Pasaulyje

2021.05.11 10:27

LRT trumpai. Šimtai žuvusiųjų ir grįžusi karinė diktatūra – Mianmarui gresia pilietinis karas?

Julius Palaima, LRT.lt2021.05.11 10:27

Antradienį sukaks 100 dienų po to, kai Mianmaro kariuomenė jėga nuvertė valdžią ir lyderę Aung San Suu Kyi. Neramumų ir kariuomenės smurto paženklintas laikotarpis šioje Pietryčių Azijos valstybėje gali tęstis ilgai, nes kariuomenei nesiseka įvesti savo diktato jai besipriešinantiems Mianmaro gyventojams, o opozicija jau planuoja ginkluotą pasipriešinimą, kuris gali virsti dar kruvinesniu pilietiniu karu.

Nuo vasario 1 dienos šalyje nužudyta apie 780 civilių, o kone kasdien vykstančius masinius protestus brutaliai nutraukia šalies saugumo tarnybos.

45-erių vienuolė Ann Rose Nu Tawng teigia, kad šalies gyventojų psichinė ir emocinė būklė dėl grėsmingos politinės situacijos yra labai bloga.

„Pasekmės, sukeltos COVID-19 pandemijos ir brutalių kariuomenės veiksmų, – vis didėjantis depresijos mastas ir augantis skaičius žmonių, norinčių atimti sau gyvybę“, – prancūzų naujienų agentūrai AFP sakė vienuolė iš Mianmaro.

„Žmonės apimti baimės ir jaučiasi bejėgiai“, – pridūrė A. R. Nu Tawng.

Vienuolė pripažįsta, kad jaunimas drąsiai stoja prieš kariuomenės diktatą: „Jie aukoja gyvybes dėl savo šalies ateities.“

Ir A. R. Nu Tawng stojo prieš pareigūnų agresiją bei smurtą. Moteris tramdė pareigūnus ir ragino kartu melstis, nepulti protestuotojų.

Kasdien Mianmaro policija ir kariai atlieka reidus opozicijos aktyvistų namuose, jie sulaikomi, tačiau protestų tai nesustabdo.

„Norime stovėti tinkamoje istorijos pusėje“, – teigė vienas protestuotojas iš Rangūno.

Moterys papasakojo apie kovą

Trys moterys papasakojo apie kovą su kariniu režimu Mianmare ir bandymus suvaldyti karinės chuntos agresiją.

„Jie sunaikino mano ateitį“, – kalbėjo 55-erių rašytoja Ma Hninsi, kurios vardas dėl saugumo buvo pakeistas.

Nuo pat perversmo pradžios ji prarado galimybę kurti savo literatūros žurnalą, gyventi įprastai ir bendrauti su draugais.

M. Hninsi ir anksčiau buvo sulaukusi kariuomenės kirčio – šešerius metus praleido sostinės Rangūno kalėjime.

Ji tikina, kad pasipriešinimas kariuomenei buvo suorganizuotas labai greitai.

„Pirmą savaitę gatvėmis žygiavo daug žmonių, įskaitant ir moteris su vaikais“, – kalbėjo M. Hninsi.

Tačiau pozityvią protestuojančiųjų nuotaiką greitai pakeitė smurtas. „Vieną dieną jie tiesiog pradėjo šaudyti. Supratome, kad jie neturi ko prarasti“, – kariuomenės veiksmus prisiminė rašytoja.

Kariuomenės dieną, kovo 27-ąją, Mianmaro kariuomenė nužudė daugiau nei 100 protestuotojų.

Kita Mianmaro gyventoja Htoi Zin teigia, kad dėl politinės suirutės ir įtampos šalies ekonomika taip pat patiria didžiulį smūgį.

„Dvidešimt kilogramų ryžių dabar kainuoja 30 dolerių (24,6 euro), o prieš karinį perversmą – 19 dolerių (15,6 euro). Panašūs dalykai vyksta ir su pomidorų ar aliejaus kainomis. Jeigu taip tęsis, mes šių produktų negalėsime įpirkti“, – pasakojo H. Zin, padedanti politiniams pabėgėliams.

Kai kuriems Mianmaro kariuomenės politika nepatenkintiems žmonėms tenka bėgti iš didžiųjų miestų ir glaustis provincijoje.

„Aš esu pernelyg sena, bet 100 procentų palaikau protestuojančius žmones“, – AFP pasakojo Nan Poe.

Aktyvistė dar kovo 1 dieną buvo priversta bėgti iš savo namų, bėgdama ji netgi nespėjo apsiauti batų.

Ji iškeliavo į šalies rytus ir rado prieglobstį pas etninius kajinų sukilėlius. „Turime eiti su jais išvien, nes jie kaunasi už mūsų žmones“, – sakė N. Poe.

Moteris kariams padeda kurti slėptuves ir taip saugoti pačius pažeidžiamiausius šalies gyventojus – vaikus.

„Kas kartą, kai pradeda aušti ir išgirstame lėktuvus, mes į slėptuves nuvedame vaikus. Raginu juos likti drąsius ir tikinu, kad pergalė yra mūsų pusėje“, – savo patirtį išdėstė N. Poe.

Įtampa nenurims

Protestų intensyvumas Mianmare pastaruoju metu kiek sumažėjo dėl kariuomenės agresijos ir šaudymo į taikius demonstrantus.

Nepaisant to, susirėmimai tarp kariuomenės ir etninių sukilėlių sustiprėjo.

„Tai tikrai nenurims. Režimas mano, kad viskas susitvarkys iki birželio mėnesio, bet tai tik iliuzija“, – kalbėjo Rangūne įsikūręs politologas Khin Zaw Winas.

Kajinų sukilėliai toliau kaunasi su kariuomene, kruvinos kovos vyksta ir Kačinų valstijoje, tačiau planus svariau pasipriešinti karinei chuntai kiek jaukia sukilėlių nesugebėjimas vienytis ir kautis drauge.

„Kariuomenė pasirinko prastą momentą pradėti perversmą. Šaliai gresia pilietinis karas. Šalies gyventojai to nesirinko, tokiu keliu eina generolai. Jie už tai sumokės didelę kainą“, – tikino politologas K. Z. Winas.

Mianmaro opozicija praėjusią savaitę paskelbė, kad ruošiasi ginkluotam pasipriešinimui prieš karinį režimą. Iš chuntos priešininkų sudaryta Nacionalinės vienybės vyriausybė trečiadienį paskelbė suformavusi „liaudies gynimo pajėgas“, kurios gins jos rėmėjus nuo kariškių atakų, rašo agentūra „Reuters“.

Toliau teigiama, kad tai bus pirmas žingsnis federalinės sąjunginės kariuomenės link. Tikslas yra „veiksmingos saugumo sektoriaus reformos, kad būtų užbaigtas septynis dešimtmečius trunkantis pilietinis karas“.

Vakarų pastangas padėti Mianmarui stabdo Kinija ir Rusija

Atrodo, kad Europos Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės pasitelktos sankcijos negąsdina Mianmaro kariuomenės vadų, kurie ir toliau vykdo smurtą.

Tarptautinės bendruomenės mėginimams dar labiau padėti kariuomenės smurto engiamam Mianmarui taip pat trukdo Kinija ir Rusija.

Apie tai anksčiau buvo prasitaręs ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borellis.

Anot J. Borrellio, „ne staigmena“, kad Maskva ir Pekinas blokuoja pastangas įvesti ginklų embargą Mianmarui Jungtinių Tautų Saugumo taryboje (JTST).

„Geopolitinės varžybos Mianmare itin apsunkina galimybę rasti bendrų sutarimo taškų, tą vėl matėme, [...] bet mūsų pareiga bandyti“, – tinklaraštyje „Euractiv“ šeštadienį rašė J. Borrellis.

Pastaraisiais metais į ES itin išaugo Mianmaro tekstilės eksportas, todėl Bendrija esą galėtų siūlyti dar stiprinti ekonominius ryšius, jei šalis grįžtų į demokratijos kelią.

Pietryčių Azijos šalių lyderiai taip pat mėgino taisyti padėtį, kai prieš porą savaičių kartu su Mianmaro chuntos lyderiu Min Aung Hlaingu dalyvavo derybose dėl Mianmaro krizės.

Vadovai sutarė dėl kelių punktų programos vykdymo. Programą sudaro smurto nutraukimas, dialogas tarp kariuomenės ir opozicijos atstovų, leidimas teikti humanitarinę pagalbą ir specialiojo ASEAN pasiuntinio atvykimas į šalį.

Vis dėlto generolas M. A. Hlainglas prieš kelias dienas užsiminė, kad pasiuntinys atvykti kol kas negali, „nes šalyje nėra užtikrintas pakankamas stabilumas“.

„Kai pasieksime tam tikrą stabilumo ir saugumo lygį, tada į šalį leisime atvykti pasiuntiniui“, – kalbėjo karinės chuntos Mianmare atstovas Kaungas Htet Sanas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.