Pasaulyje

2021.06.06 21:13

ES vadovai baksnoja į susitarimų nesilaikymą – kai kuriose bendrijos šalyse neužtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas

Mindaugas Laukagalis, Justina Ilkevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.06 21:13

Europos Sąjunga pristatė planą, kaip atgaivinti Šengeno erdvę. Anot bendrijos, šiuo metu per daug valstybių taiko kelionių ribojimus, o tai neatitinka susitarimo – laisvo prekių ir paslaugų judėjimo.

Europa atsidarė. Prieš 36-erius metus Europos lyderiai rinkosi pasirašyti Šengeno sutartį. Dabar tai laikoma vienu sėkmingiausių žemyno projektų. Ištuštėjo pasienio postai, dingo automobilių eilės, o muitininkams teko surasti kitos veiklos.

„Per pandemiją pamatėme, kad laisvam prekių ir paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje kilo pavojus“, – kalbėjo Europos Parlamento (EP) komiteto pirmininkė Anna Cavazzini.

Pernai pavasarį europarlamentarės gimtosios šalies – Vokietijos – pasienis atrodė kitaip. Dėl plintančio viruso įvesti ribojimai reiškė, kad kirsti valstybės sieną tapo beveik neįmanoma.

„Nepriimtina, kad Europos Sąjungoje vis dar yra šalių, ribojančių laisvą žmonių judėjimą. Tai prieštarauja bendrijos taisyklėms. Manau, reikėtų imtis kur kas griežtesnių veiksmų“, – komentavo A. Cavazzini.

ES pristatė Šengeno erdvės gaivinimo planą

Tokių šalių dabar aštuonios, pavyzdžiui, Prancūzija, Austrija ar Danija. Dalis vis dar uždaryta dėl pandemijos. Kitos tą padarė dėl nelegalių migrantų ar terorizmo grėsmės.

Europos Komisija (EK) sako, kad sienų Šengeno erdvėje turi nelikti. Dėl to siūloma reforma. Pirmiausia – stiprinti išorės sienas, kad nepageidaujami asmenys negalėtų atvykti į zoną be vizų. Taip pat – ruoštis ateities iššūkiams, kad nepasikartotų pandemijos klaidos.

„Per pandemiją išmokome, kad vienašališki sprendimai uždaryti sienas nepadeda. Norime proporcingesnių ir logiškesnių iniciatyvų, daugiau bendradarbiavimo tarp skirtingų šalių“, – tikino EK vicepirmininkas Margaritis Schinas.

„Jau priėmėme daug sprendimų, kaip sustiprinti išorines Šengeno erdvės sienas. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra privalo turėti dešimtis tūkstančių pareigūnų, pasiruošusių padėti pažeidžiamiausiose vietose. Taip pat – artimiausiais metais bus diegiamos naujos informacinės sistemos, kurios padės koordinuoti veiksmus tarp valstybių“, – kalbėjo ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson.

Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas gerokai didesnis nelegalių migrantų srautas iš Baltarusijos. Bet vaizdo sistemomis stebima tik kiek daugiau nei trečdalis sienos.

„Mes turime labai rimtai stiprinti savo išorės sienos apsaugą, tam, kad nelegali migracija netaptų didele problema per pietinę sieną, kur mes kalbam apie ekonominę migraciją, bet ir čia, kai galbūt kita valstybė organizuos galbūt nusikalstamą migrantų gabenimą“, – aiškino premjerė Ingrida Šimonytė.

Dar vienas EK siekis – kad prie Šengeno erdvės prisijungtų ir to dar nepadariusios bendrijos šalys, tokios kaip Kroatija ir Airija. Tačiau ir be jų Šengenas – didžiausia bevizė zona pasaulyje. Skaičiuojama, kad čia laisvai judėti gali 420 milijonų žmonių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt