NATO gynybos ministrai antradienį sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną, siekiant atgrasyti Rusiją, paskelbė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„NATO dislokuos keturis rotuojamus tvirtus tarptautinius batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje“, – žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius.
Aukšto rango NATO pareigūnai BNS patvirtino, kad batalionai Baltijos šalyse turėtų būti dislokuoti 2017 metais.
Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių.
Dvi NATO valstybės – Didžioji Britanija ir Vokietija – antradienį paskelbė, kad du iš keturių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus kuriami jų karių pagrindu.
Pasirengę kovai
„Batalionai bus pasirengę kovoti. Toks ir yra tikslas, todėl jų parengtis bus labai aukšta“, – tvirtino Aljanso generalinis sekretorius.
Pasak jo, steigiami kariniai vienetai yra tik dalis NATO atgrasymo priemonių. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas pastaraisiais metais trigubai padidino greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, o dalį šių pajėgų sudaro ypač greito reagavimo vienetas, kuris į regioną gali atvykti per „kelias dienas“.
„Iš 40 tūkst. karių sudarytos NATO greitojo reagavimo pajėgos reiškia, kad mes iš tikrųjų padidinome savo galimybes atsiųsti pastiprinimą, jeigu to reikėtų“, – kalbėjo NATO vadovas.
Jis pridūrė, kad sąjungininkai Rytų Europoje įsteigė šešis nedidelius štabus, vadinamus NATO pajėgų integravimo vienetais, taip pat rengia daugiau pratybų ir regione rengiasi dislokuoti daugiau karinės technikos.
„Visa tai, sudėjus kartu su nacionalinėmis pajėgomis ir su kitų NATO šalių pajėgomis, kurios gali būti panaudotos, jeigu reikėtų, suteikia būtiną atgrasymą ir karinę galią, kurios mums reikia siekiant pasiųsti aiškų signalą“, – teigė J. Stoltenbergas.
„Tai nereiškia, kad NATO nori kariauti ar provokuoti karą. Tai reiškia, kad stiprus atgrasymas yra reikalingas siekiant išvengti karo“, – pridūrė jis.
NATO gynybos ministrų susitikimas, nato.int nuotr.
Prisidės Vakarų šalys
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen patvirtino, jog šios šalies karių pagrindu bus kuriamas vienas iš batalionų.
„Vokietija yra pasiruošusi imtis vaidmens kaip viena iš keturių kertinių šalių“, – žurnalistams Briuselyje sakė Vokietijos ministrė.
Ji nepatvirtino, kad vokiečiai vadovaus Lietuvoje kuriam batalionui, tačiau teigė, kad toks variantas svarstomas. Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas antradienį žurnalistams taip pat patvirtino, kad britai vadovaus vienam iš batalionų, steigiamų Baltijos šalyse.
„Šiandien galiu patvirtinti, kad Britanija vadovaus vienam iš keturių batalionų“, – teigė M. Fallonas.
„Tai turėtų siųsti labai stiprų vienybės, ryžto ir nusiteikimo signalą, kad ginsime Baltijos šalis ir Lenkiją“, – pridūrė jis.
Aljanso diplomatiniai šaltiniai BNS sakė, kad Didžioji Britanija turėtų vadovauti batalionui Estijoje.
Atgraso Rusiją
Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija planuoja atsiųsti didžiąją dalį karių šiems kariniams vienetams, o ketvirtoji vadovaujanti šalis gali tapti Kanada.
„Kaip įsipareigojusi NATO sąjungininkė, Kanada aktyviai svarsto galimybes efektyviai prisidėti prie pastiprintos NATO gynybos ir atgrasymo laikysenos“, - BNS informavo Kanados atstovybė prie NATO.
NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Anot Maskvos, tai kelia pavojų Rusijos saugumui, todėl šį žada imtis atsakomųjų priemonių.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.
Daliniai gali būti sukurti jau šiemet
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, tokie dariniai galėtų būti sukurti jau šių metų pabaigoje.
Anot ministro, galutinė batalionų atvykimo data ir konkretūs karių skaičiai bus patvirtini NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.
„Galima prognozuoti, kad tai bus šių metų pabaiga, vėliausiai kitų metų pradžia“, – Eltai telefonu iš Briuselio sakė J. Olekas, pridūręs, kad vieną batalioną sudaro maždaug 800–1000 karių.
Ministras taip pat teigė, kad prie NATO pajėgų Lietuvoje norą jungtis išreiškė „kelios šalys“, tačiau jų neįvardijo.
J. Olekas taip pat teigė, kad Baltijos šalių oro erdvės apsaugos klausimas potencialios agresijos atveju vis dar išlieka atviras.
„Tai klausimas, kuris yra svarbus, jeigu kokia nors agresija, kuriai suvaldyti būtų reikalingi oro gynybos elementai“, – kalbėjo J. Olekas.
Prieš prasidedant ministrų posėdžiui Briuselyje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljansas svarstys galimybę siųsti karinių dalinių į Rumuniją, tačiau konkrečių plano detalių nepateikė. Bukareštas pageidautų, kad NATO sąjungininkai prisidėtų brigados dydžio pajėgų formavimo, kuriai vadovautų rumunai.
Vyšegrado šalys – Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija – taip pat yra deklaravusios savo pasiryžimą Baltijos šalyse vykdyti karių rotacijas nuo 2017 m.
