LRT FAKTAI
Pergalės dienos paradas Maskvoje

Pasaulyje

2021.05.13 14:59

LRT FAKTAI. Maskva vėl nusitaikė į Lietuvą – tvirtina, kad sovietinė okupacija buvo „pasirinkimas“

Jurga Bakaitė, Žygintas Abromaitis, LRT.lt, LRT TELEVIZIJA2021.05.13 14:59

Pergalės dienos minėjimas Maskvoje kiekvienų metų gegužės 9-ąją žinomas kaip šalies politikos lakmuso popierėlis: per jį demonstruojama karinė galia, užsienio valstybių lyderių atsisakymas dalyvauti renginyje laikomas diplomatinių santykių barometru.

Būtent šia proga Rusijos Vyriausybės žiniasklaidoje, skirtoje Lietuvos auditorijai, pagausėjo publikacijų apie mūsų šalies istoriją. Vienoje jų teigiama, kad Lietuva, Latvija ir Estija esą galėjo išvengti okupacijos 1940-aisiais, cituojamas tyrimų fondo „Istorinė atmintis“ tyrimas.

Sakoma, kad Lietuva pati kalta dėl okupacijos

Dar daugiau, tvirtinama, kad Baltijos valstybės esą pačios praleido šansą išlaikyti nepriklausomybę – neva jos turėjo pasirinkimą likti nepriklausomos, panašiai, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir kitos Rytų Europos valstybės, Varšuvos pakto narės. Neva todėl dabar ir kyla tiek nesutarimų dėl partizanų istorijos, todėl Baltijos šalyse esą diskriminuojami rusų tautybės asmenys.

LRT.lt kalbintas istorikas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius sako, kad tokia istorijos interpretacija prasilenkia su tikrove: Lietuva, pasak pašnekovo, 1940-aisiais rinktis negalėjo.

„Kiek leidžia teigti mano tyrimai, dar 1919 metų balandžio mėnesį Maskvoje, Kremliuje, komunistinė Vyriausybė buvo priėmusi tam tikrus principinius sprendimus dėl Baltijos valstybių okupacijos ir aneksijos, sovietizavimo, kaip rašoma jų dokumentuose. Nuo pilietinio karo, nuo 1919 m., ši politika keitėsi, buvo tampri, lanksti, išradinga, bet esminiai principai nesikeitė.

Susiklosčius palankiai geopolitinei situacijai regione arba bendrai Europoje ta slinktis į Vakarus tikrai bus, reikia tik išlaukti tam tikro tinkamo momento“, – apie to meto įvykius pasakojo A. Kasparavičius.

Lemiamu momentu ir tapo Molotovo–Ribbentropo paktas, kai nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Vidurio ir Rytų Europą.

„Paskui buvo tik laiko ir karinės technikos klausimas, kada tos valstybės bus okupuotos ir aneksuotos, nes po 1939 m. spalio praktiškai visi žymesni Vakarų teisininkai, politikai, visas civilizuotas Vakarų pasaulis Baltijos valstybes laiko kaip de facto praradusias valstybingumą, išlaikančias tik nominalią nepriklausomybę“, – sakė istorikas.

Jo teigimu, nacistinei Vokietijai užimant Vakarų Europą, Prancūziją, Sovietų Sąjungos vadovas Stalinas tai laikė ženklu, kad ir Raudonoji armija gali okupuoti kaimynes. Pradėta nuo pietų, nuo Lietuvos, vėliau užimtos Latvija ir Estija.

Istorija pagal užsakymą

A. Kasparavičius sako manantis, kad tokie pareiškimai apie istoriją yra skirti Baltijos valstybių visuomenėms skaldyti – tiek valstybių viduje, tiek siekiant įvaryti pleištą tarp sąjungininkų ir kaimynų.

„Netikrumas dėl istorijos, dėl mūsų Vyriausybės veiksmų 1940 metais, propagandistų nuomone, turi suformuoti netikrumą dėl mūsų šiuolaikinės situacijos: buvome netikri tuo metu ir negalime būti tikri ir pasitikintys šiandien. Tai pagrindinė žinutė, kurią bandoma, pasakant dalį tiesos, dalį ir sukurpiant, pasiųsti Lietuvai, Latvijai, Estijai“, – sako jis ir priduria, kad Rusijoje veikia dvi istorijos ekspertų stovyklos: su kai kuriais esą diskutuoja ir Vakarų kolegos, tačiau kai kurie specialistai arba organizacijos dirba vienam tikslui – skleidžia netiesą apie istorinius įvykius.

O šias žinutes Rusijos Vyriausybei būtina kartoti.

Rusijai sekmadienį švenčiant 76-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog šalis tvirtai gins nacionalinius interesus, ir pasmerkė neva grįžtančią „rusofobiją“. Baltijos šalys laikosi pozicijos, kad 1945 m. Antrasis pasaulinis karas nugalėjus nacistinę Vokietiją nesibaigė, nes Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis, šimtai tūkstančių žmonių patyrė komunistinio režimo represijas.

Kitas LRT.lt pašnekovas, Rytų Europos studijų centro asocijuotasis analitikas Maksimas Milta sako, kad aštuntą dešimtmetį skaičiuojantys įvykiai ir jų interpretacijos išnaudojami bus dar ilgai.

„Esą Baltijos šalys yra nedėkingos už išvadavimą [nuo nacistinės Vokietijos], kurį padarė Raudonoji armija, absoliučiai nutylimi aspektai, susiję su ištrėmimais į Sibirą, ši tema apskritai nėra liečiama, nekalbant apie kitas Stalino režimo teroro išraiškas per sovietų okupaciją. Tas nedėkingumo faktorius yra viena pagrindinių raudonųjų linijų, kurias mes matome iš Kremliaus žiniasklaidos kalbinamų analitikų ar politologų“, – M. Miltos teigimu, oficialiajai Maskvai būdingas siauras požiūris į Antrojo pasaulinio karo padarinius, nepripažįstama, kad jo palikimas yra ne tik pergalė, bet ir aukos bei traumos.

Kasparavičius: pačią šventę derėtų gerbti, ji nėra istorijos iškraipymas

Aptariamas rusų istoriko komentaras pasirodė rusišku naujienų portalu prisistatančiame „Baltnews“ puslapyje, kuris yra Kremliaus išlaikomo tinklo „Rossija Segodnia“ dalis, šiam priklauso ir tokie dideli ir dešimtimis pasaulio kalbų veikiantys naujienų kanalai, kaip „Sputnik“. M. Miltos teigimu, dalies Lietuvos gyventojų nuomonę formuoja žiūrimi rusiški ir net baltarusiški kanalai.

„Klausimas, ar dedame pakankamai pastangų švietimo sistemose, integruodami tautines mažumas, ypač tas, kurios labiau paveikiamos rusiškos žiniasklaidos, atviras“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, šiuos gyventojus pasiekia atvirai antivalstybiškos žinutės: menkinamas Lietuvos valstybingumas, tautinis identitetas, tapatybė, diskredituojamos NATO ir Europos Sąjunga.

„Tai yra pagrindinės kryptys, kuriomis Kremlius veikia kelis dešimtmečius <....>. Tiek po Krymo okupacijos, tiek po Rusijos karo Ukrainoje, prieš tai Rusijos inicijuoto karo Gruzijoje, galiausiai paskutiniais metais inicijuotų Konstitucijos pataisų Rusijoje tikrai nereikia tikėtis, kad Kremlius pakeis savo taktiką. Atvirkščiai, ta agresija, tegul ir hibridiniu būdu skleidžiama žiniasklaidos ir kitų kanalų pagrindu, ji tik stiprėtų“, – mano LRT.lt pašnekovas.

Vis dėlto istorikas A. Kasparavičius pabrėžia – nors ir Lietuva iš Rytų nuolat girdi savo istorijos iškraipymus, Rusijos gyventojams ta pati gegužės 9-oji yra svarbi šventė, jos minėjimą turime gerbti ir suprasti. Tačiau tai, pasak istoriko, reikėtų atriboti nuo bandymo skleisti melą apie istoriją.

„Turime suvokti, kad tai yra šiuolaikinės Rusijos politinės tapatybės dalis. Šiaip ar taip, jei palyginsime visas per Antrąjį pasaulinį karą Europoje kovojusias valstybes, ypač antihitlerinėje koalicijoje, pamatysime, kad totalų karą, karą savo teritorijoje, karą dėl gyvenimo, dėl išlikimo kovojo vienintelė SSRS, patinka mums tai ar ne“, – sako jis.

Istorikas ragina susilaikyti nuo manymo, kad gegužės 9 minėjimas yra istorijos iškraipymas.

„Mūsų su Rusija požiūris į tam tikrus istorijos įvykius ir faktus tikrai nesutaps, bet svarbiausia, manyčiau, yra tai, kad jie, prisimindami savo istoriją, paminėdami savo istorines datas, būtų korektiški ir laikytųsi istorinės tiesos, nebandydami savo istorinio naratyvo primesti kitiems. <...> Čia yra turbūt svarbiausias momentas“, – sako A. Kasparavičius.

LRT.lt kalbinto istoriko Algimanto Kasparavičiaus teigimu, nei Lietuva, nei kitos Baltijos valstybės 1940 m. neturėjo pasirinkimo, ar būti Sovietų Sąjungos dalimi, ar išlaikyti nepriklausomybę. Kaip pastebi pašnekovai, skatinti nepasitikėjimą Lietuvos istorija ir valstybingumu yra Rusijos Vyriausybės taktika, vykdoma tikslingai skleidžiant tam palankią informaciją.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.