Pasaulyje

2021.05.11 16:56

Vilnius siekia surengti NATO viršūnių susitikimą – galimybė pastūmėti atverti duris Ukrainai

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.05.11 16:56

Lietuva siekia 2023-iaisiais NATO viršūnių susitikimą surengti Vilniuje. Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius LRT RADIJUI sako, kad toks renginys būtų didžiausias kada nors organizuotas mūsų šalies istorijoje. Politologė Margarita Šešelgytė pastebi, kad tokius aukšto lygio renginius mūsų šalis geba išnaudoti svarbiems regiono klausimams spręsti.

Šimonytė: būtų mūsų, kaip valstybės, pripažinimas

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad paraiška Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą vertinama labai rimtai. LRT RADIJAS primena, kad iš Baltijos šalių iki šiol NATO šalių lyderių susitikimą savo sostinėje yra surengusi tik Latvija.


Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvai surengti tokio lygio susitikimą būtų didelė garbė. „Lietuva jau kurį laiką kryptingai to siekia. Jeigu pavyks (NATO viršūnių susitikimą surengti Vilniuje – LRT.lt), tai, manau, bus mūsų, kaip valstybės, pripažinimas.

Manau, kad tikrai galėtume tokį renginį suorganizuoti Lietuvoje. Visuose formatuose, kuriuose galime tą klausimą kelti, jį ir keliame. Tikiuosi sėkmės“, – optimistiškai kalba ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

Didžiausias renginys istorijoje

Diplomatas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius neabejoja, kad jei Lietuvai pavyks, tai būtų didžiausias kada nors organizuotas renginys mūsų šalies istorijoje. Pasak jo, iššūkių, organizuoti tokį renginį, tikrai netrūks, tačiau resursus į pasiruošimo darbus neabejotinai atpirks dėmesys ir didesnis Lietuvos pripažinimas tarptautinėje arenoje.

„Iššūkių tikrai bus. Tai ir logistika, ir saugumas. Tačiau politikos prasme, žinoma, atsidurtume dėmesio centre. Bet kokiu atveju tai padidintų Lietuvos žinomumą teigiama prasme, – sako buvęs užsienio reikalų ministras. – Mūsų kaimynai latviai dar 2006 m. parodė, kad tai galima padaryti. Tam esame pasiruošę ir tikėkimės, kad tai bus ir oficialiai patvirtina.“

L. Linkevičius taip pat pabrėžia, kad sprendimui organizuoti NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje turi pritarti visos Aljanso narės. „Netrukus vyks NATO šalių susitikimas Briuselyje. Po jo galbūt bus galima tvirčiau pasakyti apie tas sostines, kurios bus šeimininkės tų kitų NATO susitikimų“, – tikina diplomatas.

Dar vienas NATO šalių susitikimas vyks jau kitais, 2022 metais. Pašnekovas spėja, kad ilgainiui taip dažnai tokie susitikimai neturėtų vykti.

„Tokie susitikimai dabar vyksta kiekvienais metais. Manau tokia praktika neturėtų ilgai tęstis, nes tokie susitikimai turėtų vykti pagal poreikį, – sako jis. – Nuo 1949 m. tokių susitikimų būta 29 kartus. Tai tikrai ne kasmet jie buvo daromi. Štai praėjusiais metais nevyko. Žinoma, tai dėl pandemijos labiau.“

Lietuvos indėlis – gerbiamas ir vertinamas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė dr. Margarita Šešelgytė sako, kad Lietuvai būtina padaryti namų darbus, kurie yra atstovybių rankose.

„Tų darbų jau labai daug padaryta. Jeigu tikimasi sprendimo birželio mėnesį, tai jau turėjo būti įdėta iki šiol labai daug pastangų, kad Lietuva įtikintų kitas valstybes, ypač didžiąsias valstybes, turinčias stiprų balsą NATO organizacijoje, kad mes esame tinkama vieta organizuoti tokio dydžio susitikimą“, – neabejoja M. Šešelgytė.

Dar vienas svarbus dalykas, sako politologė, yra Lietuvos indėlis į NATO.

„Lietuva, ypač po 2014 m., labai daug padarė, parodydama, kad esame kreditabilus partneris. Kita vertus, jei vertintume Lietuvos indėlį, tai tikrai nereikia nurašyti ir to, kas vyko iki 2014-ųjų. Mūsų kariai labai aktyviai dalyvavo tarptautinėse operacijose, – primena pašnekovė. – O tame tarpe ir NATO vykdomose tarptautinėse operacijose.

Dažnai buvo pabrėžiama, kad mūsų šalis dalyvauja karinėse operacijose ne pagal savo dydį. Tai yra daug daugiau, negu kitos valstybės, kurios yra didesnės. Antras aspektas yra mūsų gynybos biudžetas, kuris paskutiniaisiais metais nuolatos augo. Taip pat ir investicijos į gynybą. Mes atitinkame NATO nustatytus reikalavimus, o tai taip pat yra labai svarbu.“

Aktyviai keliame NATO plėtros klausimą

M. Šešelgytė taip pat įvardija ir susidomėjimą regiono problemomis. Pasak jos, Lietuva yra ta šalis, kuri aktyviai apie tai kalba. „Mes aktyviai kalbame apie rytinio NATO flango sergėjimo būtinybę. Šiuo metu NATO akys gręžtasi į šį regioną, akcentuojant, kad kolektyvinė gynyba ir gynyba nuo Rusijos, yra viena pagrindinių NATO misijų“, – teigia ji.

Lietuva aktyviai kelia ir NATO plėtros klausimą į tokias šalis kaip Ukraina ir Sakartvelas.

M. Šešelgytė pastebi, kad viršūnių susitikimą tokį renginį nereiktų apsiriboti tik saugumo užsitikrinimo klausimais. Anot jos, tokio renginio suorganizavimas mūsų šalį įamžintų pagrindinių Europos ir Amerikos dienraščių, žurnalų puslapiuose bei televizijos kanalų pagrindinėse žiniose.

„Tai yra labai didelės politinės įtakos instrumentas. Galimybė surengti tokio dydžio susitikimą, tai, viena vertus, atveda mus į pirmas eilutes didžiausių dienraščių, žurnalų ir televizijos kanalų pagrindines žinias, bet, kita vertus, mes taip pat matome, kad galime pasisakyti ir kitais klausimais, kurie mums yra aktualūs.

Šalia NATO viršūnių susitikimo paprastai dar vyksta ir dvišaliai susitikimai, kuomet čia suvažiuoja valstybių lyderiai. Tai yra galimybė pakalbėti su tais lyderiais ir dvišalių klausimų kontekste apie aktualius mums klausimus, o taip pat užmegzti tvirtesnius ryšius“, – sako M. Šešelgytė.

Lyderystę demonstravome Rytų partnerystės susitikime

Tai, kad renginys atneštų mūsų šaliai daug galimybių, politologė net neabejoja. Pasak jos, Lietuva moka tokiomis galimybėmis pasinaudoti ir tą jau įrodė prieš aštuonerius metus, kuomet pirmininkavo Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

„Man atrodo, kad galimybių tikrai yra labai daug, o Lietuva žino, kaip tuo pasinaudoti. 2013 m. mes irgi turėjome tokį didelį iššūkį, kuomet mūsų šalis pirmininkavo ES Tarybai. Tai buvo daug renginių – visą pusmetį įvairūs renginiai vyko įvairiuose formatuose. Tai buvo pakankamai aukšto rango renginiai“, – pastebi pašnekovė.

M. Šešelgytė čia pat primena, kad tuomet Vilniuje sprendėsi ir Rytų šalių integracijos į Vakarų struktūras klausimas. „Kad ir Rytų šalių kaimynystės susitikimas, kuriame turėjo įvykti labai svarbūs sprendimai, tačiau, deja, neįvyko. Ne visi buvo priimti. Tačiau mes visi prisimename, į ką Ukrainoje išvirto šitas nesprendimas“, – ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą prisimena politologė.

VU TSPMI vadovei pritaria ir L. Linkevičius. Pasak jo, nors tokiuose susitikimuose dienotvarkę diktuoja svarbūs pasauliniai įvykiai ir mažai atsiranda vietos nacionaliniams interesams, tačiau Lietuvai tai būtų, be visų kitų pastangų, dar viena galimybė ir proga kalbėti apie Ukrainos įtraukimą į NATO.

Išsamesnis pokalbis apie Lietuvos siekiamybę Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.