Pasaulyje

2021.05.31 15:36

Landsbergis Maskvos ir Minsko santykius pavadino „smauglio ir triušio šokiu“ – „gyvatė neieško draugo“

atnaujinta 17.15
LRT.lt, ELTA, Benas Brunalas2021.05.31 15:36

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rytų Europos studijų centro (RESC) renginyje „Lietuvos užsienio politikos akiračiai“ teigė, kad „Europa įrodė, kad gali veikti stipriai, vieningai ir greitai“, reaguodama į Baltarusijoje užgrobto lėktuvo „Ryanair“ situaciją.

„Viskas vyko beprecedentiškai greitai. Tai labai aiškus signalas diktatoriams“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis teigė, kad tai kas nutiko praėjusį sekmadienį tapo Europos problema.

„Atvertėme naują puslapį Europos užsienio politikoje. Nemanau, kad tai yra trumpalaikis pokytis“, – kalbėjo URM vadovas.

Kalbėdamas apie Baltarusijos autoritaro Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykius, G. Landsbergis tai prilygino „triušio ir smauglio šokiui“.

„Stebinčiam daugiau mažiau aišku, kas vyksta ir kas darosi. Mano nuomone, mąstymo seka, turėtų būti ta, kad mes nepripažįstame Lukašenkos režimo“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Smauglys neieško draugo, o užkandžio“, – teigė G. Landsbergis.

Pasak ministro, V. Putinas bando „stabilizuoti padėtį Rusijoje prieš rinkimus Dūmoje“.

G. Landsbergio teigimu, vyko ilgos derybos dėl 4 sankcijų paketo Baltarusijai.

„Procesas nebuvo greitas, diskusijos užtruko, bet procesas galėtų pasibaigti labai greitai. Sprendimas turėtų būti priimtas Europos Vadovų Taryboje. Klausimas yra ar iki birželio mėnesio vykstančio EVT būtų sutarta dėl papildomų sankcijų“, – RESC renginyje kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, kad bendradarbiavimas su Kinija, vadinamuoju 17+1 formatu skaldo Europą.

„Europa turėtų ieškoti kitokio formato, bendraujant su Kinija“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis.

G. Landsbergis apie sankcijų Baltarusijai kaštus: visos valstybės skaičiuoja

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad yra Europos Sąjungos lyderių politinis nusiteikimas pritaikyti Baltarusijos režimui sankcijas dėl priverstinio į Vilnių skridusio lėktuvo nutupdymo.

„Politinis sprendimas jau yra, klausimas beliko kaip jį techniškai įgyvendinti. Noriu tikėti, kad nebepabėgsi nuo savo žodžių. Sprendimas jau yra priimtas“, – Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotame „Lietuvos užsienio politikos akiračiai“ ciklo renginyje sakė G. Landsbergis.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, kol kas diskutuojama dėl įvairių sektorių, kuriems Europos Sąjunga, reaguodama į Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmus, galėtų pritaikyti sankcijas. Nors pastarąją savaitę ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis užsiminė apie galimas sankcijas Baltarusijos kalio trąšų sektoriui, pokalbio metu G. Landsbergis leido suprasti, kad galbūt daugiau galvoti reikėtų apie kitas sritis. Tokias, kurios, G. Landsbergio teigimu, labiau „finansuoja patį režimą“.

„Viena iš sričių, kuri neša pajamas režimui ir ekonomikai, – tai yra naftos produktai. Apie 10 procentų Baltarusijos ir ES prekybos yra būtent naftos produktais. Galėtume apie finansų sektorių. Pusė Baltarusijos paskolų yra finansuojamos Rusijos, o kita pusės yra vakarietiški bankai. Tai būtų labai stiprus signalas. Tokios diskusijos dabar vyksta, o kokie sektoriai liks po diskusijų – dar reikės šiek tiek palaukti. Bet nusiteikimas kol kas yra pozityvus“, – teigė jis ir paklaustas, kokie galėtų tekti tokių sankcijų kaštai Lietuvai pažymėjo, jog Lietuva, kaip ir visos kitos šalys, tokiais atvejai „skaičiuoja“.

„Mes visą laiką skaičiuojame. Visos valstybės skaičiuoja. Matyt galima rasti kažkokį balansą, kuris būtų teisingas: nenuskriaudžiant žmonių Baltarusijoje, o sukeliant didžiausius kaštus režimui, kuris pajustų, kad tas kelias, kuriuo jis eina, yra neperspektyvus“, – teigė G. Landsbergis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt