Pasaulyje

2021.05.19 17:24

Apsileidimas ar pakankama garbė – beveik niekam nežinoma Sacharovo aikštė Vilniuje

Natalija Zverko, LRT.lt2021.05.19 17:24

Šiais metais visas pasaulis mini didžiojo mokslininko, visuomenės veikėjo, žmogaus teisių aktyvisto ir disidento Andrejaus Sacharovo šimtmetį. Šiais metais sukanka 30 metų nuo tada, kai jo vardas buvo suteiktas vienai iš Vilniaus aikščių. Vilniaus pakraštyje esanti aikštė, šiandien, kaip ir pastaruosius dešimt metų, apleista ir gairinama vėjų. 

Andrejaus Sacharovo vardas nedidelei aikštei, esančiai prie Vilniaus spaudos rūmų, buvo suteiktas 1991 m., maždaug po metų joje buvo pastatytas tradicinis lietuviškas kryžius, ant medinio stulpelio išdrožinėtas mokslininko vardas ir pavardė. Ta proga į Lietuvą buvo atvykusi jo našlė Jelena Bonner.

Metai bėgo, medinis kryžius sunyko, o 2011 metais aikštėje atsirado naujas atminimo ženklas – paties skulptoriaus Vlado Kančiausko lėšomis įrengtas suoliukas. Kultūros ministerija tąkart skyrė vos penktadalį reikiamos sumos.

Tačiau per visus tuos metus aikštė taip ir nebuvo atnaujinta, kaip ir suoliukas, ant kurio užrašas jau vos beįskaitomas. Vilniaus savivaldybė tik kalba apie rekonstrukcijos būtinybę, kalba apie ją ir rusų bendruomenės atstovai, kurie dar prieš 10 metų ketino čia pastatyti A. Sacharovo biustą.

Vilniaus savivaldybė teigia parengusi aikštės rekonstrukcijos planą, tačiau lėšų jam įgyvendinti dar neradusi. Apie tai interviu LRT.lt sakė savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

– Rūta, prašau, papasakokite trumpai apie Sacharovo aikštės istoriją – kodėl ji buvo įrengta būtent šioje vietoje, šalia Spaudos rūmų?

– Man sunku atsakyti į šį klausimą. Aš, deja, pati nepamenu šios istorijos – kaip susiklostė, kad buvo pasirinkta būtent ši vieta. Man atrodo, kad ji buvo pasirinkta neatsitiktinai, kad šį vardą mieste gavo ne bet kuris parkas ar skveras. Manau, kad taip yra dėl to, kad čia stovi Spaudos rūmai – laisvės simbolis.

– Nuo aikštės atidarymo praėjo 30 metų ir šiuo metu ji atrodo gana apleista. Ar per tuos metus Vilniaus savivaldybė dėjo kiek nors pastangų, kad ši aikštė atrodytų deramai?

– Taip, ši aikštė yra gana paprasta, tai yra tranzito zona, per kurią žmonės eina nuo autobusų stotelės iki savo tikslo. Čia yra keli susikertantys pėsčiųjų takai.

Ne taip seniai čia buvo atidaryta skulptoriaus V. Kančiausko skulptūrinė kompozicija – suoliukas, skirtas A. Sacharovui atminti. Jau keletą metų dirbame prie šios aikštės atnaujinimo projekto. Techninis projektas jau parengtas, jis buvo baigtas pernai.

Šiuo metu ieškome galimybės finansuoti kapitalinį šios teritorijos remontą, sakykim taip. Galbūt nieko ypatingai naujo, lyginant su tuo, kas yra dabar, ten nebus, tačiau atsiras normalios pėsčiųjų takų sankirtos, daugiau medžių, augmenijos, krūmų, geresnės kokybės žolės danga, gėlių. Iš esmės tai ir viskas. Bus įrengtas apšvietimas, suoliukų ir stendas su informacija apie asmenį, kurio vardu pavadinta aikštė.

– Maždaug prieš 10 metų žurnalistai citavo miesto rusų bendruomenės atstovų, kurie neva ketino čia įrengti A. Sacharovo biustą, žodžius. Sakykite, ar per pastaruosius 10–15 metų, be suoliuko, buvo kilę kokių nors minčių, kaip šią vietą būtų galima pagyvinti? O gal nebuvo jokių konkrečių projektų?

– Kiek pamenu, nebuvo. Bet noriu pasakyti, kad biustai ar paminklai šiuo metu nėra pati madingiausia žmogaus atminties įamžinimo forma. Šiais laikais turime modernesnių metodų, pavyzdžiui, suoliukus – tai taip pat yra vienas iš šiuolaikinių būdų, kaip skulptūra gali ne taip tiesiogiai atvaizduoti žmogų kaip, pavyzdžiui, bareljefas, bet apie jį priminti ir turėti simbolinę prasmę.

Aš manau, kad atmintis gyva ne tik žmogaus atvaizde. Ir, kiek girdėjau, A. Sacharovo šeima nereikalavo kokio nors pompastiško šio žmogaus įamžinimo. Jis pats buvo pakankamai modernus, tad apie jokį didžiulį paminklą niekada nebuvo kalbėta.

– Net jei kalbėtume apie suoliuką, jo autorius Vladas Kančiauskas skyrė dalį savo lėšų jo pastatymui. Susidaro įspūdis, kad Vilniaus savivaldybė nei tuomet, nei dabar nerado lėšų aikštės apipavidalinimui. Nepaisant to, kad šiais metais minime A. Sacharovo 100-ąsias gimimo metines. Kaip tai pakomentuotumėte?

– Sakyčiau, kad mieste yra labai daug parkų ir skverų, kurie ilgą laiką laukia remonto ar atnaujinimo, įskaitant ir centrinę miesto dalį. Taip yra ir dėl to, kad miestas ilgą laiką neturėjo lėšų tokioms aikštėms ir parkams atnaujinti.

Prasmingai investuoti į tokias viešąsias erdves galime tik pastaruosius kelerius metus.

Turime pakankamai ilgą sąrašą objektų, kuriems reikalingos investicijos ir kuriuos reikia atnaujinti, ir mes įgyvendiname šį sąrašą, kiek leidžia biudžeto galimybės.

Kaip jau sakiau, mes jau parengėme projektą, kalbėjomės su šalia aikštės gyvenančiais žmonėmis ir radome sprendimą, kaip aikštė turėtų atrodyti. Dabar liko tik viena smulkmena – pradėti darbus. Manau, kad kai kuriuos darbus pagal šį projektą pradėsime dar šiais metais. Atnaujinsime aikštę keliais etapais ir šiemet pradėsime nuo apželdinimo, o apšvietimą, remontą ir naujų takų klojimą, galbūt, paliksime kitiems metams. Tokiu būdu kitais metais jau turėsime atnaujintą visą kompleksą.

– Tomas Venclova neseniai rašė, kad kreipėsi į vietos valdžios institucijas su prašymu įrengti atminimo lentą ant Tauro gatvės namo Vilniuje, kur gyveno A. Sacharovas. Pasak jo, jam buvo atsakyta. Kodėl?

– Sprendimą, kieno atminimas Vilniuje turėtų būti įamžintas, priima komisija, o ne kuris nors savivaldybės skyrius. Tai istorinės atminties komisija, kurioje dirba ne tik vietos valdžios atstovai, bet ir istorikai, architektai, menininkai, žmonės iš įvairių sričių. Jie priima sprendimus tokiais klausimais.

Šiuo konkrečiu atveju sprendimas buvo neigiamas ir taip yra dėl to, kad tai pastatas, kuriame A. Sacharovas praleido tris dienas, kai lankėsi Vilniuje. Komisija nusprendė, kad mieste yra A. Sacharovui skirta aikštė, o trys jo gyvenimo dienos, praleistos tam tikrame name, galbūt nėra įamžinimo vertas laikas.

– Tačiau būtent ten buvo A. Sacharovas, kai jo žmona Osle atsiėmė Nobelio premiją. Tai buvo istorinės trys dienos...

– Taip, bet A. Sacharovo viešnagė tame name visgi truko labai trumpai, todėl buvo nuspręsta, kad A. Sacharovo aikštė įamžins jo atminimą geriau nei lenta ant namo, kuriame jis praleido tris dienas.

Be to, ant to pastato fasado jau yra keturios atminimo lentos lietuvių rašytojams Baliui Sruogai, Vincui Mykolaičiui-Putinui ir kitiems, todėl rasti vietą penktai yra gana sunku. Tai namas, kuriame gyveno daugybė ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos mastu žinomų žmonių.

Todėl komisija nusprendė, kad visa informacija, susijusi su A. Sacharovo apsilankymu Vilniuje, bus informaciniame stende A. Sacharovo aikštėje, o tada jau bus aišku, kur minėti ir jo gimimo dieną ir kitas su jo gyvenimu susijusias datas.

– Ir A. Sacharovas, ir T. Venclova buvo aktyvūs disidentų judėjimo dalyviai. T. Venclova buvo vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, sakykite, ar kiti jos nariai kažkaip buvo įamžinti Vilniuje?

– Deja, negaliu jums taip iš karto atsakyti į šį klausimą. Būtina patikslinti informaciją. Mieste yra įrengta nemažai memorialinių lentų, todėl reikia peržiūrėti archyvą ir surinkti duomenis.

Deja, informacija apie memorialines lentas dar nebuvo surinkta į vieną sistemą. Jos reikia ieškoti skirtingose vietose. Galbūt kitais metais jau turėsime susistemintą informaciją ir tada ją bus lengva patikrinti. Kiekvienais metais gauname nemažai prašymų dėl atminimo lentų ir nemažai jų jau yra įrengta, todėl svarbu šią informaciją susisteminti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt