Pasaulyje

2021.05.03 22:01

LRT trumpai. Kodėl egzistuoja dvi Airijos ir ar saloje gali atsinaujinti smurtas?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.05.03 22:01

Prieš 100 metų gegužės 3-ąją Airijos sala buvo padalinta į dvi šalis. Tris dešimtmečius trukę kruvini susirėmimai tarp Dublinui lojalių respublikonų ir Londoną palaikančių unionistų pareikalavo kelių tūkstančių žmonių gyvybių. Įvykus „Brexitui“, įtampa saloje vėl auga, o jubiliejus primena senas žaizdas ir nesantaiką.

Nuo 1993-ųjų, kai Airijos Respublika ir Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą, sienų tarp Dublino ir Šiaurės Airijos nebeliko. Tačiau politiniai ginčai niekur nebuvo dingę – respublikonai Šiaurės Airijoje ir toliau savo languose kabina Airijos trispalvę, o unionistai gatvėse piešia Jungtinės Karalystės vėliavas, rodydami ištikimybę Londonui.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir karalienė Elžbieta II išplatino pareiškimus, kuriuose kviečia minėti Airijos Vyriausybės įstatymo priėmimo šimtmetį, prisimenant „sudėtingą istoriją“, salos miestų gatvėse vėl jaučiama įtampa, galinti prasiveržti smurtu.

„Šiaurės Airijos šimtmetis pačia savo prigimtimi yra skaldantis ir kitoks negali būti“ – leidiniui „Euractiv“ sakė Korko universiteto koledžo tyrėjas Jonathanas Evershedas.

Kaip vyko padalijimas

Britanija dominavo Airijos saloje nuo pat viduramžių, o 16 amžiaus pabaigoje ėmė siekti pilnai kolonizuoti salą ir sunaikinti airių pasipriešinimą. Į salą buvo perkelti tūkstančiai protestantų naujakurių, dauguma jų šiaurinėse vietovėse aplink Ulsterį.

Tačiau katalikų bendruomenių Londonui nepavyko atversti į protestantizmą. „Dvi skilusios ir priešiškai viena kitai nusiteikusios bendruomenės – kiekviena su savo kultūra, kalba, politiniu prielankumu, religija ir ekonomika – dalinosi vienu regionu“ – leidinyje „The Conversation“ sakė profesorius Jamesas Walleris.

20 amžiaus pradžioje salos pietuose susiformavo nacionalistinis judėjimas, palaikantis šalies nepriklausomybę. 1916 m. Dubline prasidėjo Velykų sukilimas prieš Britanijos valdžią, kuri per savaitę su juo brutaliai susidorojo, o lyderius nužudė.

Po politinio salos padalijimo, socialinis ir kultūrinis padalijimas nevyko: šiandien saloje veikia abi Airijas apimančios Bažnyčios, sporto organizacijos, profsąjungos, prekybos asociacijos ir kt.

Šiaurės Airijos sukūrimas dar padidino etninį religinį susiskaldymą: šiaurėje gyvenantys katalikai jautėsi engiami ir diskriminuojami, ties šalių riba gyveno daugybė skirtingo tikėjimo žmonių, jautusių prielankumą ir vienai, ir kitai pusei.

Išpuoliai ir kruvini susirėmimai Šiaurės Airijoje tęsėsi. 7 deš. Katalikų pilietinių teisių judėjimas reikalavo nutraukti diskriminaciją ir galų gale unionistų Vyriausybė užtikrino lygias teises. Tai sukėlė Šiaurės Airijos gyventojų nepasitenkinimą ir 7 deš. pabaigoje čia buvo dislokuota britų kariuomenė, turėjusi padėti susitvarkyti su katalikų ir protestantų grupuočių sprogdinimais ir šaudynėmis.

Nesantaika formaliai buvo užbaigta 1998 m., per tris dešimtmečius trukusį konfliktą žuvo virš 3,5 tūkst. žmonių.

Kontroversijos dėl „Brexito“

Įtampą Šiaurės Airijoje padėjo sumažinti Jungtinės Karalystės bei Airijos narystė ES, kai nebeliko sienų ir prekybos ribojimų. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos (ES), kilo susirūpinimas dėl Šiaurės Airijos statuso.

Balandį Šiaurės Airijos gatvėse kilo neramumai, priminę kruvinus katalikų-protestantų susirėmimus, kurie anksčiau skaldė šalį. Demografija Šiaurės Airijoje jau yra pakitusi – anksčiau protestantiški unionistai sudarė apie du trečdalius šalies gyventojų, dabar – tik apie pusę.

Pirmadienį pirmoji Šiaurės Airijos ministrė Arlene Foster pareiškė dėl kylančio nepasitenkinimo „Brexito“ pasekmėmis pasitrauksianti iš savo pareigų ir DUP partijos vadovės posto. Minėjimo renginiai, vyksiantys visus metus, taip pat kelia kontroversijas, juos boikotavo respublikonų partijos.

ES su Londonu susitarė, kad pasienio patikros punktai nebus įrengiami Airijos Respublikos-Šiaurės Airijos pasienyje, nes tai keltų grėsmę Didžiojo penktadienio susitarimui. Pagal po išstojimo sudarytus prekybos susitarimus, siekiant išvengti muitinės ir pasienio kontrolės punktų Airijos Respublikos-Šiaurės Airijos pasienyje, patikra turėtų būti vykdoma iš salos atvykstant į Didžiąją Britaniją.

Lojalistai baiminasi, kad tokie pasienio punktai tolina Šiaurės Airiją nuo Londono ir ją suartina su Dublinu.

Dienraščių surengtų apklausų duomenimis, apie 90 proc. unionistų prognozuoja, kad smurtas saloje atsinaujintų, jei Šiaurės Airija susijungtų su Dublinu. Buvę Šiaurės Airijos ministrai paragino JK premjerą Borisą Johnsoną imtis veiksmų, nes vietos gyventojai „jaučiasi negirdimi“.