Karinis perversmas Turkijoje nėra labai netikėtas – kai daugelyje valstybės valdymo sričių prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pavyko palikti tik lojalius sau žmones, santykis su kariuomene liko specifinis, LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ studijoje sakė Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala.
„Turbūt galime rasti ne vieną tekstą, kuris analizavo situaciją Turkijoje ir spėjo, ar negalėtų įvykti karinis perversmas prieš valdžią, kuri pakankamai uzurpavo galią viename asmenyje – prezidento Recepo Tayyipo Erdogano figūroje“, – prisiminė politologas.
Pasak jo, nors prezidentas daugelį šalies sričių perėmė savo įtakon, santykis su kariuomene buvo specifinis ir ten nepavyko palikti vien tik lojalių R. T. Erdoganui žmonių.
„Jis [R. T. Erdoganas] iš tikrųjų įgijo didžiulę politinę įtaką, suvaržė žiniasklaidą, priėmė daug sprendimų, kuriuos pasmerkė partneriai Vakaruose, bet kartu turėjo labai specifinį santykį su kariuomene. Mes matėme jau prieš keletą metų vykusius teismus, kuriuose buvo teisiami asmenys – kartu ir labai aukšto rango kariškiai, – kurie buvo įtariami tuo, kad planuoja perversmą“, – aiškino L. Kojala.
„Visų žmonių, kurie nelojalūs R. T. Erdoganui, iš valdžios patraukti nepavyko“, – konstatavo politologas.
Daugiau – įraše.
