Pasaulyje

2021.05.10 18:33

Nausėda kreipėsi į „Bukarešto devynetuką“, Bideną ir Stoltenbergą: Rusija išlieka ilgalaike grėsme NATO

atnaujinta 19.12
LRT.lt2021.05.10 18:33

Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į „Bukarešto devynetuko“ valstybių vadovus, JAV Prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos keliami saugumo iššūkiai ir grėsmės skatina NATO šalis bei partnerius skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.

Šalies vadovas kalboje „Bukarešto devynetuko“ viršūnių susitikimo dalyviams akcentavo, kad Rusija, telkdama beprecedentes karines pajėgas prie Ukrainos sienos, tik patvirtino, kad neketina atsisakyti agresyvios elgsenos, o siekdama įbauginti kaimynines šalis, kelia grėsmę jų suverenumui ir teritoriniam vientisumui.

„Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus iššūkius atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Susitikime, anot prezidento, buvo kalbėta ne tik apie Rusijos agresyvų elgesį, bet ir apie Afganistano problemas, kibernetinį saugumą, Kiniją.

„Aš galvoju, kad NATO įgyja labai svarbią reikšmę šitame kontekste. Ir man labai džiugu, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas savo dalyvavimu tik patvirtino, kiek svarbus šis regionas, atkreipė savo dėmesį ir kartu patvirtino savo siekį toliau traktuoti mūsų regioną kaip strateginį ir išlaikyti čia nuolatinį dėmesį, tam, kad regiono saugumas būtų užtikrintas ir to padaryti tikrai nebūtų įmanoma 100 proc., jeigu ne tvirtas transatlantinis ryšys, kurį mes turime ir šiandien tapo to savotiško atgaivinimo liudininkais. Tai manau, kad tai tikrai tas kelias, kuriuo mes turime toliau eiti“, – po susitikimo komentavo prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo nepakeičiamą transatlantinio ryšio svarbą. Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

„NATO įsipareigojimai lieka galioti. Jungtinės Amerikos Valstijos toliau bus tikrai labai aktyvus NATO bendradarbis“, – pabrėžė G. Nausėda.

Nausėda: Rusija išlieka ilgalaike grėsme NATO

Pasak prezidento, augančias Rusijos karines grėsmes gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange. Tai reiškia, kad NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

„Prasidėjęs „NATO 2030“ procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas paragino „Bukarešto devynetuko“ šalis aktyviai remti Sustiprintų galimybių statusą turinčias partneres – Ukrainą ir Sakartvelą, padėti joms įgyvendinti euroatlantines aspiracijas ir tapti NATO narėmis. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainai, iki šiol patiriančiai karinę Rusijos agresiją, šiuo metu ypač reikalinga NATO parama ir pagalba.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

„Lietuva pateikė savo paraišką surengti NATO aukščiausiąjį susitikimą 2023 m. Ir dabar dėsime visas pastangas, kad jos taptų realybe ir iš jų gimtų konkretūs sprendimai. Kolegos yra su mūsų pageidavimu ir paraiška susipažinę, labai rimtai tai vertina. Dabar visas darbas priklauso politikams ir diplomatams“, – patvirtino G. Nausėda.

„Bukarešto devynetuką“ sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.