Pasaulyje

2021.04.14 21:25

Gimsta naujas diktatorius? Ekspertai perspėja, kad pasaulis privalo atsimerkti dėl Brazilijos prezidento

Lukas Kivita, LRT RADIJO laida „Pasaulio 5“, LRT.lt2021.04.14 21:25

Kasdien Brazilijoje fiksuojami dešimttūkstantiniai nauji COVID-19 susirgimai, sveikatos priežiūros įstaigos perkrautos, ekspertai padėtį apibūdina kaip kritinę ir dėl viruso paplitimo keliančią pavojų likusiam pasauliui. Įtampų ir prieštaravimų dėl valdžios reakcijos tik daugėja, mat kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro į padėtį moja ranka ir jį kritikuojantiems siūlo „nustoti skųstis“. Ir tai ne viskas – prie problemų prisidėjo ir politinė krizė.


Prieš daugiau kaip savaitę Brazilijos prezidentas pakeitė šešis ministrų kabineto narius, įskaitant užsienio reikalų ir gynybos ministrus, bei visų trijų kariuomenės šakų – armijos, oro ir karinių jūrų pajėgų – vadus. Pasitraukęs gynybos ministras atsistatydinimo pareiškime rašė, jog bandė „išsaugoti kariuomenę kaip valstybės instituciją“, o tai kursto nerimą, jog diktatūros laikams simpatijų neslepiantis prezidentas siekia palenkti kariuomenę savo naudai.

Kiek pagrįsti nuogąstavimai, jog prezidentas galbūt imasi veiksmų vesti Braziliją autoritarizmo keliu? Ar tuo pat metu šalį krečianti sveikatos krizė – tik sutapimas? Pokalbis apie tai – su brazilų žurnalistu, naujienų portalo „The Brazilian Report“ vyriausiuoju redaktoriumi, tinklalaidės „Explaining Brazil“ autoriumi Gustavo Ribeiro ir politologu, Oklahomos universiteto Brazilijos studijų profesoriumi Fabio de Sa e Silva.

– Pone Ribeiro, kaip gyvai stebintis situaciją Brazilijoje savo akimis, kaip jūs apibūdintumėte politinį klimatą Brazilijoje?

G. Ribeiro: Politinę situaciją Brazilijoje apibūdinčiau taip – tarsi sėdime ant parako statinės. Šiuo metu išgyvename didžiausią sveikatos krizę savo šalies istorijoje. Koronavirusu užsikrečia ir miršta būriai žmonių, medikų padaliniai visi perkrauti. Net ir sanitarine prasme tai atrodo kaip tobula audra – neužtenka vakcinų, plinta naujos atmainos, COVID-19 aukos serga vis labiau ir jų kuo toliau, tuo labiau tarp jaunų žmonių daugėja. Jei anksčiau matėme, kad liga daug smarkiau paveikia vyresnio amžiaus gyventojus, tai dabar ji paveikia visus – nepriklausomai nuo amžiaus ir statuso. Tai pirmasis aspektas.

Tuo pat metu išgyvename ir ekonominę krizę. Nedarbo lygis dabar viršija 14 procentų, milijonai žmonių pakliūva žemiau skurdo ribos. Metų sandūroje vyriausybės vykdomos tiesioginės piniginės išmokos gyventojams baigėsi. Vyriausybė, prabėgus trims mėnesiams, bando kurti naują (paramos paketą), tačiau vien šia parama jų iš skurdo neištrauksi. Tad dešimtims milijonų brazilų ekonominės sąlygos tebėra beprotiškai sunkios, tai yra dar vienas aspektas, kuris tik kursto pandemiją. Daugybė žmonių negali izoliuotis – jie turi eiti į lauką dirbti, būti kontakte su kitais žmonėmis. Jiems kyla dilema – ar turėčiau eiti į miestą, rizikuoti pasigauti virusą ir mirti nuo COVID, ar likti namie ir gyventi nežinomybėje dėl to, ar kitą dieną turės ko valgyti. Čia jau klausimų nekyla dėl to, ką jie renkasi. Tai viena iš priežasčių, kodėl vyriausybės reitingai tokie žemi. Mirtis tapo įprastu reiškiniu, ypač tarp skurdžiai gyvenančių žmonių. Jie tampa miestuose vykstančio smurto, prastų sveikatos priežiūros sąlygų aukomis. Mirtis tapo trivialiu reiškiniu. Ekonomika yra be galo svarbus reiškinys, lemiantis tai, kaip žmonės vertina vyriausybės darbą. Ir štai kodėl Bolsonaro praranda ir turtingesnės visuomenės dalies pasitikėjimą – tos, kuri jį rėmė.

Šis kontekstas labai svarbus, aiškinant kas šią savaitę nutiko su gynybos ministerija ir kariuomenės vadais. Bolsonaro viešajame gyvenime yra jau daugiau nei 30 metų, per kuriuos šlovino karinę diktatūrą: kalbėjo, kad didžiausia jos nuodėmė yra ne tai, jog ji nužudė daug žmonių, o tai, kad ji nužudė nepakankamai, eidamas pareigas Kongrese jis yra sakęs, kad vienintelis būdas šaliai progresuoti ir vystytis yra pilietinis karas. Jis savo tono nepakeitė net ir eidamas prezidento pareigas. Be to, ne kartą yra išsakęs abejotinų teiginių, leidžiančių manyti, kad jis demokratijos kaip tokios nevertina tiek, kiek galbūt turėtų vertinti prezidentas, bei yra užsiminęs, jog gali būti priverstas imtis „kraštutinių priemonių“, kas daug kam nuskambėjo lyg intencija užgrobti valdžią ar panašiai.

Ir staiga jis atleidžia gynybos ministrą, pateikusį atsistatydinimo laišką, kuriame teigiama, jog jis bandė išsaugoti kariuomenę kaip valstybės instituciją. Ne politinę instituciją. Toks pareiškimas iš kariuomenės atstovo skamba kaip kaltinimas prezidentui ir tai daugelį privertė svarstyti, jog Bolsonaro galbūt nori pajungti kariuomenę savo asmeninei naudai. Ne jo administracijos, ne kitų, o jo paties. Ir tai kelia daug nerimo dėl to, ar gali įvykti koks nors valdžios užgrobimas.

Daugybė politikos stebėtojų, Aukščiausiojo teismo teisėjų, su kuriais teko bendrauti, įsitikinę, jog Bolsonaro bando ruošti dirvą ateičiai ir likti valdžioje net ir tuo atveju, jei jis artėjančiuose 2022-ųjų rinkimuose perrinktas nebus. Nesakau, kad taip ir bus. Pabrėžiu – tą mano politikos stebėtojai.

F. Silva: Labai sudėtinga tiksliai nuspėti, kas iš tiesų vyksta. Daugybė diskusijų vyksta už uždarų durų, o didžiąją dalį informacijos sužinome iš žiniasklaidos. Bet galime pabandyti sujungti kai kuriuos taškus ir pabandyti įvykius suprasti. Paprašysiu jūsų auditorijos trumpai prisiminti kai kuriuos nesenus įvykius, kurie, mano manymu, svarbūs kontekstui.

Kaip ir sakėte, Brazilija išgyvena gilią ir skausmingą sveikatos krizę, o ji didele dalimi lemiama politinio konflikto – tarp Bolsonaro, kuris nori, kad žmonės nesilaikytų taisyklių ir pandemijos metu gyventų kaip gyvenę, ir miestų merų bei gubernatorių, kuriems tenka dorotis su pandemijos pasekmėmis ir įvedinėti ribojimus. Prieš porą savaičių Bolsonaro kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą su prašymu uždrausti merams ir gubernatoriams įvedinėti karantino ribojimus. Jam nepavyko – prašymas buvo atmestas. Tą pačią savaitę jį prie sienos prirėmė ir Kongresas, reikalavęs, kad Bolsonaro atleistų savo užsienio reikalų ministrą, kuris, beje, irgi lunatikas – neigia ne tik COVID-19, bet ir klimato kainą, priešinasi tarptautiniam bendradarbiavimui, vadindamas tą globalizmu ir panašiai. Na, suprantate link kur lenkiu.

Ir dar neseniai vienoje valstijų nutiko incidentas, kai psichinių problemų turintis policijos pareigūnas įsivėlė į šaudynes. Bolsonaro rėmėjai iškart suskubo pareikšti, kad policininkas atsisakė vykdyti karantino priežiūrą, prezidentas pasinaudojo šia proga ir gal net buvo pasiruošęs skelbti nepaprastąją padėtį, priešintis Kongresui, Aukščiausiajam teismui ir perimti šalies valdymą.

Iš to, kas šiuo metu žinoma, atrodo, kad maždaug tuo metu jis kreipėsi į kariuomenės vadus su prašymu jam pritarti, bet jie jo planą atmetė. Ir tada įvyko ministrų kabineto pertvarkymas. Ką jis reiškia? Bolsonaro atleido kariuomenės vadus, kuriuos greičiausiai vertino kaip neištikimus jam, atleido generalinį prokurorą, atleido užsienio reikalų ministrą. Ar tai reiškia, kad jo planai tuo ir pasibaigė? Ne, nemanau. Manau, kad jis trumpam stabtelėjo, tikėdamasis, kad dabar atsitraukus, vėliau galės žengti keletą žingsnių į priekį. Jo ministrų kabinete daug karininkų. Štai kodėl Bolsonaro yra pavojingas ir tarptautinė bendruomenė privalo plačiai atverti akis ir stebėti jo veiksmus.

– Per dieną ministrų kabinete pasikeitė ne tik šeši ministrai, bet ir pakeisti trys armijos vadai. Stebėtojai tą vadina prezidento bandymu „patraukti kariuomenę savo pusėn“. Viena vertus, jo polinkis į autoritarizmą daug kartų aptarinėtas – jis apie diktatūros laikus kalba su nostalgija. Bet ką „patraukti kariuomenę savo pusėn“ reiškia šiandienos įvykių kontekste? Ką jis su ja galėtų daryti?

G. Ribeiro: Sunku pasakyti, sunku nuspėti. Bet reikia pasakyti, kad per savo kadenciją Bolsonaro mažino institucijų atskaitomybę, jis bandė išardyti pinigų plovimo atvejus tiriančią agentūrą, bandė kištis į federalinės policijos tyrimus, prokuratūros darbą. Ir daug kam atrodo, jog jis tiesiog nori, kad armija pritartų viskam, ką jis daro. Kai valdo prezidentas, kuris šlovina diktatūrą, tai palieka įspūdį, jog pasinaudojęs proga jis už savęs išrikiuos tankus.

– Ar visuomenėje juntamas koks nors nerimas? Ši diskusija apie galimą valdžios užgrobimą – ar ji vyksta labiau politiniu, stebėtojų lygiu, ar ir tarp pačių gyventojų?

G. Ribeiro: Nemažai žmonių susirūpinę, tačiau negalėčiau sakyti, kad tai jaudina daugumą, nes didesnė dalis gyventojų Brazilijoje rūpinasi prioritetiniais dalykais – ar jie turės ką valgyti vakarinei, ar kitą dieną vis dar turės darbą. Daugybei žmonių diskusija apie demokratijos ateitį yra tolima, bet jei kalbame apie pasiturinčius visuomenės sluoksnius, tuos, kurie gali leisti prabangą dirbti iš namų ir daugiau domisi aktualijomis, tai šiuos įvykius jie mato kaip problemą. Ypač dėl to, kad jau daugiau nei dvejus metus vykstant Bolsonaro rėmėjų demonstracijoms girdimi jų raginimai kariuomenei įsikišti. Tai daug kam yra tarsi užuomina kviesti rengti perversmą.

F. Silva: Tai reiškia, jog Bolsonaro galėtų naudoti kariuomenę su tikslu didinti vykdomosios valdžios galią. Jis COVID-19 pandemija naudojasi kaip proga. Galbūt jis galėtų išnaudoti kokią nors dingstį, kad pradėtų jėga įvedinėti tvarką dėl pandemijos ir toliau nieko nedaryti, leisti gyvenimui tekėti sena vaga. Jis galėtų panaudoti kariuomenę prieš ribojimus norinčius įvesti miestų merus ir valstijų gubernatorius. Galbūt jis kariuomenei buvo numatęs būtent tokį vaidmenį?

Bet kartu turime suprasti, kad kariuomenės vadų atsisakymas vykdyti Bolsonaro nurodymus nebūtinai reiškia, kad kariuomenė atsiribojusi nuo politikos. Iš tikrųjų viskas yra priešingai. Bolsonaro ministrų kabinete daug karininkų. Pavyzdžiui, dėl prasto atsako į pandemiją atsakingas sveikatos reikalų ministras yra buvęs generolas. Tad netgi priešingai – sakyčiau, kad kariuomenė šiomis dienomis labai stipriai įsivėlusi į politiką, dėl to labai apmaudu. Galbūt jie nepritarė tik šiam konkrečiam Bolsonaro planui, tačiau iš tiesų dar laukia savo eilės pradėti daryti tai, kas jiems atrodo geriausia. Ir nebūtinai geriausia demokratijai.

– Koronavirusas. Jairas Bolsonaro menkino viruso grėsmę ir tai, kaip aiškinama žiniasklaidoje, didele dalimi lemia, kad jo populiarumo reitingai smunka. Ar jam pačiam pandemija gali būti lūžio taškas, po kurio atgauti anksčiau turėtą pasitikėjimą bus gerokai sunkiau?

G. Ribeiro: Manau, kad koronaviruso pandemija lėmė tai, jog jis prarado daugelio jį rėmusių grupių palaikymą, ypač tų su aukštesniuoju išsilavinimu. Bet didysis paveikslas vis dėlto priklauso nuo ekonomikos. Pavyzdžiui, aš nemanau, kad koronavirusas bus 2022-ųjų prezidento rinkimų pagrindine tema. Manau rinkimų tema bus ekonomika. Kaip jau sakiau – mirtis tapo trivializuota, ypač tiems, kas tą mato iš arti. Ir dar nepamirškime, kad Bolsonaro reitingai aukščiausi buvo tada, kada vyriausybės parama buvo didžiausa. Taigi viskas daugiausiai susiję su ekonomika. Ir dar – tai, jog ši krizė trunka taip ilgai, lėmė du dalykus: nuovargį dėl pandemijos ir ekonominį nerimą. Tai varo žmones iš namų, jie suserga ir naujos viruso atmainos toliau sprogdina pandemiją.

F. Silva: Jo populiarumas ir toliau išlieka didelis – užtektinai didelis, kad galėtų tikėtis išlikti valdžioje iki kadencijos pabaigos. Tiesą sakant, Bolsonaro jau pridarė užtektinai dalykų, kuriais remdamasis Kongresas galėtų pradėti apkaltos procedūrą. Pavyzdžiui, puolė Kongresą ir Aukščiausiąjį teismą, ėmėsi veiksmų prieš valstijų savivaldą – šie dalykai gali būti laikomi išpuoliais prieš šalies federalinę struktūrą ir valdžių atskyrimo principą.

Kodėl Kongresas pradėti apkaltos iki šiol rimtai nesvarstė? Todėl, kad parlamente jis turi rėmėjų, kuriems patinka jo liberali ekonominė politika. Bet dar svarbesnė priežastis – jo populiarumas. Pastarųjų dienų duomenimis, jį remia apie 30 procentų brazilų ir daugeliui politikų Kongrese to užtenka, kad jį laikytų tvirtu lyderiu. Bet esate teisus sakydamas, kad jo populiarumas pandemijos laikotarpiu smunka. Žmonės ir toliau mirs, o ekonomika šiemet neatsigaus. Brazilija neturi jokio patikimo plano vakcinuoti žmones. Kai miršta tiek daug žmonių, nėra jokios galimybės, jog šalis bent minimaliai galėtų atsitiesti.

– O kaip jo rėmėjai? Nors kažkokia dalis jų, anot reitingų, prezidentą ima vertinti kritiškai, tačiau, ko gero, yra ir kietosios linijos šalininkai, kurie pasirengę jį remti drastiškesnėmis priemonėmis?

G. Ribeiro: Kaip jau sakiau, Bolsonaro šalininkai labai garsiai pasisako apie tai, kad karinės diktatūros idėja gal ir nėra tokia bloga. Nepamirškime, kad Brazilijos demokratijos tradicijos nėra labai gilios. Mūsų tikrajai demokratijai, kurioje balsuoti gali kiekvienas, tėra vos 35-eri metai. Anksčiau respublikos irgi buvo, bet balsavimas jose buvo stipriai kontroliuojamas. Daug žmonių, pavyzdžiui, dėl policijos brutalumo ar didesnės visuomenės kontrolės tiesiog nemato problemos, ypač jeigu tai padeda palaikyti ekonominį stabilumą.

Šalyje, kurioje pusės gyventojų namų ūkiai nėra prijungti prie bendrosios nuotekų sistemos, kurioje virš 5 procentų gyventojų susiduria su rimtu maisto trūkumu, šalyje, kurioje nemaža dalis gyventojų nežino, ar jie turės ką vakare valgyti, kur jiems švietimas neprieinamas – tokioje šalyje demokratija atrodo mažesnės skubos klausimas.

2008-aisiais daugybė žmonių, dešimtys milijonų, balsavo už Lulą da Silvą, kuris yra centro-kairysis demokratas. Per jo aštuonerius metus niekam nebūtų šovusi mintis, kad demokratijai gali kilti pavojus. Daug Lulos rinkėjų vėliau balsavo už Bolsonaro tikėdami, kad galbūt jis atneš bent truputį ekonominio komforto.

F. Silva: Visiškai sutinku. Bolsonaro rėmėjai padėtį komplikuoja ne todėl, kad jų labai daug, tiesą sakant, jų mažuma – tik 30 procentų, o todėl, kad jie radikalūs, paskendę socialiniuose tinkluose platinamose melagingose naujienose. Jie lygiai taip pat gali kartoti naratyvą neva rinkimai klastojami tokiu pat būdu kaip ir Jungtinėse Valstijose, gali imtis tokių pat veiksmų, kokių ėmėsi radikalai Amerikoje, t.y. naudoti jėgą primetant kitiems savo įsitikinimus. Tik skirtumas tas, kad Brazilijoje institucijos nėra tokios atsparios kaip Jungtinėse Valstijose ir Bolsonaro išties turi galimybių palenkti policijos pajėgas į savo pusę. Jis jau sušvelnino ginklų nuosavybės taisykles ir tai visokias grupuotes gali skatinti kelti neramumus.

– Pone Silva, ne paslaptis, kad Donaldas Trumpas buvo tas, kuriam Brazilijos lyderis simpatizavo ir juos daug kas matė kaip turinčius panašumų. Ar dabar, kai Amerikai vadovauja prezidentas Joe Bidenas, Bolsonaro lieka vienišesnis? Koks dabar Brazilijos įvaizdis užsienio politikų akyse?

F. Silva: Manau, kad Joe Bideno išrinkimas prezidentu kenkia Bolsonaro projektui. Per jo kadenciją Brazilijos ryšiai su užsieniu labai nukentėjo, smuko tarptautinis įvaizdis.

Žmonės prieš dešimtmetį apie Braziliją kalbėjo kaip apie daug vilčių teikiančią perspektyvią valstybę, dabar – kaip apie globalų pavojų, kylantį dėl pandemijos. Brazilai tikėjosi, kad geri Bolsonaro ryšiai su Trumpu kokiu nors būdu šaliai išeis į naudą, bet tai netiesa. Juk Trumpo užsienio politika buvo „America First“ (liet. Amerika pirmiausia), ir net jei Bolsonaro su Trumpu ir tapatinasi, Brazilijai dėl to specialių išlygų iš Jungtinių Valstijų negavo. Nėra jokių lūkesčių, kad Brazilija pradės deramai vakcinuoti savo žmones. Tuo metu Bidenas iki vidurvasario yra suplanavęs paskiepyti apie 70 procentų amerikiečių. Niekada net nebuvo jokių diskusijų apie tai, kad Vašingtonas turėtų padėti Brazilijai tvarkytis su pandemija.

Manau, kad dabar, kai Bidenas akcentuoja aplinkosaugos svarbą, svarbą užtikrinti rasinį teisingumą ir kitas liberalias vertybes, Bolsonaras tarptautinėje arenoje svertus praranda. Štai kodėl Kongresas privertė prezidento administraciją pakeisti „trumpistinių“ pažiūrų užsienio reikalų ministrą.

– Pabaigai: kaip nuo šio taško situacija klostysis toliau? Trys kariuomenės vadai pakeisti, tad kas iš to? Kokių prezidento ir kitų šalies politikų veiksmų galime laukti?

