Pasaulyje

2021.06.12 22:02

„Dingę vyrai, prievartavimai ir neaiškūs vaistai“ – tribunole atskleistos uigūrų kankinimų detalės

LRT.lt2021.06.12 22:02

Birželio 4–7 d. Londone vykusiuose teismo posėdžiuose buvo siekiama išsiaiškinti, ar uigūrams ir kitoms musulmonų tikėjimą išpažįstančioms tiurkų mažumoms taikoma prievarta gali būti prilyginta genocidui, rašo „Radio Free Asia“.

Pirmąją Londone surengto teismo, kuriame aiškinamasi, ar Kinijos elgesys su etniniais uigūrais ir kitais tiurkų musulmonais yra genocidas, dieną liudytojai ir ekspertai teikė niūrius parodymus apie Sindziango uigūrų autonominiame regione (SUAR) vykdomus kankinimus, prievartavimus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus.

„Uigūrų tribunolu“ vadinamą teismo procesą, kurio pirmieji posėdžiai buvo surengti birželio 4–7 dienomis, o vėliau bus atnaujinti rugsėjį, iniciavę uigūrų pabėgėliai pasakojo apie priverstinius abortus, savavališkus sulaikymus ir priverstinį darbą Sindziange, o įvairių šalių teisės ekspertai vertino, ar šioje situacijoje galėtų būti taikomi įstatymai dėl genocido ir kiti statutai.

Tribunolas nėra valstybės remiamas ir bet kokie jo sprendimai nebus įpareigojantys nė vienai vyriausybei. Pekinas pasmerkė šį teismo procesą ir bandė apjuodinti jo dalyvius.

Anglikonų bažnyčios būstinėje Vestminsteryje įsikūrusio konferencijų centro „Church House“ salėje vykusių teismo posėdžių metu parodymus teikė daugiau nei dešimt liudininkų ir ekspertų. Penktadienio sesijoje kalbėjo devyni žmonės.

„Įvertinęs nuo 2017 m. valstybės vykdomus veiksmus prieš uigūrus ir kitas Sindziango uigūrų autonominiame regione (SUAR) gyvenančias tiurkų musulmonų tautas ir kontekstą, kuriame jie vykdomi, tai, kas vyksta su šiomis tautomis, apibūdinčiau kaip „kultūrinį genocidą“, – penktadienį vykusiame posėdyje sakė George`o Vašingtono universiteto tarptautinių reikalų profesorius Seanas Robertsas.

„Šie veiksmai nėra vien atsitiktinės represinės politikos taikymo apraiškos. Greičiau jie sudaro politikos, kuria siekiama sunaikinti uigūrų tautiškumą, visumą. Šios politikos įgyvendinimo kontekstas – Kinijos kolonizuota teritorija, kurią uigūrai ir kitos tiurkų musulmonų tautos laiko savo namais“, – pridūrė knygą apie Kinijos pastangas sunaikinti uigūrų kultūrinį identitetą parašęs S. Robertsas.

Nuo 2017 m. Kinijos įsteigtose specialiose sulaikymo stovyklose buvo įkalinta ne mažiau kaip 1,8 mln. uigūrų ir kitų musulmonų tikėjimą išpažįstančių mažumų atstovų.

Pekinas yra ne kartą sakęs, kad šios stovyklos yra profesinio mokymo arba perauklėjimo centrai, ir neigęs plačiai paplitusius ir dokumentais patvirtintus liudijimus, kad SUAR gyvenantys musulmonai yra žudomi, kankinami, prievartaujami, pavergiami, priverstinai įdarbinami, jų vaikai priverstinai atskiriami nuo tėvų, moterys priverstinai sterilizuojamos, žmonės persekiojami ir dingsta be žinios, naikinamas kultūrinis ir religinis paveldas, o uigūrų šeimose apgyvendinami haniai (kinai) vyrai.

Norvegijoje įgyvendinamo projekto „Uigūrų pereinamojo laikotarpio teisingumo duomenų bazė“, kurioje registruojami SUAR dingę ir neteisėtai įkalinti uigūrai, atstovė Muetter Illiqud rašytiniame liudijime teigė, kad Kinijos režimas aktyviai vykdo priverstinę etnocentrinę sinicizacijos politiką, tokiu būdu siekdamas sunaikinti i uigūrų kalbą, kultūrą ir tikėjimą.

„Sinicizacija reiškia kinų kultūros ir įtakos sklaidą, šiuo atveju kenkiant vietinių mažumų kultūroms, – sakė ji. – Ši konkretų tikslą turinti asimiliacijos politika turėjo milžiniškos įtakos uigūrų socialinei sąveikai ir kolektyvinei psichikai tiek savam krašte, tiek užsienyje, o pastaraisiais metais ėmė atsiliepti ir kitoms Rytų Turkistane gyvenančioms tiurkų / musulmonų tautoms.“

„Jauni vyrai dažnai dingdavo“

Urumčyje gimusi mokytoja Quelbinur Sidik, beveik dvejus metus mokiusi kinų kalbos tiek vyrų, tiek moterų perauklėjimo stovykloje, liudijo apie antisanitarines sąlygas stovyklose, pateikė įrodymų apie ten vykdomus žaginimus, priverstinę sterilizaciją ir prievarta uigūrams skiriamus vaistus.

„Policijos pareigūnams vyrams labai patinka dirbti moterų stovyklose, dauguma jų ten eina savanoriškai, – teigė ji rašytiniuose liudijimuose. – Įkaušę savo draugų rate jie giriasi, ką ir kaip išprievartavo – tokiu būdu ir pasklinda žinios apie tai.“

Quelbinur taip pat teigė sužinojusi, kad visoms stovyklos, kurioje ji dirbo, moterims periodiškai skiriamos injekcijos, sustabdančios menstruacijų ciklą, ir kad kai kurioms moterims po tokių injekcijų ar kitų skiriamų vaistų pasireiškia šalutinis poveikis, pavyzdžiui, stiprus kraujavimas.

Anot jos, kalinėms buvo duodama tik vandens ir nedidelė bandelė, todėl „nenuostabu, kad jų svoris krenta ir jos kasdien atrodo vis labiau ligotos“.

„Jie ne tik nepakankamai jas maitina, palieka šaltose patalpose be tinkamų drabužių, tačiau ir muša, prievartauja, kankina, verčia prisipažinti padarius nebūtus nusikaltimus“, – teigė Quelbinur.

Iš Kazachstano kilęs uigūras Omiras Bekali, apkaltintas teroristine veikla ir trijose stovyklose praleidęs devynis mėnesius, pasakojo apie netinkamą elgesį ir kankinimus, kuriuos jam teko patirti.

Jis prisiminė, kad vienoje stovykloje buvo uždarytas į ankštą, ne daugiau kaip 16 žmonių skirtą kamerą kartu su dar 45–50 asmenų ir jie visą laiką buvo stebimi vaizdo kameromis.

„Kartas nuo karto duodavome kraujo, – pasakojo Omiras. – Mes buvome verčiami vartoti neaiškius vaistus. Žmonės būdavo išgabenami, jei jų organizme atsirasdavo pokyčių, pavyzdžiui, susiformuodavo navikas. Dažnai dingdavo jauni 16–40 metų amžiaus vyrai. Tarp jų buvo ir verslininkų, ir šiaip darbuotojų.“

Dar prieš prasidedant posėdžiams Kinija atmetė ir išjuokė uigūrų tribunolą.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas, ketvirtadienį Pekine vykusioje spaudos konferencijoje reaguodamas į klausimą apie uigūrų tribunolą, sakė, kad jis nėra nei „teisėtas, nei patikimas“, ir pavadino tribunolą „tik dar vienu prieš Kiniją nukreiptu farsu, kurį sugalvojo keli asmenys“.

„Tiesą sakant, šis vadinamasis „tribunolas“ neturi nieko bendra su įstatymu, – sakė jis. – Tai yra bandymas pasinaudoti „tribunolo“ pavadinimu, siekiant manipuliuoti antikiniška politine ir viešąja nuomone. Tai ne kas kita, kaip įstatymo įžeidimas.“

Uigūrai yra daugiausia musulmonų tikėjimą išpažįstanti SUAR mažuma, kurią sudaro daugiau nei 12 milijonų žmonių. Kiek mažiau regione gyvena taip pat tiurkų kalba kalbančių kazachų ir kirgizų, kuriems irgi dažnai nepavyksta išvengti perauklėjimo stovyklų.

Jei šie įtarimai bus įrodyti, gali būti pripažinta, jog Kinija sąmoningai vykdė uigūrų naikinimo kampaniją, o tai atitinka 1948 m. Genocido konvencijos, kurią šalis yra pasirašiusi ir ratifikavusi, 2 straipsnyje pateiktą genocido apibrėžimą.

JAV valstybės departamentas, taip pat Kanados, Olandijos, JK ir Lietuvos parlamentai Kinijos veiksmus regione apibūdino kaip „genocidą“, o Niujorke įsikūrusi „Human Rights Watch“ grupė teigia, kad tai yra nusikaltimai žmoniškumui. Italijos parlamentas praėjusią savaitę vienbalsiai pasmerkė kinų žiaurų elgesį su uigūrais ir kitomis tiurkų tautomis.

Teismo procesas suteikė galimybę liudininkams „patikėti, kad egzistuoja teisėtas tarptautinis mechanizmas, leidžiantis ieškoti teisingumo už visas jų patirtas kančias ir priversti Kinijos pareigūnus atsakyti už žiaurius nusikaltimus, – po penktadienį vykusio pirmojo posėdžio RFA uigūrų tarnybai sakė Pasaulio uigūrų kongreso prezidentas Dolkunas Isa. – Šiandien jie labiau tiki tarptautine teise, pasauliniu teisingumu ir demokratija.“

„Šios dienos uigūrų tribunolo posėdis praėjo labai gerai, nepaisant Kinijos dezinformacijos kampanijos ir diplomatinių grasinimų tribunolo, išgyvenusių kalinių ir liudininkų adresu“, – pridūrė Vokietijoje gyvenantis advokatas.

„Žiaurus elgesys, represijos ir smurtas“

Londone gyvenanti už žmogaus teises ir lygybę kovojanti teisininkė ir rašytoja Schona Jolly penktadienį prasidėjusiam teismo procesui pateikė rašytinius parodymus, tačiau pati į posėdį neatvyko.

„Apie Kinijos žiaurų elgesį, represijas ir smurtą prieš uigūrus ir kitus tiurkų musulmonus plačiai kalbama ir šie įtarimai kyla iš daugybės įvairių patikimų šaltinių“, – rašė ji.

S. Jolly taip pat teigė, kad Kinija neturi „patikimų būdų“ užtikrinti teisingą, nepriklausomą ir nešališką sprendimą šalies viduje, todėl tikslinga šalims iš išorės pasitelkti tarptautinius teisinius mechanizmus, kad būtų vykdomi Kinijos įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę.

„Tačiau reikalaujant, kad Kinija būtų teisiškai pripažinta atsakinga už tariamus pažeidimus / nusikaltimus, egzistuoja tam tikri apribojimai, – pridūrė ji. – Tai susiję su Kinijos pateiktomis išlygomis dėl konfliktų sprendimą, skundus ir tarpvalstyvbinius reguliavimo mechanizmus reglamentuojančių straipsnių, neleidžiančių jai pilna apimtimi taikyti net ir tų sutarčių, kurias ji yra pasirašiusi.“

Du tarptautiniai teismai, galintys priimti oficialius sprendimus dėl Kinijos politikos SUAR, šios bylos nesiėmė. Kinija nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) šalis, todėl neprivalo jam paklusti.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) gali nagrinėti tik tas bylas, kurias patvirtina Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, o Kinijos nuolatinė narystė Taryboje suteikia jai veto teisę, priimant bet kokį sprendimą.

Tolesni posėdžiai šiame teismo procese numatyti rugsėjo 10–13 dienomis. Tikimasi, kad galutinį sprendimą, ar Kinija SUAR vykdo genocidą, ar nusikaltimus žmogiškumui, tribunolas paskelbs gruodį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.