Pasaulyje

2021.05.11 14:56

Nausėda: Rusija jau senokai peržengė raudonąsias linijas

atnaujinta 16.52
LRT.lt, ELTA, Kornelija Mykolaitytė, Benas Brunalas, BNS, Ignas Jačauskas2021.05.11 14:56

Rytų Europos studijų centras (RESC) pradėjo diskusijų ciklo renginius, pavadinimu Lietuvos užsienio politikos akiračiai. Pirmojo renginio metu įžvalgomis apie Lietuvos užsienio politiką ir santykius su kaimynėmis Lenkija, Baltarusija ir Rusija pateikė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai Lietuvos prezidentas teigė, kad ir tarptautinėje bendruomenėje dėl jų dažnai kalbama „skirtingais balsais“.

„Mes mėginame kalbėtis, mes susivienijame labiau, kai matome tokius atvejus, tokie kaip sandėlių sprogdinimai Čekijoje 2014 metais“, – aiškino G. Nausėda.

Jis teigė, kad Rusija jau senokai peržengė „raudonąsias linijas“ ir teigė, kad sutarimas su kaimyne iš Rytų nėra įmanomas, atsižvelgiant į įvykius prie Ukrainos sienų, Krymo aneksiją ar pagalbą Minsko režimui.

„Mes kalbame apie tas raudonąsias linijas gana dažnai Europos Vadovų Taryboje. Kai kas sako, kad mes turime nusistatyti raudonąsias linijas. Tačiau aš sakau, kad tos linijos yra senokai peržengtos. Ir kad mes demonstruodami tokį orumą ir norą bet kokia kaina nenueiti nuo derybų stalo... Mes tam tikra prasme siunčiame signalą mūsų oponentui – žiūrėkite, galima juos truputį pagąsdinus priversti susigūžti. Ir tada tai yra priimamas kaip tam tikras silpnumo ženklas“, – Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje „Lietuvos užsienio politikos akiračiai“ sakė G. Nausėda.

„Šioje vietoje aš už tai, kad reikia bandyti niekada nepavargti ieškoti to galimo sutarimo. Bet sutarimas neįmanomas kol vyksta tai, kas vyksta Donbase, kol Krymas yra aneksuotas ir tai norima padaryti nauju normalumu, kol vyksta intensyvus kišimasis į Baltarusijos reikalus. To mes negalime ignoruoti, apsimesti, kad to nevyksta. Ir jeigu teigiamų jokių poslinkių nėra, privalome tai konstatuoti ir principingai tai vertinti“, – teigė G. Nausėda.

G. Nausėda teigė, kad nepaisant tam tikrų nesklandumų santykiuose su Lenkija, tendencijos pastaraisiais metais keičiasi.

„Aš manau, kad viską reikia vertinti dinamikoje. Tam tikrų problemų dar yra, tačiau tendencijos keičiasi. Nematyti pozityvaus pokyčio dvišaliuose santykiuose būtų nusikaltimas“, – apie santykius su kaimynine Lenkija kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, reikia „fokusuotis ne į tai, kas skiria, o tai, kas vienija Lietuvą ir Lenkiją“.

„Požiūris į Rusiją, inovacijas mus vienija, nekalbu apie tai, kad yra daug infrastruktūrinių projektų, kuriuos mes vieningai vykdome“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Kalbėdamas apie šiandieninę situaciją Baltarusijoje, G. Nausėda tikino, kad reikia įsisamoninti, kad „revoliucijos užtrunka ilgesnį laiką“.

„Režimas brutalia jėga, kitos minties persekiojimu konsolidavo savo situaciją ir tikisi, kad su Rusijos pagalbą galės kontroliuoti situaciją ir ateityje. Aš manau, kad baltarusių tauta pabudo. Mes negalime likti abejingi ir nusisukti nuo Baltarusijos. Tai būtų tiesiog išdavystė“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Kalbėdamas apie Astravo AE, G. Nausėda sakė, kad atsainus požiūris prieš dešimtmetį, dėl šio objekto statybų ir projekto buvo „klaida“.

Šalies vadovas G. Nausėda sako, kad šiuo metu dar nėra išspręsti visi klausimai, kurie yra susiję su tuo, kad į Lietuvos rinką nepatektų nesaugi Astravo atominės elektrinės (AE) elektra.

Prezidentas taip pat paragino energetikos ministrą, Vyriausybę „neprarasti gero įkarščio“ ieškant šių sprendimų.

„2020 metų gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryboje buvo priimtas memorandumas šituo kausimu ir buvo numatyta, kad Europos Komisija kartu su visomis suinteresuotomis valstybėmis parengs programą, kaip sustabdyti elektros iš Baltarusijos patekimą į kontinentinės Europos tinklą“, – Rytų Europos studijų centro rengiamoje diskusijoje „Lietuvos užsienio politikos akiračiai“ sakė G. Nausėda.

„Šiandien mes dar nesame išsprendę visų klausimų ir techninio pobūdžio klausimų, kurie yra susiję su nesaugios AE produkcijos patekimu į mūsų rinką. Aš noriu paraginti tiek energetikos ministrą, tiek Vyriausybę, tiek antiastravinį sąjūdį, kad neprarastų to gero įkarščio, kurį demonstravo iki Seimo rinkimų, ir aktyviai dalyvautų tokios programos, tokių priemonių parengime“, – pridūrė šalies vadovas.

Jo teigimu, Lietuva šiuo klausimu turi daug bendraminčių.

„Lenkija, iš esmės ir kitos Baltijos valstybės – mes iš esmės sutariame tuo klausimu, kad Baltarusijos elektros neturėtų būti mūsų rinkoje, bet yra klausimų, kurių iki galo nesame išsprendę, kadangi tai yra ganėtinai komplikuota rinka. Jos nepalyginsi su kitų tradicinių produktų rinka ir kartais atskirti elektros kilmę ganėtinai sudėtinga“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat paminėjo, kad svarbu, jog Ukraina būtų pasiryžusi nepirkti Astravo AE energijos.

„Matau, kad šitoje vietoje taip pat yra teigiamų poslinkių. Be kita ko, Ukraina demonstruoja tvirtą pasiryžimą sinchronizuoti savo rinką su kontinentine Europa taip pat. Jei visi pasieksime rezultatą, susidarys savotiškas skydas (...), kuriuo galime atsiverti tiek nuo Rusijos, tiek nuo Baltarusijos elektros“, – nurodė šalies vadovas.

Derybose dėl naujos prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodikos Lietuva jau yra pateikusi savo siūlymą.

Vertindamas Rytų partnerystės šalis ir jų ambicijas prisijungti prie Europos Sąjungos, Lietuvos prezidentas teigia, kad procesai nevyksta taip greitai, kaip galėtų.

„Reformos turi būti vykdomos dėl pačių Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo žmonių. Šitos reformos ilgainiui duos tikrų vaisių. Tačiau yra ir pasipriešinimo dėl jų, šių šalių viduje“, – RESC diskusijos metu sakė G. Nausėda.

G. Nausėda apie JAV prezidento vizitą Lietuvoje: daug dirbama, tad tai nėra kažkokia fantazija

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas, nereikėtų laikyti fantazija. Šalies vadovo teigimu, Lietuva pastaruoju metu nemažai dėjo pastangų, kad jau po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

„Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti“, – antradienį dalyvavęs Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje diskusijoje sakė G. Nausėda.

Visgi, akcentavo prezidentas, galima sakyti, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

„Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 m. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai (NATO viršūnių susitikimas – ELTA) bus, o 2023 metais (...) Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba“, – sakė G. Nausėda.

2006 m. NATO viršūnių susitikimas vyko Rygoje. Tuo tarpu Lietuvoje 2002 m. lankėsi tuometinis JAV prezidentas George'as W.Bushas.

G. Nausėda neskuba vertinti M. Chodorkovskio informacijos dėl „Avia Solutions Group“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nereikėtų skubėti vertinant Kremliaus kritiko Michailo Chodorkovskio europarlamentarams pateiktos informacijos apie aviacijos verslo grupę „Avia Solutions Group“ bei dėl šnipinėjimo teisiamą Algirdą Paleckį.

„Aš kol kas neskubėčiau vertinti šitų dalykų, aš manau, kad mes tikrai turime gerokai labiau susipažinti su ta medžiaga, kuri, tikiuosi, yra prieinama ponui Chodorkovskiui ir tik tada daryti tam tikras išvadas“, – Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis teigė pasitikintis Lietuvos institucijomis, kurios vertina tokią informaciją.

„Be jokios abejonės, mes turime tam tikras institucijas, kurios taip pat užsiima savo darbu ir tam tikra informacija, kuri reikalinga mums priimti sprendimus, disponuojame. Taip kad, patikėkite, labai atidžiai stebime tuos procesus, kurie yra susiję su mūsų nacionaliniu saugumu“, – sakė jis.

Buvęs Rusijos naftos kompanijos „Jukos“ prezidentas M. Chodorkovskis pirmadienį Europos Parlamento komitete dėl išorės įtakos demokratiniams ES procesams minėjo aviacijos verslo grupę „Avia Solutions Group“ ir dėl šnipinėjimo teisiamą Algirdą Paleckį.

Jis tvirtino pristatęs centro „Dosjė“ žurnalistų surinktą informaciją, jog kompanija žiniasklaidoje minėta dėl galimų sąsajų su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, o joje dirbantį buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką Kremliaus „polittechnologai“ esą įvardijo kaip „draugišką kandidatą į Lietuvos prezidentus“.

M. Chodorkovskis pabrėžė, kad pristato centro „Dosjė“ žurnalistų surinktą informaciją ir duomenys „nėra skirti publikavimui be papildomos patikros“.

V. Ušackas M. Chodorkovskio pareiškimus pavadino „spekuliacijomis“, teigė, kad bendrovė stebisi skelbiama „nepatikima informacija“ ir jos nekomentuos.

Reikėtų išsamiau paanalizuoti lietuvių skepsį dėl Ukrainos eurointegracijos – G. Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Prezidentūros užsakytoje apklausoje dalis skeptiškai Lietuvos paramą Ukrainos euroatlantinei integracijai įvertinusių žmonių gali ir nebūti prieš šį procesą.

Anot jo, tam reikėtų „atlikti gilesnį tyrimą“.

„Čia ne iki galo atsakytas klausimas, kadangi mums reikėtų atlikti gilesnį tyrimą ir nustatyti, kiek tarp tų skeptikų yra žmonių, kurie galbūt šiek tiek nusivylė tais procesais, kurie vyksta pastaraisiais metais ir gal nustojo tikėti greita perspektyva, kad Ukrainai pavyks integruotis į ES ir Euroatlantines institucijas“, – interviu Rytų Europos studijų centrui sakė G. Nausėda.

„Galimas dalykas, kad iš principo jie nėra prieš, bet pradeda abejoti perspektyva ir galbūt nebėra tokie užtikrinti, kad tai pavyks padaryti įžvelgiamoje ateityje. Manau, kad turėtų suveikti tas jausmas, kurį aš vadinu istorinio solidarumo jausmu“, – pridūrė prezidentas.

Prezidentūros užsakymu įmonės „Vilmorus“ balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje Į klausimą, ar Lietuva turėtų remti Ukrainos euroatlantinę integraciją, teigiamai atsakė 45,9 proc. respondentų, neigiamai – 23,6 proc., o 30,6 proc. teigė neturintys nuomonės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.