G. Ribeiro: Prognozuoti kažką sunku, tai yra politika. Ir dar labiau – tai Brazilija, tad gali nutikti bet kas. Jei šis interviu būtų vykęs prieš savaitę, tuo metu niekam net nebūtų šovusi į galvą mintis, kad Bolsonaro galėtų ryžtis atleisti savo gynybos ministrą ir tris kariuomenės vadus. Šiuo metu nežinomybės tiek daug, kad bet kokia prognozė kitą dieną gali būti paneigta.

Ką galiu pasakyti, tai kad po šio skandalo Bolsonaro bandė slopinti toną. Pasitraukusius sausumos, oro ir jūrų pajėgų vadus jis pakeitė kitais pareigūnais, juos atrinkdamas pagal turimą laipsnį. Tai žmonės, kurie laikomi nuosaikiais. Sausumos pajėgų vadas praėjusią savaitę sakė, kad kariuomenė bando užtikrinti socialinio atstumo laikymąsi, kaukių nešiojimą ir kitus dalykus, kuriuos Bolsonaro neigia. Naujasis generolas sako, kad kariuomenė jau ruošiasi trečiajai ir ketvirtajai bangai. Tad jis atrodo gana sukalbamas.

Tačiau kaip viskas klostysis ateityje, pamatysime tik ateityje. Veikdamas demokratinių institucijų atžvilgiu Bolsonaro laikosi puolimo-atsitraukimo taktikos. Jis jas kritikuoja, engia, tuomet jis kukliai atsitraukia, o po to vėl puola. Tik reikalas tas, kad kas kartą, kai jis atsitraukia ir vėl veržiasi, jis prideda dar vieną žingsnį. Vienu coliu daugiau. O institucijos, kurios turėtų riboti tokį jo elgesį, jį toleravo ir leido taip elgtis. Esame situacijoje, kur jo pasisakymai apie diktatūrą arba kaip diktatūros laikais buvo kankinami žmonės, tapo nuvalkioti. Man atrodo, kad Bolsonaro greičiausiai bandys kažką. O ką – neaišku. Gal tai bus valdžios užgrobimas, galbūt įneš daugiau nestabilumo. Ar jam pasiseks tą padaryti, priklausys nuo konkrečių sąlygų tą akimirką. Kongresas jam yra siuntęs užuominų, kad prieš jį gali būti pradėta apkalta, t.y. jeigu vakcinavimo programos ir toliau vyks taip lėtai, jeigu vyriausybė ir toliau darys klaidą po klaidos.

Brazilijos prezidentui tai labai pavojingas kokteilis – ekonominė krizė, smukęs populiarumas, o dabar dar ir Lula grįžo į arena. Tai vėlgi kelia susirūpinimą – o jeigu Lula laimės, ar tuomet valdžios perdavimas bus taikus? Klausimų tikrai yra.

F. Silva: Manau, kalbėdami apie Bolsonarą turime būti atsargūs. Aš juo nepasitikiu. Nemanau, kad jis nuoširdžiai įsipareigojęs saugoti demokratiją. Iš to, ką jis rašo tviteryje, kokius pašnekovus renkasi, man atrodo, kad atsiradus progai jis Brazilijos demokratijai ir toliau kenks. Štai kodėl labai svarbu, kad brazilai ir toliau akylai stebėtų įvykius, gintų atskaitingas institucijas. Tarptautinė bendruomenė taip pat. Ar tai būtų žiniasklaida, ar Kongresas ir Aukščiausiasis teismas, institucijos neturėtų žiūrėti pro pirštus, kai jis problemoms siūlo autoritarinio pobūdžio sprendimus. Kuo daugiau vietos duosi tokiems veikėjams kaip Bolsonaro, tuo jie labiau naudosis tuo kaip proga telkti galią savo rankose. Pasaulyje matėme ne vieną pavyzdį kur visa tai veda. Net ir šalyse, kuriose demokratinės sistemos tvirtos, buvo prieita prie taško, kai jos prieš panašių veikėjų išpuolius neatsilaikė.

Laidos „Pasaulio 5“ įrašo klausykite LRT Audiotekoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt