erdogano žentui Selcukui Bayraktarui priklausanti Turkijos bendrovė. Pirmoji siunta Varšuvą turėtų pasiekti 2022 m. Sutartis buvo pasirašyta be viešųjų pirkimų proceso.

Šis sandoris taip pat numato Turkijos bendrovės „Roketsan“ gaminamos išmaniosios mikroamunicijos, antžeminių valdymo stočių ir antžeminių dronų duomenų terminalų įsigijimą. Žvalgybai ir puolimui naudojamos bepilotės skraidyklės bus aptarnaujamos Lenkijoje, be to, abi šalys susitarė dėl abipusės įslaptintų gynybos pramonės duomenų apsaugos.

Buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Miroslawas Rozanskis Lenkijos gynybos informacijos tarnybai „Defense News“ sakė, kad Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms taip pat reikėtų įsigyti tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, galinčių suduoti smūgius už šalies teritorijos ribų.

„Baykar“ ginkluotųjų dronų „Bayraktar TB2“ jau yra įsigijęs Azerbaidžanas, Ukraina, Kataras ir Libija, jie sėkmingai užsirekomendavo mūšio laukuose Sirijoje, Libijoje ir Azerbaidžane.

„Turkijos bepiločiai orlaiviai pasižymi tuo, kad gali būti labai efektyvūs, derinant jų panaudojimą su tinkama karine strategija. Jei bus ne tik įsigyta skraidyklių, bet ir apsikeista praktinio jų panaudojimo patirtimi, šis sandoris gali būti dar vaisingesnis gynybos poreikių požiūriu“, – aiškina K. Wasilewskis.

Regioninės geopolitikos pertvarka

Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija, taip pat ir kiti su Rusija susiję klausimai, kaip antai saugumas Juodojoje jūroje ir karas Rytų Ukrainoje, buvo A. Dudos ir R. T. Erdogano susitikimo darbotvarkėje.

Lenkijos geopolitikos ekspertas Witoldas Repetowiczas mano, kad stiprią įtaką Vyriausybei darantys Lenkijos „turkofilai lobistai“ sugalvojo Lenkijos ir Turkijos aljansą kaip atsvarą JAV ir Vokietijos suartėjimui. Kai kurie stebėtojai mano, kad Rusijos faktorius naudojamas tik kaip priedanga, nes Ankara siekia įgyvendinti savus užsienio politikos tikslus.

Daugelis mano, kad Turkijos santykiai su JAV yra pagrindinis iššūkis, plėtojant Lenkijos ir Turkijos ryšius. Praėjusiais metais įvestomis JAV sankcijomis Ankarai už tai, kad ši įsigijo Rusijos oro gynybos sistemų S-400, nebuvo siekiama trukdyti Turkijos kariniam bendradarbiavimui su kitais NATO sąjungininkais. Tačiau Ankaros konfrontacija su kitomis ES narėmis, pavyzdžiui, Prancūzija, gali priversti Varšuvą ES vidaus diskusijose spręsti dėl sankcijų Turkijai.

Lenkijos pusė

Rusijos naujienų agentūros „Regnum“ Rytų redakcijos vyriausiasis redaktorius Stanislavas Tarasovas sako, kad kovinių bepiločių orlaivių „Bayraktar“ įsigijimas yra svarbus, nors ir ne pirmas signalas apie Varšuvos strateginės krypties pokyčius Ankaros link.

„Prieš metus abiejų šalių santykiai buvo įtempti, Turkijai pareiškus, kad ji ketinanti vetuoti naujo NATO plano, kuriuo siekiama apsaugoti Lenkiją ir Baltijos valstybes, priėmimą, kol Turkijai bus suteikta parama operacijoje prieš kurdus. Tačiau 2020 m. rugsėjį A. Duda įsakė išsiųsti į Turkiją Lenkijos karinį kontingentą, ko Varšuva anksčiau nėra dariusi, – aiškino jis DW. – Lenkijos valdančiosios partijos užsienio politikos ideologus motyvuoja lenkų atsigręžimas į Turkiją, siekiant pasipriešinti Rusijai.“

Visgi kol kas Turkija labai bijo provokuoti Rusiją, nes tai gali brangiai atsieiti tiek politiškai, tiek ekonomiškai, todėl ji greičiausiai bandys kuo ilgiau išlaikyti pusiausvyrą tarp Rusijos ir NATO.

Turkijos pusė

K. Wasilewskis sakė, kad susitarimas su Lenkija dėl bepiločių orlaivių suteikia Turkijai „didžiulį ekonominį ir politinį postūmį“. Viena vertus, tai, kad šią įrangą įsigijo pirmoji NATO šalis, puikiai pasitarnavo „Turkijos gynybos sektoriaus įvaizdžio gerinimui“ ir gali paskatinti kur kas didesnio masto sandorius.

„Kita vertus, tai suteikia aiškią esmę Turkijos naratyvui, kad ji prisideda prie aljanso atgrasymo politikos Rusijos atžvilgiu – šią žinią Turkija bando pabrėžti beveik visomis progomis nuo tada, kai Joe Bidenas pradėjo eiti savo pareigas“, – DW sakė K. Wasilewskis.

Tačiau tuo pat metu Vakaruose vis labiau nerimaujama, kad Varšuva gali patekti į Kinijos orbitą per glaudžius Turkijos ryšius su šia valstybe ir bendradarbiavimą infrastruktūros srityje pagal Pekino „Juostos ir kelio“ iniciatyvą. Baiminamasi, kad glaudesnis Ankaros ir Varšuvos vyriausybių aljansas, aktyviai remiamas Kinijos, gali sąlygoti rimčiausią Lenkijos tarptautinės politikos poslinkį nuo pat įstojimo į ES ir NATO.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.