Pasaulyje

2021.05.13 15:12

Chodorkovskio ataskaitoje – ne tik Ušackas: Kremlius domėjosi aukštais Lietuvos politikais ir ryšių Rusijoje turinčiomis įmonėmis

Justina Ilkevičiūtė, Mindaugas Laukagalis, LRT.lt iš Briuselio2021.05.13 15:12

LRT gauta Michailo Chodorkovskio remiamo „Dosjė“ centro ataskaita atskleidžia, kad Kremlius aktyviai domisi Lietuvos piliečių ir įmonių ryšiais su Rusija. Ataskaitoje minimi garsūs Lietuvos politikai, kaip Ramūnas Karbauskis ar Viktoras Uspaskichas, taip pat – gerai žinomos įmonės, kaip „Hanner“.

LRT primena, kad Kremliaus kritikas M. Chodorkovskis pirmadienį Europos Parlamentui pristatė dalį žurnalistinių tyrimų centro „Dosjė“ surinktų duomenų apie Rusijos kišimąsi į Europos Sąjungos vidinius reikalus.

Europarlamentarams M. Chodorkovskis paminėjo tik V. Ušacko bei A. Paleckio pavardes, aviacijos grupę „Avia Solutions Group“.

„Lietuviška kompanija „Avia Solutions Group“ buvo įsivėlusi į skandalus žiniasklaidoje dėl įtariamų ryšių su Putino aplinka. Pavyzdžiui, Sergejaus Čemezovo kompanija „Rostech“, taip pat Jevgenijumi Prigožinu. Šios kompanijos vadovybė atmeta kaltinimus. Šioje bendrovėje dirba buvęs užsienio ministras Vygaudas Ušackas, kurį polittechnologai dėl mums nežinomų priežasčių minėjo kaip draugišką kandidatą į Lietuvos prezidento postą“, – sakė M. Chodorkovskis.

Kremlius domėjosi lietuvių investicijomis Kryme

„Dosjė“ centro surinkti dokumentai rodo, kad 2020 m. Rusijos prezidento tarpregioninių santykių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis direktoratas surinko duomenis apie Rusijos ir Lietuvos ryšius. Rašoma, kad direktoratas 2017 m. rado 77 Rusijoje veikiančias Lietuvos kapitalo įmones. 2016 m. tokių įmonių buvo daugiau – 84.

Taip pat surinkti duomenys apie Lietuvos piliečių valdomus žemės sklypus Rusijos aneksuotame Kryme. Tokių žemės sklypų rasta 42.

Dokumentas mini ir kelias lietuviško kapitalo įmones, kurios užfiksuotos Kryme. Tai – viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto vystymo bendrovių „Hanner“, „Pluošto linija“ ir „BT Invest“.

Apie tai, kad Arvydo Avulio valdoma „Hanner“ investavo į daugiabučių statybą Kryme, rašyta jau 2017 m. Pats A. Avulis LRT TELEVIZIJAI tuomet teigė, kad investicijos buvo padarytos dar prieš Krymo aneksiją.

„Mes jokios veiklos nevykdome Kryme, tiesiog mūsų yra pastatytas gyvenamas namas. Pusė namo butų yra parduota, kita pusė neparduota ir, deja, kai Krymas buvo aneksuotas 2014 m., nuo tos datos pardavimai visi sustojo“, – tąkart LRT televizijai sakė verslininkas.

A. Avulis taip pat pridėjo, kad įmonės tikslas – kuo greičiau pasitraukti iš Krymo.
Kad investicijos Kryme buvo padarytos dar prieš regioną aneksuojant Rusijai, yra sakę ir „Pluošti linijos“ bei „BT Invest“ atstovai.

Dėl šių įmonių Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi tyrimą, tačiau vėliau jį nutraukė, teigdama tą patį – įmonės investavo dar prieš aneksiją, tad Europos Sąjungos sankcijų Rusijai nepažeidė.

Ataskaitoje – ir politikai

„Dosjė“ centro surinkti duomenys rodo, kad Kremlius išskyrė ir kelias lietuviškas pavardes.

„Ramūnas Karbauskis yra [buvusių] Lietuvos parlamento valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis. Jo įkurta įmonių grupė „Agrokoncernas“ dirba su Rusijos kompanija „Acron“. Ramūno brolis Mindaugas Karbauskis yra Maskvos Vladimiro Majakovskio akademinio teatro meno direktorius“, – teigiama ataskaitoje.

Taip pat minima ir Viktoro Uspaskicho pavardė: „Iki 2013 m. jis vadovavo kelioms kompanijoms Rusijoje. Šiuo metu jo sūnus Eduardas Uspaskichas yra 7 juridinių asmenų Rybinske [miestas Rusijoje – LRT] įkūrėjas. Šios įmonės, be kitų, užsiima viešbučių, nekilnojamojo turto verslu.“

„Dosjė“ duomenimis, išskiriamos ir kelios įmonės. Tai aviacijos paslaugas teikianti „Avia Solutions Group“, mėsos produktus, cukrų gaminanti „Arvi“ ir žuvies produktų gamintoja „VICI“. LRT bandė susisiekti su V. Uspaskichu ir R. Karbauskiu, tačiau kol kas to padaryti nepavyko.

Bando rasti užuovėją tarp Lietuvos politikų

M. Chodorkovskis sako, kad tyrimo metu surinkti duomenys demonstruoja tam tikrus ryšius tarp Europos politikų ir Rusijos pareigūnų bei prokremliškų organizacijų ir šie ryšiai negali būti laikomi kaip normalūs diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai mainai.

„Viena pagrindinių Kremliaus užsienio politikos veiklų – daryti poveikį Europos šalių vidaus darbotvarkėms. Jiems paprasčiau konfrontuoti mažas ir fragmentuotas Europos šalis nei visą sąjungą“, – rašoma ataskaitoje.

Nors griežta Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu padeda šaliai būti budriai ir atsilaikyti prieš Kremliaus įtaką, tai taip pat reiškia, kad Maskvai ypač aktualu rasti užuovėją užmezgant bendradarbiavimą su tam tikrais Lietuvos politikais.

„Nepasitenkinimas demokratija, pažeidžiama tautinių mažumų situacija šalyje, nostalgija Sovietų okupacijai yra pagrindiniai Kremliaus įrankiai skaldyti Lietuvos visuomenę“, – rašoma ataskaitoje.

Ataskaitoje minima konkreti, dabar jau likviduota politinė partija „Lietuvos rusų sąjunga“. 1995 m. įkurtos partijos pradininkas Sergejus Dmitrijevas, kuris yra Vilniaus miesto tarybos narys. 2020 m. jis buvo pašalintas iš savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijos dėl to, kad socialiniuose tinkluose pagerbė žuvusį Rytojų Ukrainos separatistų lyderį A. Zacharčenką.

„2010 m. pradžioje jo partija pradėjo dirbti su Vladimiro Putino „Vieninga Rusija“, o buvę partijos atstovai Sergejus Dmitrijevas, Larisa Dmitrijeva, Viačeslavas Titovas, Veronika Zacharova, Igoris Krasikovas ir Natalija Blinova susitiko „Vieningos Rusijos“ atstovais Kaliningrade“, – rašoma ataskaitoje.

Vėliau Lietuvos rusų sąjunga, kaip rašoma ataskaitoje, palaikė Krymo aneksiją, o pats buvęs vadovas Sergejus Dmitrijevas teigė, kad „Lietuva prisimena, kaip jai buvo svarbu išreikšti savo valią po SSRS žlugimo, todėl dabar jie turi gerbti Kryme gyvenančių žmonių valią“.

LRT.lt primena, kad 2020 m. Registrų centras dėl nepateiktų duomenų inicijavo Rusų sąjungos likvidavimą, tačiau partija žadėjo atsikurti.

Ataskaitoje taip pat minimas ir politikės Irinos Rozovos skandalas.

„Valstybės saugumo departamentas perspėjo, kad Lietuvos Rusų aljanso narė ir pirmininkė I. Rozova susitikinėjo su Rusijos pareigūnais, taip pat konsulu Vladimiru Malyginu, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos 2014 metais ir šių ilgalaikių ryšių neatskleidė. Dėl to buvo pradėta iniciatyva dėl I. Rozovos apkaltos proceso, kuri žlugo, nes už apkaltos inicijavimą buvo 41 Seimo narys, prieš – 62“, – rašoma ataskaitoje.

Rusija nori žinoti daugiau, nei Lietuva žino

Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko Mariaus Laurinavičiaus nenustebino, kad Rusija renka informaciją apie Lietuvos piliečius.

„Reikia suprasti, kad Rusija deda visas pastangas žinoti apie Lietuvą ir apie visus potencialius taikinius tiek versle, tiek ne versle. Kartais jie nori žinoti daugiau, nei mes patys žinom“, – sako M. Laurinavičius.

Anot jo, verslas yra viena iš esminių sričių, kur galima rinkti informaciją.

„Tai vyksta lygiai taip pat ir versle, ir visose kitose srityse. Aišku, kad jie informacijos turi labai daug ir jie informaciją renka ne tik apie visokius interesus, bet ir kompromituojančią informaciją. Tai daroma, kad esant reikalui, būtų galima šantažuoti arba netiesiogiai sunaikinti tą asmenį, kuris nesutinka bendradarbiauti“, – teigia analitikas.

Anot M. Laurinavičiaus, tokios ataskaitos yra sudarinėjamos siekiant nustatyti, kokie yra potencialūs taikiniai.

„Sakyti, kad verslininkai yra užverbuojami Rusijos rėžimo – negalima. Aišku, jie nieko nepasirašo, nėra slaptieji bendradarbiai ar pan. Bet procesas yra labai panašus.

Pirmiausia, surenkama informacija, kas yra potencialūs taikiniai. Tada surenkama informacija, kaip per juos galima daryti įtaką. Tada surenkama informacija, kokie asmenys Rusijoje turi ryšius ir kurie turi tapti įtakos skleidėjais, kurie veikia Rusijos interesų labui“, – paaiškina M. Laurinavičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.