Pasaulyje

2021.06.10 05:30

Putinas siekia taikytis su Vakarais? Tyla dėl lėktuvo užgrobimo gali vesti į naują santykių posūkį

Julius Palaima, LRT.lt2021.06.10 05:30

Po įvykių, kuomet Minsko režimas priverstinai nutupdė „Ryanair“ lėktuvą ir sulaikė žurnalistą Ramaną Pratasevičių, vis labiau diskutuojama apie augančią priešpriešą tarp Baltarusijos, Rusijos bei Vakarų. Užsienio ekspertai pastebi, kad Vladimiras Putinas gana įtariai vertino Minsko vykdytą lėktuvo užgrobimą, o tai gali signalizuoti apie Maskvos siekius taisyti pašlijusius santykius su Vakarais.

LRT.lt kalbintų užsienio ekspertų teigimu, prieš porą savaičių įvykęs iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo užgrobimas dar kartą signalizuoja tai, kad jokių atšilimo ar santykių esminio pasikeitimo galimybių tarp Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų neverta tikėtis.

Kitą savaitę gyvai susitiks JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, tačiau net ir toks iš pirmo žvilgsnio geras intencijas demonstruojantis gestas gali nieko nereikšti santykių tarp minėtų valstybių ir Vakarų kontekste.

Visgi ekspertai mano, kad aršesnio konflikto tarp Vakarų ir minėtų dviejų valstybių bent jau artimiausiu metu taip pat nesitikima.

„Surasti pragmatiško dialogo nebeįmanoma“

Įvykius Baltarusijoje ir Europoje sekantys apžvalgininkai tikina, kad Minske nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas galėjo būti paskutinė vinis į padorių santykių tarp Vakarų valstybių ir Baltarusijos karstą.

„Aliaksandras Lukašenka labiau nei bet kada anksčiau tapo toksiška figūra Vakarų valstybėms. Jo paskutiniai pasisakymai, kokia Baltarusija svarbi migracijos ir organizuoto nusikalstamumo suvaldymo kontekste, nepakeis Europos valstybių požiūrio į jį“, – LRT.lt sakė Šveicarijos Ciuricho mieste įsikūrusio ETH saugumo centro vyriausiasis analitikas Benno Zoggas.

Pasak eksperto iš Šveicarijos, „Ryanair“ lainerio užgrobimas ir nutupdymas Minske tik parodo, kad A. Lukašenkos režimas nebesibaimina Vakarų veiksmų, kuomet bet kokiomis išgalėmis siekia jėga pažaboti politinius oponentus ar kritikus.

„Tai dar labiau apsunkina Europos ar Baltarusijos kaimyninių valstybių bandymus atrasti bent kokį pragmatišką dialogą ar bandyti bendradarbiauti su Minsku svarbesniais klausimais“, – LRT.lt pridūrė analitikas B. Zoggas.

Analitikai taip pat mano, kad agresyvūs Baltarusijos veiksmai signalizuoja apie naują tarptautinių santykių erą ir dar glaudesnį bendradarbiavimą su kaimynine Rusija.

„Mano nuomone, lėktuvo užgrobimas Minske signalizuoja naują tarptautinių santykių erą Baltarusijoje. Režimas aiškiai parodė, kad balansavimas su Europa baigėsi, tad visus savo pajėgumus nuo šiol mes į santykius su Rusija“, – LRT.lt aiškino apžvalgininkė Hanna Baraban.

„Tai rodo, kad kartu su artėjančiu ketvirtuoju Europos Sąjungos sankcijų paketu ir pastaruoju metu vykstančiais diplomatų išvarymais iš valstybių (įskaitant ir Latvijos atvejį) Baltarusija dar glaudžiau bendraus su Rusija kaip artimiausia sąjungininke“, – pridūrė H. Baraban.

Pasak ekspertės, nepaisant to, kad nemažai apžvalgininkų vertina „Ryanair“ aviakompanijos lėktuvo užgrobimą kaip savotišką „testą Vakarams“, leidusį patikrinti „jų kantrybės likučius“, ji mano, kad įvykį galima laikyti brutaliu jėgos pademonstravimu Baltarusijos teritorijoje.

„Nemanau, kad jam rūpėjo, kaip jis bus po šio įvykio atvaizduojamas Vakaruose. Dabar A. Lukašenka yra apsuptas žmonių, kuriems nelabai rūpi, kas jiems yra įsakoma, ir šie mielai vykdo jo nurodymus“, – LRT.lt apie įvykį pridūrė ir „Belarus in Focus“ analitikas Antonas Ruliovas.

Putinas įvykius dėl „Ryanair“ lėktuvo stebi atsargiai

Ekspertai pastebi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gana atsargiai stebėjo įvykius Baltarusijoje, kuomet buvo užgrobtas „Ryanair“ kompanijos lėktuvas ir buvo sulaikytas žurnalistas R. Pratasevičius kartu su Sofija Sapega.

„Be dalelės propagandininkų, oficiali Kremliaus linija nepademonstravo didelio entuziazmo palaikydama Baltarusijos veiksmus, nors ir nepasmerkė jų“, – situaciją vertino H. Baraban.

Ji mano, kad Kremlius dar nėra iki galo įsitikinęs, kad A. Lukašenka ir toliau bus deramas prezidentas Baltarusijai, tad susilaiko nuo besąlygiško jo rėmimo.

„Realistiškai žvelgiant, Rusija nenori dar labiau gadinti santykių su Vakarų valstybėmis, ypač atsižvelgus į „triuką“, kurį prieš porą savaičių atliko Minsko režimas“, – kalbėjo analitikė.

H. Baraban antrina ir „Atlantic Council“ ekspertė Hanna Liubakova.

„V. Putinas nėra didelis A. Lukašenkos gerbėjas, bet jis nori išlaikyti „status quo“. Įdomu, kiek ilgai V. Putinas rems A. Lukašenką, nes šis sprendimas kuo toliau tuo didesnę žalą daro pačiam Kremliui“, – vertinimą pateikė H. Liubakova.

„Belarus in Focus“ centro atstovas A. Ruliovas tikina, kad atsargus V. Putino ir Kremliaus tonas aktualus prieš kitą savaitę įvyksiantį jo ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimą.

Neabejojama, kad jame bus aptarta žmogaus teisių padėtis Rusijoje ir naujausi geopolitiniai įvykiai, tarp jų ir „Ryanair“ lėktuvo užgrobimas ar Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimas.

„Baltarusijoje dėl šio susitikimo keliami dideli lūkesčiai, tačiau nemanau, kad įvyks kokių nors ryškesnių pokyčių“, – kalbėjo analitikas A. Ruliovas.

Ciuricho saugumo centro vyr. analitikas B. Zoggas taip pat mano, kad Kremliui pastarųjų savaičių įvykiai dėl Baltarusijos gali būti naudingi, nes kiek nukreipia jų pačių problemų ir Vakarų taikomų sankcijų klausimą.

Vakarų ginklai prieš Minską

LRT.lt kalbinti užsienio ekspertai gana skeptiškai atsiliepia apie Vakarų galimybes galutinai pažaboti daugelį metų savivaliaujantį Minsko režimą su A. Lukašenka priešakyje.

Pasak jų, sankcijos padeda tik iš dalies: pats režimas neretai nukenčia gana nestipriai, o eiliniai baltarusiai jas pajaučia kur kas labiau.

„Ekonominių sankcijų plėtimas yra rizikingas – jis gali labiau pakenkti eiliniams baltarusiams nei šalies valdžios elitui ir susilpninti šalies suverenitetą ir versti ją krypti link Rusijos“, – kalbėjo Šveicarijos ETH saugumo centro analitikas B. Zoggas.

