Pasaulyje

2021.05.15 21:00

Putinas laidoja laisvą žodį – užsienio agentu paskelbta „Meduza“ bando išgyventi

Natalija Zverko, LRT.lt2021.05.15 21:00

Balandžio 23 d. Rusijos teisingumo ministerija į užsienio agentų registrą įtraukė populiariausią internetinį leidinį rusų kalba „Meduza“. „Šiuo metu mes lenktyniaujame su laiku“, – interviu LRT.lt sakė leidinio vyriausiasis redaktorius Ivanas Kolpakovas.

Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.

Dėl šios priežasties leidinys neteko daugumos reklamos užsakovų ir buvo priverstas pradėti lėšų rinkimo kampaniją. „Meduza“ tapo antra didele žiniasklaidos priemone rusų kalba, kuri buvo pripažinta „užsienio agentu“ – pirmąja buvo „Radio Svoboda“.

„Meduza“ yra naujienų leidinys rusų kalba, kurį buvusi „Lenta.ru“ vyriausioji redaktorė Galina Timčenko 2014 m. įkūrė Rygoje. Tokiu būdu redakcija bandė pasislėpti nuo Rusijos valstybinės cenzūros. 2016 m. sausį Ivanas Kolpakovas buvo paskirtas naujuoju internetinio leidinio vyriausiuoju redaktoriumi.

Per 7 gyvavimo metus „Meduza“ tapo viena populiariausių žiniasklaidos priemonių Rusijoje. Tačiau dėl užsienio agento statuso daugelis reklamos užsakovų atsisakė su ja bendradarbiauti.

„Norėdami laimėti šiek tiek laiko, mes ženkliai sumažinome išlaidas: 30–50 proc. sumažinome atlyginimus, atsisakėme patalpų ir praktiškai nustojome dirbti su laisvai samdomais autoriais“, – interviu LRT.lt sakė „Meduzos“ vyriausiasis redaktorius I. Kolpakovas.

– Ivanai, ką teisiškai reiškė jūsų persikėlimas į Latviją 2014 m. Ir jei jūsų leidinys yra įregistruotas Latvijoje, kodėl jam galioja Rusijos teisingumo ministerijos sprendimai?

– Persikėlimas į Latviją 2014 m. leido 7 metus užsiimti žurnalistika be jokių apribojimų. Bet mūsų reklamos užsakovai, skaitytojai ir korespondentai gyvena Rusijoje. Be to, nesilaikant Teisingumo ministerijos sprendimų bus skiriamos baudos, o baudos gali baigtis prieigos prie tinklalapio blokavimu Rusijoje, o prieigos blokavimas yra leidinio mirtis.

– Interviu „Radio Svoboda“ sakėte, kad kartu su Galina Timčenko aptarėte blogiausius šių metų scenarijus ir numatėte galimą „Meduzos“ pripažinimą užsienio agentu. Tačiau vis dėlto galima sakyti, kad šis sprendimas jums buvo netikėtas?

– Taip, tokiems dalykams sunku pasiruošti. Bet mes buvome gana ramūs.

– Kiek reklamos užsakovų jus paliko ir kokiu pagrindu? Ar jau turite minčių, kaip išsisukti iš šios situacijos? Gal ketinate apmokestinti turinį?

– Mes neskelbiame savo biudžeto. Tačiau mūsų verslo modelio pagrindas buvo reklama.

Šiuo metu lenktyniaujame su laiku. Norėdami laimėti šiek tiek laiko, mes ženkliai sumažinome išlaidas: 30–50 proc. sumažinome atlyginimus, atsisakėme patalpų ir praktiškai nustojome dirbti su laisvai samdomais autoriais Tuo pačiu metu paskelbėme sutelktinio finansavimo kampaniją. Tai leis mums dar kurį laiką egzistuoti ir suteiks galimybę pagalvoti, ką daryti toliau.

– Jūs kreipėtės į skaitytojus, prašydami finansinės paramos. Kaip žmonės reagavo? Kiek jau surinkote lėšų? Ar galima iš to išgyventi?

– Mes dar nesame pasirengę apibendrinti sutelktinio finansavimo kampanijos rezultatų. Ji ką tik prasidėjo, bet jau dabar matome, kad skaitytojai mus palaiko. Plūsta laiškai, kuriuose meilės prisipažinimai, žodžiai apie tai, koks svarbus žmonėms mūsų darbas. Tačiau finansinius rezultatus apibendrinti dar per anksti.

– Jūsų sutelktinio finansavimo kampanija vadinasi „Išgelbėti „Meduzą“. Situacija tokia rimta? Nejaugi tokį žinomą leidinį galima taip greitai užgniaužti?

– Taip, situacija kritinė.

– Kiek sumažinote darbuotojų atlyginimus? Ar kuris nors iš darbuotojų jau priėmė sprendimą išeiti iš darbo, ar visi didvyriškai laikosi?

– Atlyginimus sumažinome 30–50 proc. Tai sunkus sprendimas, kurį „Meduza“ komanda priėmė kartu. Neabejotinai mes ir toliau mažinsime apsukas ir ne tik atlyginimų prasme. Mes gerbiame ir mylime darbuotojus, kurie nėra pasirengę dirbti naujomis sąlygomis. Ir mes padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad jų gyvenimas po „Meduza“ klostytųsi sėkmingai.

– Pasak jūsų, leidinys buvo virtęs rimtu verslu, uždirbančiu rimtus pinigus. Tokius pinigus labai sunku surinkti iš aukų. „Aš sakyčiau nuoširdžiai – neįmanoma!“ – sakėte jūs. O kokie variantai įmanomi šiuo atveju? Galbūt galima rasti naujų reklamos užsakovų?

– Kol kas nežinome, svarstome visus įmanomus scenarijus.

– 250 žurnalistų iš „The Guardian“, „The Washington Post“, „Le Monde“, „Reuters“, iš viso iš 63 šalių, palaikė nepriklausomos žiniasklaidos laisvę Rusijoje. Ar ši reakcija gali būti kuo nors naudinga? Kas gali padėti šioje situacijoje?

– Padėti gali viešumas, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į sutelktinio finansavimo kampaniją. Ir sužinotų, kas vyksta su stambiausiais nepriklausomos žiniasklaidos atstovais Rusijoje.

– Lietuvoje nuolat kalbama apie Rusijos propagandos, skleidžiamos per centrinę žiniasklaidą, pavojų. Kaip jūs įsivaizduojate nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos ateitį po metų, po penkerių metų?

– Nelinksmai. Rusijos žurnalistikos pabaigos pradžia prasidėjo Vladimirui Putinui atėjus į valdžią. Ir dabar matome, kaip pasikeitė situacija Rusijoje 2021 m. – dabar teisiami ne tik aktyvistai, bet ir žurnalistai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.