Pasaulyje

2021.05.09 15:12

Stebėkite tiesiogiai. Strasbūre atidaroma Konferencija dėl Europos ateities

LRT.lt2021.05.09 15:12

Sekmadienį atidaroma kelis metus planuota Konferencija dėl Europos ateities. Specialioje transliacijoje – konferencijos pradžios renginys Europos Parlamento (EP) rūmuose Strasbūre.

Konferencija dėl Europos ateities yra unikali ir laiku suteikta galimybė Europos piliečiams aptarti Europai kylančius iššūkius ir jos prioritetus.

Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija įsipareigojo išklausyti europiečius ir savo kompetencijos srityse atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas. Tikimasi, kad ne vėliau kaip 2022 m. pavasarį Konferencijoje bus susitarta dėl išvadų ir pateiktos gairės dėl Europos ateities.

Sekmadienį Konferenciją atidaro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, EP pirmininkas D. Sassoli, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos ministras pirmininkas António Costa ir kiti Bendrijos pareigūnai.

Konferencijoje EP piliečiai ir visuomeninės organizacijos galės virtualioje diskusijoje išreikšti savo viltis dėl ES ateities. Atidarymo renginyje skamba smuikininko Renaud Capuçon ir „Karski“ kvarteto pasirodymai.

Renginyje dalyvauja 27 „Erasmus+“ programos studentai iš kiekvienos ES valstybės, taip pat apie 300 ES piliečių, kurie pakviesti prisijungti nuotoliniu būdu ir bus matomi dideliuose ekranuose. ES šalių Europos reikalų ministrai bei kiti svarbūs svečiai dalyvaus renginyje nuotoliniu būdu, rašoma EP pranešime žiniasklaidai.

ES piliečių lūkesčiai

Prieš Konferencijos atidarymą paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos išvados rodo piliečių norą stiprinti ES demokratiją ir atsaką į krizes. Didžioji dauguma ES piliečių (92 proc.) pageidauja, kad priimant su Europos ateitimi susijusius sprendimus būtų labiau įsiklausyta į jų nuomonę. Trys ketvirtadaliai mano, kad konferencija dėl Europos ateities turės teigiamą poveikį demokratijai Europos Sąjungoje.

Konferencijos procese norėtų dalyvauti daugiau kaip pusė europiečių (51 proc.), labiausiai– airiai (81 proc.), belgai (64 proc.), liuksemburgiečiai (63 proc.) ir slovėnai (63 proc.). Lietuvoje prie jo norėtų prisidėti 59 proc. gyventojų. Beveik pusė (44 proc.) tų europiečių, kurie norėtų įsitraukti į Konferencijos veiklą, pageidautų tai daryti vietiniuose susitikimuose, pavyzdžiui, piliečių diskusijose ar grupėse. 34 proc. mano, kad patraukliausias būdas pateikti idėjas Konferencijai yra apklausos, 31 proc. pirmenybę teiktų idėjų perteikimui per Europos ir vietinius politikus, o 30 proc. – per diskusines platformas internetu, rašoma EP pranešime žiniasklaidai.

Daugiau nei aštuoni iš dešimties europiečių (83 proc.) pritaria, o keturi iš dešimties stipriai pritaria tam, kad Konferencija turėtų ypač įtraukti jaunimą, kuris galėtų siūlyti naujas idėjas. Laukiamas ir nacionalinių vyriausybių, akademinės bendruomenės, ekspertų, intelektualų bei mokslininkų balsas. Aštuoni iš dešimties (81 proc.) pritaria tam, kad Konferencija visų pirma aptartų, kaip ES galėtų geriau spręsti krizes, pavyzdžiui, koronaviruso protrūkį.

Daugiau apie Konferenciją galite sužinoti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.