Jam antrina ir apžvalgininkė H. Baraban: „Vakarų turimi įrankiai situacijai išspręsti yra gana riboti. Aš esu gana skeptiška, kalbant apie sankcijas ir jų daromą poveikį režimui. Aišku, tam tikros sankcijos gali pabloginti Baltarusijos elito nuotaikas ir šalies ekonominę situaciją, tačiau tai prie režimo griūties neprives. Tikėtina, kad tokios priemonės gali atsiliepti paprastiems žmonėms, kaip tai nutiko su skrydžių draudimais.“

Pasak jos, Vakarai turėtų mesti didesnes pastangas, kad apsaugotų opozicijos atstovus ir pilietinę bendruomenę „fiziniais, moraliniais ir ekonominiais“ būdais.

„Bendradarbiavimas su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja taip pat yra veiksmingas būdas“, – tikino H. Baraban.

„Belarus in Focus“ ekspertas A. Ruliovas teigia, kad sankcijos šiuo metu yra efektyviausias būdas pažaboti Minsko režimo savivalę.

„Rimtos, tikros, sektorinės sankcijos, nukreiptos prieš kriminalinį režimą, būtų rimta pagalba visiems, kovojantiems už demokratiją Baltarusijoje (taip pat ir tiems, kurie dėl režimo buvo priversti pabėgti svetur). Baltarusiams dabar mažiausiai reikia Vakarų demonstruojamo susirūpinimo. Tuo pat metu ES galėtų svarstyti apie paprastų baltarusių gyvenimo palengvinimus: Šengeno šalių vizas paversti nemokamomis arba jas apskritai panaikinti“, – pasiūlymus dėstė A. Ruliovas.

H. Liubakova iš „Atlantic Council“ teigė, kad iki šiol įvestos sankcijos Baltarusijai nebuvo labai veiksmingos.

„Jos nebuvo nukreiptos prieš atitinkamus sektorius ir nebuvo skausmingos režimui. Jos turi būti gerai apgalvotos ir nutaikytos – apkarpyti A. Lukašenkos finansus, pažaboti oligarchus, kurie remia jo valdžią. Taip pat turi būti stabdomas bendradarbiavimas su valstybinėmis įmonėmis ir bankais. Tokiu būdu A. Lukašenka labiau kenks valstybės viduje, tiems, kurie jį remia, pareigūnams ir verslininkams“, – tikino H. Liubakova.

Ar Baltarusija taps „Europos Šiaurės Korėja“?

Nepaisant pastarųjų savaičių Baltarusijos retorikos ir konflikto su Vakarų valstybėmis, didesnių įtampų, kurios privestų prie dar aršesnės konfrontacijos, neverta tikėtis, mano įvykius stebintys analitikai ir apžvalgininkai.

Pasak jų, tai rodo ir artėjantis V. Putino ir J. Bideno susitikimas bei pastarojo laikmečio tendencijos.

„Nėra galimybių, kad kas nors labai pasikeis žvelgiant į Vakarų ir Rusijos santykius. Vilties, kad santykiai iš esmės pasikeis ir prasidės bendradarbiavimas, šiuo metu nėra. Šis susitikimas yra bandymas išvengti didesnio konflikto eskalacijos ir sukurti bent minimalų stabilumo ir nuspėjamumo įspūdį“, – teigė Ciuricho saugumo centro analitikas B. Zoggas.

„Tam tikro dialogo išlaikymas ir pragmatiškas bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija kitose sferose yra svarbus, nes santykių ir komunikacijos kanalų nutraukimas didina eskalacijos riziką“, – pridūrė B. Zoggas.

Pasak H. Baraban, agresyvių veiksmų iš Rusijos bei Baltarusijos pusės šiuo metu neverta tikėtis.

„Šis, agresyvių Baltarusijos, Rusijos veiksmų prieš Vakarus ir jų vertybes, scenarijus mažai tikėtinas. Mano manymu, pats blogiausias galimas scenarijus yra tas, kad tarp Baltarusijos ir ES būtų nutraukti visi diplomatiniai ryšiai. Tada atsirastų savotiška geležinė uždanga, kuri paverstų Baltarusiją „Europos Šiaurės Korėja“. Manau, kad šiuo momentu agresyvūs veiksmai visgi nėra svarstomas variantas nė vienoje stovykloje“, – LRT.lt pasakojo H. Baraban.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.