Pasaulyje

2021.05.24 23:18

Europos lyderiai priėmė ryžtingą sprendimą dėl Baltarusijos režimo – „Belavia“ oro linijoms turi būti uždrausta skristi į ES

atnaujinta 05.35
Justina Ilkevičiūtė, Mindaugas Laukagalis, LRT.lt iš Briuselio2021.05.24 23:18

Šiandien Briuselyje vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Europos Sąjungos (ES) lyderiai priėmė griežtus sprendimus dėl Baltarusijos režimo veiksmų. Vadovai smerkia A. Lukašenkos režimą, sekmadienį užgrobus keleivinį „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių.

Europos Sąjungos pareigūnas patvirtino, kad sutarimas tarp šalių pasiektas, 23 val. Lietuvos laiku pasirodė paviešintas oficialus sutarimo tekstas. Panašu, kad ES lyderiai atsižvelgė į daugumą Lietuvos siūlymų.

„Vadovai sutarė dėl stiprios tarptautinės bendruomenės reakcijos. Diskusijos vyko be mobiliųjų telefonų susitikimo salėje, toliau bus diskutuojama apie ES strategiją dėl santykių su Rusija“, – kiek prieš 23 val. informavo ES pareigūnas.

„Mums buvo labai svarbu pasiųsti signalą ir pasiųsti jį taip greitai, kad niekam net nekiltų abejonių, kad, štai, Europos Taryba diskutuoja, filosofuoja ir sprendimai nepriimami. Štai kodėl mes pabaigėme diskusiją anksčiau, nei aš tikėjausi“, – LRT po EVT sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Europos Vadovų Taryba nusprendė reikalauti, kad opozicionierius, žiniasklaidos kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Sofija Sapega būtų nedelsiant paleisti, o jų judėjimo laisvė būtų užtikrinta. Anot žurnalisto mamos, R. Pratasevičius laikomas ligoninėje Minske, jo sveikatos būklė prasta.

EVT taip pat paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją skubiai ištirti „precedento neturintį ir nepriimtiną“ lėktuvo užgrobimą.

„Mes netoleruosime jokių bandymų žaisti rusišką ruletę su nekaltų civilių gyvybėmis. Tai, kas atsitiko sekmadienį, yra nepriimtina. Tarybos reakcija yra tokia pat rimta kaip tai, kas įvyko sekmadienį“, – žurnalistams sakė EVT pirmininkas Charles`is Michelis.

ES lyderiai sutarė, kad Baltarusijos oro linijoms, pavyzdžiui, „Belavia“, turi būti uždrausta skristi ES oro erdve ir tūpti šalių narių oro uostuose. Vadovai nusprendė įpareigoti ES tarybą priimti reikalingus sprendimus nedelsiant, kad tai būtų įgyvendinta.

Taip pat ES vadovai ragina ES veikiančias oro linijų bendroves vengti Baltarusijos oro erdvės.

Ketinama išplėsti ir taikomas sankcijas Baltarusijai, papildant ir priimant ketvirtąjį sankcijų paketą, jis būtų praplėstas su lėktuvo užgrobimu susijusiais asmenimis, taip pat įmonėmis.

„Toks elgesys reikalauja stipraus atsakymo. Dėl to Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad bus taikomos papildomos sankcijos asmenims, kurie yra susiję su pagrobimu. Šįkart sankcijos bus taikomos ir verslui, kuris finansuoja režimą“, – teigė Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen.

Planuojama, kad į paketą galėtų būti įtrauktos platesnės ekonominės sankcijos. Tačiau kokios jos bus – kol kas nekonkretizuojama.

„Tos tikslinės ekonominės sankcijos atsirado neatsitiktinai, esame susirūpinę, kad plačios ekonominės priemonės gali turėti neigiamos įtakos ir pačiai Baltarusijos pilietinei visuomenei, žmonėms, kurie kovoja prieš režimą.

Todėl tai turi būti subtilus priemonių naudojimas, jis turi būti nukreiptas pirmiausia į tuos, kurie yra atsakingi už šiuos baisius veiksmus, kuriuos daro Baltarusijos režimas“, – LRT naktį iš pirmadienio į antradienį sakė G. Nausėda.

LRT.lt primena, kad nuo 2020 m. spalio mėn. ES palaipsniui nustatė ribojamąsias priemones Baltarusijai po to, kai rugpjūčio mėnesį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai buvo pripažinti kaip nesąžiningi, o prieš taikius protestuotojus, opoziciją ir žurnalistus buvo taikomos smurtinės represijos.

Pagal Baltarusijai taikomą sankcijų režimą į sąrašą buvo įtraukti 88 asmenys, tarp jų ir Aliaksandras Lukašenka bei jo sūnus Viktoras Lukašenka. Taip pat į sankcijų sąrašą įtraukti ir 7 subjektai.

Paskutinis, trečiasis, sankcijų paketas buvo priimtas dar gruodį. Šiuo metu ES sprendė dėl ketvirtojo sankcijų paketo, kuriuo būtų praplečiamas asmenų, taikančių represijas prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę ir opoziciją, sąrašas. Kitą savaitę – birželio pirmąją savaitę – buvo ketinama jį svarstyti ir priimti, tačiau dabar eigą gali pakeisti sekmadienio Baltarusijos režimo išpuolis.

G. Nausėda taip pat teigia, kad Taryboje dar kartą atkreiptas dėmesys į Lietuvos pasienyje esančią Astravo atominę elektrinę. Pasak prezidento, „jeigu režimas gali nesiskaityti su pavojumi žmonių gyvybėms skrendant lėktuvu, tai juo labiau jis gali nelabai rūpintis ir galimomis pasekmėmis įvykus incidentui Astravo atominėje elektrinėje“.

„Kolegos labai supratingai priėmė šią informaciją ir dabar mūsų diskusijos su Europos Komisija ir su kolegomis Latvijoje ir Estijoje dėl elektros energijos nepirkimo iš Baltarusijos turėtų judėti dar greičiau“, – teigė Briuselyje viešintis G. Nausėda.

EVT susitikimo metu taip pat išreikštas solidarumas su Latvija po to, kai Baltarusija nusprendė, kad per 48 valandas iš šalies turėtų išvykti beveik visi ambasados Minske darbuotojai. LRT.lt primena, kad Baltarusija šį sprendimą priėmė, kai Rygoje oficiali Baltarusijos vėliava buvo pakeista istorine baltos ir raudonos spalvų vėliava.

Politinis sprendimas Briuselyje priimtas, toliau turėtų užsikurti teisinis procesas ir turėtų būti priimti sprendimai dėl konkrečių sankcijų konkretiems sektoriams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt