Pasaulyje

2021.04.07 07:18

Naujausia informacija. PSO: ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešulių – „galimas“, bet nepatvirtintas

atnaujinta 21.00
BNS, ELTA2021.04.07 07:18

Ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų yra galimas, bet nepatvirtintas, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ekspertai, pabrėždami, kad toks šalutinis poveikis pasireiškia „labai retai“.

Tuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) anksčiau trečiadienį pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos šalutinis poveikis, ir pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

EVA taip pat pabrėžė, kad nenustatyta konkrečių rizikos veiksnių neįprastiems kraujo krešuliams susidaryti naudojant „AstraZeneca“ vakciną.

PSO Pasaulinio patariamojo vakcinų saugos komiteto COVID-19 pakomitetis trečiadienį surengė pasitarimą, skirtą apžvelgti naujausią informaciją iš EVA, Jungtinės Karalystės vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūros (MHRA) ir kitų vaistų priežiūros agentūrų.

„Remiantis dabartine informacija, priežastinis ryšys tarp vakcinos ir kraujo krešulių susidarymo esant mažam trombocitų kiekiui laikomas galimu, tačiau jis nėra patvirtintas“, – nurodoma PSO Pasaulinio patariamojo vakcinų saugos komiteto pranešime.

„Norint iki galo suprasti galimą ryšį tarp vakcinacijos ir galimų rizikos veiksnių, reikalingi specializuoti tyrimai“, – priduriama jame.

„Nors ir kelia nerimą, vertinami atvejai yra labai reti: iš beveik 200 mln. asmenų, visame pasaulyje gavusių „AstraZeneca“ vakciną nuo COVID-19, pranešta apie nedaug“ retų kraujo krešulių susidarymo atvejų, sakoma pranešime.

Komitetas pranešime teigė, kad retas šalutinis poveikis turi būti vertinamas atsižvelgiant į mirties nuo COVID-19 riziką ir vakcinų galimybes užkirsti kelią užsikrėsti koronavirusine infekcija ir sumažinti mirčių skaičių.

PSO ekspertai pažymi, kad šalutinis poveikis dvi ar tris dienas po vakcinacijos yra „tikėtinas ir dažnas“.

„Tačiau asmenys, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai... maždaug 4–20 dienų po vakcinacijos, turėtų skubiai kreiptis medicininės pagalbos“, – sakoma pranešime.

Pasaulinis patariamasis vakcinų saugos komitetas „kitą savaitę vėl susitiks apžvelgti papildomų duomenų ir esant reikalui paskelbs tolesnių rekomendacijų“, nurodoma jo pranešime.

Atnaujinta 21.00

Eurokomisarė: ES turi būti vieninga dėl „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo

Europos Sąjunga turėtų būti vieninga dėl „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo, kad sustiprintų visuomenės pasitikėjimą skiepais nuo pandeminio koronaviruso, trečiadienį pareiškė už sveikatos apsaugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides.

„AstraZeneca“ patirtis rodo, kad mūsų farmakologinio budrumo sistema veikia. Tačiau labai svarbu, kad visoje ES laikytumės suderinto požiūrio“, – parašė ji tviteryje po to, kai Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė, jog neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis.

„Mes turime kalbėti vienu balsu visoje ES, kad padidintume visuomenės pasitikėjimą skiepais“, – prieš pat ES sveikatos apsaugos ministrų vaizdo konferenciją šia tema parašė S. Kiriakides.

Amsterdame įsikūrusios EVA pranešime sakoma, kad „neįprasti kraujo krešuliai su trombocitų kiekio sumažėjimu turėtų būti įvardyti kaip labai retas šalutinis poveikis“, ir pažymima, jog „AstraZeneca“ skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.

EVA taip pat pabrėžė, kad nenustatyta konkrečių rizikos veiksnių neįprastiems kraujo krešuliams susidaryti naudojant „AstraZeneca“ vakciną.

Atnaujinta 20.50

Belgija stabdo jaunesnių nei 55 metų žmonių skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina

Belgija trečiadienį paskelbė stabdanti jaunesnių nei 55 metų asmenų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ šių skiepų šalutinis poveikis.

Skiepijimo šia vakcina stabdymas 18–55 metų žmonėms yra pagrįstas „naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis“, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Jame priduriama, kad žmonėms toje amžiaus grupėje bus siūlomi „BioNTech/Pfizer“ arba „Moderna“ skiepai.

Italijoje per parą patvirtinti 13 708 nauji COVID-19 atvejai, mirė 627 žmonės

Italijoje per praėjusią parą patvirtinti 13 708 nauji COVID-19 atvejai, mirė 627 anksčiau užsikrėtę žmonės, remdamasi šalies Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praneša agentūra „Reuters“.

Ankstesnę parą šalyje skelbta apie 7 767 infekcijos atvejus ir 421 infekuoto žmogaus mirtį.

Italijoje nuo pandemijos protrūkio pradžios praėjusių metų vasarį COVID-19 aukomis iš viso tapo 112 374 žmonės. Šalis pagal šį skaičių užima antrą vietą Europoje ir septintą – pasaulyje.

Ministerijos duomenimis, iki šios dienos Italijoje COVID-19 iš viso diagnozuota 3,7 mln. žmonių.

JAV epidemiologai: valstijose dabar dominuoja britiškoji koronaviruso atmaina

Jungtinėse Valstijose dabar dominuoja užkrečiamesnė koronaviruso atmaina, pirmąkart aptikta Jungtinėje Karalystėje, trečiadienį pranešė amerikiečių epidemiologai.

Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorės Rochelle Walensky, ši mutacija, oficialiai vadinama B.1.1.7, yra „dabar labiausiai paplitusi padermė, cirkuliuojanti Jungtinėse Valstijose“.

Nustatyta, kad ši atmaina yra užkrečiamesnė ir greičiau plinta tarp jaunų amerikiečių, o CDC vadovė nurodė, kad dėl šios priežasties šalyje pastarosiomis savaitėmis registruojama daugiau susirgimų.

R. Walensky duomenimis, nauji židiniai atsiranda jaunimo sporto ir dienos centruose. Pareigūnė primygtinai paragino valstijas, kur auga COVID-19 atvejų skaičius, apriboti ar laikinai sustabdyti jaunimo sportinę veiklą, siekiant sulėtinti infekcijos plitimą.

JAV pirmauja pasaulyje pagal COVID-19 rodiklius: šalyje iš viso nustatyta 30,8 mln. užsikrėtimo ir daugiau nei 556 tūkst. mirties atvejų.

Estija stabdo jaunesnių nei 60 metų asmenų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina

Estijoje trečiadienį sustabdytas jaunesnių nei 60 metų asmenų skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso.

Keli žmonės pranešė leidiniui „Postimees“, kad jų registracija į vakcinavimą šiuo preparatu buvo atšaukta dėl įsigaliojusių naujų reikalavimų.

Tačiau Vakarų Talino centrinės ligoninės vadovas Arkadijus Popovas pareiškė, kad antros dozės laukiantys gyventojai vis tiek galės ją gauti.

„Jaunesni nei 60 metų žmonės neturėtų būti skiepijami „AstraZeneca“ – tokią informaciją gavau ir aš“, – sakė A. Popovas.

Estijos imunoprofilaktikos ekspertų komitetas nusprendė, kad visiems žmonėms, jau gavusiems pirmąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę, turėtų būti laiku suleista ir antroji. Komitetas rekomenduoja nepradėti skiepyti pirmąja šių skiepų doze jaunesnių nei 60 metų asmenų, kol nebus pateikta daugiau informacijos apie preparatą.

Ekspertų komiteto vadovė Maris Jesse pranešė, kad vasarį pirmąja doze paskiepytiems gyventojams antrąsias dozes planuojama suleisti šią savaitę.

„Jei žmogus po pirmosios vakcinos injekcijos nepatyrė rimtų sveikatos problemų, yra tik labai maža tikimybė, kad jis su tuo susidurs po antrosios dozės“, – nurodė M. Jesse ir pridūrė, kad po vakcinacijos reikėtų atidžiai stebėti savo sveikatos būklę ir prireikus pasitarti su gydytoju.

Butanas per kiek daugiau nei savaitę pirmąja vakcinos doze paskiepijo 60 proc. gyventojų

Butanas trečiadienį paskelbė paskiepijęs maždaug 60 proc. visų savo gyventojų pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze, imunizavimo kampanijai šioje Himalajų karalystėje prasidėjus prieš devynias dienas.

Tarp Indijos ir Kinijos įsiterpusios nedidelės valstybės pareigūnai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad pirmąja iš dviejų Indijos paaukotos „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta jau 470 tūkst. iš 770 tūkst. jos piliečių.

Dėl tokių greitų tempų Butanas anksčiau nei kitos pirmaujančios šalys, įskaitant Seišelius, Izraelį ir Jungtinius Arabų Emyratus, pasiekė 60 proc. ribą, rodo naujienų agentūros AFP analizė.

Kovo 27 dieną vakcinavimo kampaniją pradėjusi karalystė nusistatė per savaitę pasiekti pradinį tikslą – paskiepyti 533 tūkst. suaugusiųjų, išskyrus nėščias moteris, jaunas motinas, tam tikromis ligomis sergančius žmones ir sunkios būklės pacientus.

Tačiau valstybė, garsėjanti tuo, kad matuoja bendrąjį gyventojų laimingumą, keliomis savaitėmis pratęsė nustatytą terminą.

Viena Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pranešė AFP, kad sveikatos priežiūros pareigūnai dabar daugiausiai dėmesio skiria vyresnių nei 70 metų ir neįgalių gyventojų skiepijimui.

Šalyje lig šiol nustatyti 896 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir vienas mirties atvejis.

Izraelis šiuo metu pirmauja pasaulyje pagal vakcinacijos tempą vienam gyventojui taikant dviejų dozių režimą: žydų valstybėje abiem „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozėmis paskiepyta jau daugiau nei pusė visų piliečių.

Lenkija griežtina ribojimus dėl didelio ligoninių užimtumo

Lenkija griežtina karantino apribojimus iki balandžio 18 d., nes šiuo metu susidaręs didelis krūvis sveikatos apsaugos sistemai, apie tai trečiadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis.

Lenkija griežtina karantino apribojimus iki balandžio 18 d., nes šiuo metu susidaręs didelis krūvis sveikatos apsaugos sistemai, apie tai trečiadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis.

Ligoninėse situacija yra „labai sunki“, ypač pietiniame Silezijos regione, spaudos konferencijoje Varšuvoje teigė A. Niedzielskis.

Trečiadienio duomenimis, Lenkijos ligoninėse nuo COVID-19 gydoma beveik 34 700 pacientų. Daugiau nei 3 300 pacientams reikalingas dirbtinis plaučių ventiliavimas.

Taip pat pasitaiko daug atvejų, kai COVID-19 pacientams skiriamos kitų ligų pacientams numatytos palatos, nes jų tiesiog trūksta.

Neseniai buvo nustatoma daugiau nei 30 tūkst. užsikrėtimo atvejų per dieną, tačiau Lenkija pastaruoju laiku pranešė mažesnius skaičius, tai gali būti ir dėl sumažėjusių testavimo apimčių per Velykas.

Trečiadienį pranešta apie beveik 15 tūkst. naujų koronaviruso atvejų ir 638 mirtis nuo COVID-19. Lenkijoje iš viso nuo COVID-19 mirė daugiau nei 55 tūkst. žmonių.

Fiksuojamas mažesnis naujų atvejų skaičius, tačiau tai nereiškia, kad bus galima atlaisvinti ribojimus, sakė A. Niedzielskis.

Lenkija kovo pabaigoje apribojo žmonių skaičių, galinčių apsilankyti didelėse parduotuvėse, uždarė grožio salonus ir kirpyklas, taip pat vaikų darželius.

Viešbučiai, baseinai, sporto klubai ir lauko sporto salės buvo uždarytos jau anksčiau. Mokyklos moko tik nuotoliniu būdu, o restoranuose leidžiamas tik maistas išsinešimui ir pristatymui į namus.

Siaučiant pandemijai ES gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo

Daugumoje Europos Sąjungos šalių gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė praeitais metais sumažėjo, Bendrijai grumiantis su koronaviruso pandemijos padariniais, trečiadienį pranešė bloko statistikos agentūra.

Eurostato duomenimis, „po COVID-19 pandemijos pradžios praeitais metais gimusiųjų tikėtina gyvenimo trukmė sumažėjo didžiojoje daugumoje ES valstybių narių“. Agentūra pridūrė, kad šiuo atžvilgiu labiausiai padėtis pablogėjo Ispanijoje, kur, palyginus su 2019 metais, tikėtina gyvenimo trumkmė sumažėjo 1,6 metų.

Antrą vietą užėmė Bulgarija (1,5 metų), o Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo 1,4 metų. Nustatyta, kad Danija ir Suomija yra vienintelės Bendrijos šalys, kur gyvenimo trukmė pailgėjo – 0,1 metų.

ES narė Airija nėra duomenų apie padėtį šalyje nėra pateikusi.

Slovakijos vaistų agentūra neregistravo „Sputnik V“ vakcinos

Slovakijos valstybinis vaistų kontrolės institutas (SUKL) neturi pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą dėl rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ naudos ir rizikos. Atitinkamą raštą SUKL kovo pabaigoje nusiuntė Sveikatos ministerijai Bratislavoje, slovakų naujienų agentūrai TASR sakė instituto atstovė Magdalena Jurkemikova.

Slovakija kovo pradžioje gavo pirmąją 200 000 dozių „Sputnik V“ vakcinos siuntą. Šalis užsisakė iš viso 2 mln. dozių šio rusiško preparato, kurio dar nėra patvirtinusi Europos vaistų agentūra (EVA).

Slovakijos vaistų kontrolės institutas pareiškė, kad trūksta konkrečių gamintojo duomenų dėl vakcinos gamybos ir saugumo. Esą yra neatitikimų. Be to, neįmanoma palyginti įvairių studijų ir skirtingose šalyse naudojamų vakcinų partijų.

Dienraščio „Denník N“ duomenimis, „Sputnik V“ vakcina sėkmingai įveikė virtinę bandymų Slovakijoje, tačiau tai neleido galutinai nuspręsti dėl preparato saugumo ir efektyvumo. Anot laikraščio, rusiška vakcina, kurią gavo Slovakija, nėra identiška tai, kuri naudojama kitose šalyse ir kurios vertinimas buvo paskelbtas specializuotame žurnale „The Lancet“. Žurnale pateikti duomenys rodė, kad „Sputnik V“ vakcinos efektyvumas yra apie 90 proc.

Atnaujinta 16.49

Norvegija ruošiasi keturiais etapais panaikinti suvaržymus dėl COVID-19

Norvegija panaikins apribojimus dėl koronaviruso keturiais etapais, o kiekvienas iš jų truks mažiausiai tris savaites, trečiadienį paskelbė ministrė pirmininkė Erna Solberg.

Ši 5,4 mln. gyventojų turinti valstybė palyginti sėkmingai suvaldė COVID-19 epidemiją, užfiksavusi kiek daugiau nei 100 tūkst. užsikrėtimo ir 683 mirties atvejus.

Tačiau skelbdama apie planus panaikinti karantiną E. Solberg nesiryžo prognozuoti, kada gyvenimas sugrįš į normalias vėžes.

„Atsivėrimas turi būti pagrįstas duomenimis, o ne datomis“, – Norvegijos parlamentui sakė vyriausybės vadovė.

Pasak jos, apribojimai bus švelninami atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį, sveikatos sistemos pajėgumus ir į pažangą skiepijant gyventojus.

Šalyje išaugus COVID-19 atvejų skaičiui dėl užkrečiamesnės viruso atmainos plitimo, norvegų valdžia prieš Velykas sugriežtino suvaržymus.

Buvo laikinai uždrausta prekyba alkoholiu baruose ir restoranuose, uždarytos sporto salės ir viešieji baseinai, o žmonės paraginti gerokai mažiau kontaktuoti su aplinkiniais. Taip pat buvo įvesti griežtesni karantino reikalavimai daugeliui į šalį atvykstančių žmonių.

Vyriausybė artimiausiomis dienomis svarstys, ar atšaukti šias griežtesnes priemones, įvestas kovo 25 dieną. Pasak E. Solberg, tai būtų pirmas iš keturių žingsnių normalizavimo link.

Po kiekvieno etapo pradžios turės praeiti maždaug trys savaitės, kad būtų galima įvertinti priemonių švelninimo poveikį. Priklausomai nuo padėties, šie žingsniai gali būti ir atšaukti.

„Suprantu, kad daugelis norėtų pamatyti planą su konkrečiomis datomis“, – sakė E. Solberg.

„To padaryti negalime. Esama per daug neaiškumų“, – pridūrė ji, atkreipdama dėmesį į galimas naujas koronaviruso mutacijas ir vakcinų pristatymo grafiko keitimus.

Kaip ir Danija, Norvegija yra įšaldžiusi „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą, užfiksavus kelis rimtus kraujo krešulių susidarymo atvejus šiuo preparatu paskiepytiems asmenims, įskaitant kažkiek mirtinų.

Nors E. Solberg nepateikė tikslaus tvarkaraščio, ji prognozavo, kad pirmieji trys suvaržymų laisvinimo etapai veikiausiai bus užbaigti iki birželio pabaigos, jei nesusiklostys nenumatytų aplinkybių.

Norvegų valdžia taip pat ruošia „koronapažymas“, kurios galėtų suteikti daugiau laisvės nuo viruso paskiepytiems ar imunitetą įgijusiems gyventojams.

Atnaujinta 15.01

Čekijoje paskirtas ketvirtas sveikatos apsaugos ministras nuo pandemijos pradžios

Čekija turi jau ketvirtą sveikatos apsaugos ministrą nuo COVID-19 protrūkio šalyje pradžios, trečiadienį, nepaisant naujų užsikrėtimo atvejų sumažėjimo šioje Vidurio Europos valstybėje, postą palikus trečiam už sveikatos apsaugą atsakingam ministrų kabineto nariui.

Per parą registruojamų COVID-19 atvejų skaičius Čekijoje pastaruoju metu mažėjo, nors ilgas savaites ši šalis buvo didžiausią skaičių užsikrėtimo ir mirčių atvejų per capita registruojančių pasaulio šalių sąrašo viršūnėje, rodo naujienų agentūros AFP duomenys.

10,7 mln. gyventojų turinčioje ES valstybėje dabar per parą registruojama maždaug 5 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų, o prieš mėnesį jų būdavo po 15 000.

Iš viso šalyje fiksuota daugiau nei 1,5 mln. susirgimų COVID-19 ir daugiau nei 27 300 mirčių.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas į populisto premjero Andrejaus Babišo nemalonės sulaukusio ministro Jano Blatny vietą paskyrė vienos Prahos ligoninės vadovą Petrą Arenbergerį.

Per sostinėje surengtą ceremoniją M. Zemanas nurodė P. Arenbergeriui dirbti savo darbą ginant „čekų tautos interesus, jos sveikatą ir gyvybes“.

M. Zemanas leido suprasti, kad viena priežasčių, dėl kurių buvo atstatydintas J. Blatny, buvo jo atsisakymas patvirtinti Rusijoje sukurtą vakciną „Sputnik V“, kol jos nepatvirtino Europos vaistų agentūra.

Pediatras hematologas J. Blatny sveikatos apsaugos ministru buvo paskirtas spalį. Jis pakeitė epidemiologą Romaną Prymulą, kuris buvo atleistas už tai, kad pažeidė jo paties įvestas kovos su viruso plitimu priemones ir lankėsi Prahos restorane, kuris turėjo būti uždarytas.

Vos mėnesį ministerijai vadovavęs R. Prymula pakeitė anksčiau kylant antrajai pandemijos bangai atsistatydinusį ministrą Adamą Vojtechą.

Sumažėję per parą registruojamų naujų COVID-19 atvejų skaičiai leido Čekijos vyriausybei pirmadienį paskelbti apie kai kurių parduotuvių, zoologijos sodų ir mokyklų nuo 6 iki 11 metų vaikams atidarymą nuo balandžio 12 dienos.

Vyriausybė taip pat atšauks komendanto valandą ir leis keliones tarp rajonų nuo tos pačios dienos.

Atnaujinta 14.18

A. Merkel palaiko „trumpą nacionalinį karantiną“ COVID-19 plitimui sustabdyti

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisako už dėl koronaviruso įvestų suvaržymų sugriežtinimą trumpam laikotarpiui, siekiant sustabdyti naujų užsikrėtimo atvejų augimą, trečiadienį pranešė jos atstovė.

A. Merkel palaiko raginimus įvesti „trumpą nacionalinį karantiną“, pareiškė Vokietijos Vyriausybės atstovė Ulrike Demmer. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šalies sveikatos apsaugos sistema patiria vis didesnį spaudimą.

Vokietijoje įvairios suvaržymo priemonės įvestos nuo lapkričio mėnesio, tačiau pastarosiomis savaitėmis jos nebepadeda sustabdyti naujo koronaviruso atvejų skaičiaus augimo, šalyje plintant britiškajai koronaviruso atmainai.

Kovo mėnesį surengtame A. Merkel susitikime su Vokietijos žemių vadovais buvo nuspręsta imtis bendrų suvaržymų visos šalies mastu, įskaitant griežto karantino ir komendanto valandos įvedimą teritorijose, kur per septynias dienas 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei po 100 naujų COVID-19 atvejų.

Tačiau Vokietijos federalinė sistema leidžia kiekvienai žemei atskirai nustatyti joje galiojančią tvarką. Kai kurios žemės atsisakė naujų apribojimų, nepaisant naujų užsikrėtimų gausėjimo, ir net tęsė suvaržymų laisvinimą.

Šešiolikoje Vokietijos žemių galiojanti suvaržymų įvairovė „šiuo metu neprisideda prie saugumo ir [neskatina] pritarimo“, sakė U. Demmer žurnalistams.

„Sveikatos sistema patiria didžiulį spaudimą“, – pridūrė ji. Pasak atstovės, per pastarąją parą lovų užimtumas intensyvios slaugos skyriuose išaugo 5 procentais.

Savaitinis sergamumo rodiklis Vokietijoje trečiadienį siekė 101,1 užsikrėtusiojo 100 tūkst. gyventojų, nors Roberto Kocho institutas perspėjo, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti didesnis dėl vėluojančio duomenų registravimo po keturių dienų velykinio savaitgalio.

Prie raginimų skelbti trumpą griežtą karantiną pastarosiomis dienomis prisijungė ir A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Laschetas, siūlantis įvesti karantiną, kol bus vakcinuota daugiau žmonių.

Kitas A. Merkel susitikimas su regionų lyderiais numatytas pirmadienį.

Atnaujinta 13.21

Latvija patvirtino 643 naujus COVID-19 atvejus, mirė devyni žmonės

Latvijoje per praėjusią parą nustatyti 643 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai, praneša Ligų prevencijos ir kontrolės centras (SPKC).

Bendras nuo pandemijos pradžios patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius šalyje pasiekė 105 176.

Praėjusią parą Latvijoje užregistruoti dar devyni nauji mirties nuo infekcijos atvejai. Viena auka priklausė 40–49 metų amžiaus grupei, viena – 60–69 metų, viena – 70–79 metų, penkios – 80–89 metų ir viena – 90–99 metų grupei.

Remiantis oficialia statistika, Latvijoje per visą pandemiją nuo koronaviruso infekcijos padarinių mirė 1 946 gyventojai.

Atnaujinta 12.35

Prancūzijoje dėl COVID-19 toliau blogėja padėtis intensyviosios terapijos skyriuose

Prancūzijoje intensyvios terapijos skyriuose dėl COVID-19 gydomų pacientų skaičius pasiekė 5 626 ir šiuo metu yra didžiausias per beveik vienerius metus, nors šalyje neseniai buvo įvestas trečiasis karantinas, skelbia „EUobserver“.

Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad intensyvios terapijos skyriuose gydomų COVID-19 pacientų skaičius per parą padidėjo 193. Bendras į ligonines dėl ligos paguldytų žmonių skaičius per parą išaugo 732 – tai didžiausias paros prieaugis per daugiau kaip keturis mėnesius –, iki 30 639.

Prancūzija viliasi, kad spartesnis gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 ir mėnesį truksiantis karantinas padės sukontroliuoti naujausią protrūkį.

Britanija pradėjo skiepijimą nuo COVID-19 „Moderna“ vakcina

Jungtinė Karalystė trečiadienį pradėjo skiepijimą trečiąja vakcina nuo pandeminio koronaviruso – JAV farmacijos bendrovės „Moderna“ sukurtu preparatu, padaugėjus klausimų dėl pagrindinės šalies vakcinų tiekėjos „AstraZeneca“ skiepų saugumo.

„Moderna“ preparatas, jau tiekiamas Europai ir Jungtinėms Valstijoms, papildys Britanijos skiepų nuo COVID-19 arsenalą, kuriame jau yra „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu sukurti skiepai ir „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

„Moderna“ vakcina yra suleidžiama dviem dozėmis. Pirmosios šio preparato dozės trečiadienį buvo sušvirkštos ligoninėje Velse, JK ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui sveikinant vakcinų portfelio diversifikavimą.

„Užsakėme 17 mln. dozių, kuriomis ateinančiomis savaitėmis bus sušvirkštos žmonėms visoje JK. Prašau, pasiskiepykite iškart, kai su jumis susisiekiama“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Twitter“.

Šį mėnesį kilo grėsmė, kad „AstraZeneca“ vakcinos tiekimo problemos gali komplikuoti skiepijimo kampaniją Britanijoje. Be to, sustiprėjo nerimas dėl galimo ryšio tarp šių skiepų ir ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų.

Oksfordo universitetas antradienį vakare pranešė laikinai sustabdęs Britanijoje vykdomus „AstraZeneca“ vakcinos klinikinius bandymus su vaikais.

„Nors per pediatrinį klinikinį tyrimą saugumo problemų nekilo, netęsime vakcinacijos per šiuos bandymus, kol laukiame papildomos informacijos iš MHRA (JT Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra) apie jos vykdomą retų trombozės/trombocitopenijos atvejų suaugusiems asmenims vertinimą“, – išplatintame pareiškime nurodė universitetas.

MHRA nurodė tirianti kraujo krešulių susidarymo atvejus. Pasirodė pranešimų, kad reguliuojančioji institucija gali pasekti kai kurių Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu ir sustabdyti jaunesnio amžiaus žmonių skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Praėjusį savaitgalį MHRA pranešė, kad iš 30 žmonių, kuriems po paskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina susidarė kraujo krešulių, septyni mirė. Iš viso Britanijoje jau sušvirkšta 18 mln. šio preparato dozių.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį rengia spaudos konferenciją, kurioje pristatys savo išvadas dėl galimo ryšio tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso ir kraujo krešulių susidarymo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kol kas tvirtina, kad „AstraZeneca“ vakcina saugi.

Kentas Woodsas, buvęs MHRA ir EVA vadovas, radijui LBC sakė, kad COVID-19 kelia kur kas didesnį pavojų, todėl jis neturi „jokių abejonių“ dėl „AstraZeneca“.

Tačiau britų vyriausybės Jungtinio vakcinacijos ir imunizacijos komiteto narė Maggie Wearmouth laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė, jog galbūt būtų išmintinga „sulėtinti“ skiepijimo kampaniją, „kol būsime visiškai tikri“.

Dėl bet kokių vakcinacijos trikdžių kiltų pavojus vyriausybės parengtam laipsniško išėjimo iš karantino planui. Vyriausybė yra numačiusi iki liepos galo bent viena vakcinos doze paskiepyti visus suaugusius šalies gyventojus.

Atnaujinta 11.55

Lenkijoje – 14,9 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, 638 žmonės mirė

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 14 910 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, dar 638 anksčiau užsikrėtę žmonės mirė, visuomeninis radijas trečiadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją.

Ankstesnę dieną skelbta apie 8 245 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 60 pacientų mirtį.

Sveikatos apsaugos ministerijos naujausi duomenys rodo, kad nuo pandemijos pradžios šalyje iš viso patvirtinta 2 471 617 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 55 703 užsikrėtę žmonės mirė.

Ministerija trečiadienį ryte informavo, kad šalies ligoninėse šiuo metu gydomas 34 691 COVID-19 pacientas, iš kurių 3 342 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Nuo pandemijos pradžios Lenkijoje persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 2 054 697 žmonės, iš jų 18 120 – per praėjusią parą, nurodė ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad iki trečiadienio ryto Lenkijoje pirmąją vakcinos dozę yra gavę 4 708 238 žmonės, o abiem dozėmis paskiepyti 2 082 707 asmenys.

Atnaujinta 11.43

Rusijoje – beveik 8,3 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, mirė 374 pacientai

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 8 294 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 374 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo trečiadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie nustatytus 8 328 užsikrėtimo atvejus ir 389 pacientų mirtį.

Maskvoje, kuri tebėra labiausiai pandemijos paveiktas Rusijos regionas, per praėjusią parą patvirtinti 1 585 nauji COVID-19 atvejai ir mirė 51 koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Nuo pandemijos pradžios Rusijoje nustatyti iš viso 4 606 162 COVID-19 atvejai, 101 480 užsikrėtę žmonės mirė. Persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 4 220 035 pacientai, iš jų 9 445 buvo išrašyti iš gydymo įstaigų per praėjusią parą.

Tarptautinių stebėtojų teigimu, tikrasis COVID-19 atvejų skaičius Rusijoje gali būti didesnis, nei skelbiama oficialioje statistikoje.

Atnaujinta 10.57

Estijoje – 984 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, mirė 13 žmonių

Estijoje praėjusią parą nustatyti 984 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai, mirė 14 anksčiau užsikrėtusių asmenų, pranešė Sveikatos taryba.

Per parą buvo atlikta 6 116 koronaviruso testų, 16,1 proc. jų rezultatų buvo teigiami.

Per dvi savaites patvirtintų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dabar siekia 952,4.

Nuo pandemijos pradžios iki šios dienos Estijoje užregistruoti 111 664 koronaviruso infekcijos atvejai, 976 užsikrėtę gyventojai mirė.

Iki šios dienos šalyje bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta 231 710 žmonių.

Brazilijoje COVID-19 pacientų mirštamumas skaičius pirmąsyk viršijo 4 tūkst. per parą

Brazilijoje antradienį pirmąkart fiksuota daugiau kaip 4 000 koronanavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių per parą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šaliai patiriant naują sergamumo pliūpsnį.

Per pastarąją parą COVID-19 pareikalavo 4 195 žmonių gyvybių smarkiai pandemijos paveiktoje šalyje. Iš viso Brazilijoje mirė beveik 337 tūkst. pandeminiu koronavirusu užsikrėtusių žmonių, ir pagal šį rodiklį šalį pasaulyje lenkia tik Jungtinės Valstijose.

Brazilijos sveikatos apsaugos sistema nebeatlaiko naujausios COVID-19 epidemijos bangos – gydytojams tenka rinktis, kuriems pacientams teikti gyvybes gelbstinčią pagalbą, o kapinėse laidojama net ir naktimis.

„Esame pakliuvę į siaubingą padėtį, ir nematome nei valstijų, nei federalinės vyriausybės veiksmingų priemonių“, – sakė Espirito Santo federalinio universiteto epidemiologė Ethel Maciel.

„Esant dabartiniam vakcinavimo tempui – iki šiol [pirmąja doze] paskiepyta 10 proc. gyventojų – vienintelis būdas sulėtinti itin spartų viruso plitima yra mažiausiai 20 dienų veiksmingo griežto karantino“, – naujienų agentūrai AFP aiškino ji.

„Deja, politika atvedė mus, kur esame šiandien: milžiniškas skaičius žmonių neteko gyvybių. Labai liūdna“, – pridūrė E. Maciel.

Sveikatos apsaugos krizė atrodo virstanti politine prezidentui Jairui Bolsonaro, ilgą laiką nepaisiusiam ekspertų rekomendacijų, kaip būtų galima stabdyti pandemiją. Dabar valstybės vadovas patiria didėjantį spaudimą, įskaitant daromą jo sąjungininkų Kongrese ir verslo sektoriuje, suvaldyti padėtį.

Nuo pandemijos pradžios kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas paskyrė jau ketvirtą Sveikatos apsaugos ministerijos vadovą ir praeitą savaitę iš pagrindų pertvarkė savo vyriausybę, pakeisdamas užsienio reikalų, teisingumo ir gynybos ministrus bei paskirdamas naujus sausumos pajėgų, karinių oro pajėgų ir karinių jūrų pajėgų vadus.

Šie žingsniai padidino susirūpinimą, kad prezidentas ruošiasi atremti politinius neramumus, tikėdamasis būti perrinktas ateinančiais metais.

Atnaujinta 09.49

Danijoje įsigaliojo skiepų nuo COVID-19 sertifikatai, turintys padėti atsidaryti verslui

Danija antradienį tapo viena iš pirmųjų Europos valstybių, pradėjusių reikalauti, kad lankydamiesi kai kuriose įstaigose žmonės pateiktų naują sertifikatą, kad jie yra paskiepyti nuo COVID-19.

Vadinamasis „koronapasas“ patvirtina, kad asmuo yra visiškai paskiepytas arba kad jam ne anksčiau kaip prieš tris paras atliktas COVID-19 testas buvo neigiamas, arba kad testo rezultatai buvo teigiami prieš 2–12 savaičių – tai yra, kad asmuo yra įgijęs imunitetą virusui.

„Pasidariau testą šeštadienį, tad jis galios iki šios popietės. Esu įpratęs išsitirti kiekvieną savaitę arba kelis kartus per savaitę, taigi, tai man iš tiesų nesukelia nepatogumų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rune Hojsgaardas, vykdamas į kirpyklą, į kurią užsirašė prieš tris mėnesius.

Vienos Kopenhagos kirpyklos kirpėja ir direktorė Pernille Nielsen džiaugėsi, kad jos įstaiga gali atnaujinti darbą.

„Šio atsidarymo laukėme labai ilgai, todėl imamės visko, ką galime, kad mums būtų leista atsidaryti“, – sakė ji.

Jeigu tam reikės naudoti skiepų pasus, „turėsime tai daryti, ir, aišku, tikėtis, kad visa tai greitai baigsis“, AFP sakė P. Nielsen.

Dauguma naudojasi programėle išmaniesiems telefonams, bet koronapasą taip pat galima atsispausdinti. Ši sistema tebėra tobulinama; jos galutinė versija turėtų būtis išleista gegužę.

Danija – viena pirmųjų tokią programą pradėjusių Europos šalių. Europos Komisija rengia skaitmeninį „žaliąjį pasą“, turėtojams suteikiantį galimybę laisvai keliauti Šengeno erdvėje.

Danijos versija kol kas nebus naudojama kelionėms, bet suteikia galimybę lankytis kirpyklose, grožio ir tatuiruočių salonuose bei vairavimo mokyklose.

Be to, koronapasas bus privalomas lankantis nuo antradienio atsidariusiose lauko kavinėse, o vėliau – maitinimo įstaigose uždarose patalpose, muziejuose, teatruose ir kino teatruose, kuriuos planuojama atidaryti gegužės 6-ąją.

Didelė dalis suvaržymų, kaip planuojama, turėtų būti panaikinta gegužės 21 dieną. Tikimasi, kad iki to laiko bus paskiepyti visi vyresni kaip 50 metų Danijos gyventojai.

Pasak šalies valdžios, koronapasas yra laikina priemonė, bet jis bus reikalinga, kol visi šalies gyventojai įgis galimybę pasiskiepyti. Prognozuojama, kad to bus sulaukta kažkuriuo metu vasarą.

Verslo įstaigos, netikrinančios savo klientų koronapasų, gali sulaukti baudų, kurių suma gali būti nuo 400 eurų iki 6 000 eurų už pakartotinius pažeidimus, nurodė Teisingumo ministerija.

Asmenims, mėginantiems pasinaudoti paslaugomis nepateikiant sertifikato, gresia maždaug iki 330 eurų baudos.

Tačiau ši programa vertinama prieštaringai – kai kuriems atrodo, kad ji skaldo visuomenę.

Atnaujinta 09.21

Nė viena iš 27 ES šalių iki kovo pabaigos neįvykdė savo užsibrėžtų vakcinacijos tikslų

Nė viena iš 27 ES šalių neįvykdė savo pačių užsibrėžto tikslo iki kovo pabaigos paskiepyti mažiausiai 80 proc. vyresnių nei 80 metų amžiaus žmonių. Tai lėmė „įvairios priežastys“, – antradienį sakė Europos Komisijos atstovas.

Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) statistika, kuri apima duomenis iš 23 šalių, iki balandžio 5 dienos bent vieną vakcinos dozę gavo 60 proc. vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų. 30 proc. gavo abi dozes.

Pirmąjį ketvirtį ES šalys sulaukė 107 mln. vakcinos dozių – gerokai mažiau nei pradžioje prognozuota. Tikimasi, kad iki birželio pabaigos ES valstybes pasieks daug didesni vakcinos kiekiai. Europos Komisijos atstovas kalbėjo apie 300-360 mln. dozių antrąjį ketvirtį. Taip esą bus galima pasiekti „kardinalų tikslą“ - paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų. „Tai leis mums suformuoti pakankamą kolektyvinį imunitetą kovai su virusu“ , - pabrėžė atstovas.

Ukrainoje – 15,4 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, mirė 481 pacientas

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinta 15 415 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir mirė 481 anksčiau užsikrėtęs žmogus, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Ankstesnę parą buvo skelbta apie 13 276 naujus COVID-19 atvejus ir 430 užsikrėtusiųjų mirtį. Praeitą šeštadienį šalyje fiksuotas didžiausias užsikrėtimo atvejų skaičius paros prieaugis nuo pandemijos pradžios – COVID-19 buvo patvirtinta 20 341 žmogui.

Per praėjusią parą buvo hospitalizuoti 2 545 COVID-19 pacientai, dar 11 472 šia infekcija persirgę žmonės buvo išrašyti iš gydymo įstaigų, sakoma M. Stepanovo „Facebook“ pranešime.

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyti iš viso 1 784 579 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 35 498 pacientai mirė, 1 373 841 COVID-19 persirgęs žmogus pasveiko.

J. Bidenas pabrėžia „neįtikėtiną“ JAV pažangą vakcinuojant gyventojus

Jungtinėse Valstijose jau po mažiau nei dviejų savaičių visi suaugę šalies gyventojai galės susitarti dėl vakcinacijos nuo COVID-19 datos. „Mes darome neįtikėtiną pažangą, – antradienį Baltuosiuose rūmuose sakė prezidentas Joe Bidenas. – Nuo balandžio 19 dienos kiekvienas suaugęs gyventojas kiekvienoje valstijoje, kiekvienas suaugęs žmogus šioje šalyje, galės stoti į eilę, kad gautų vakciną nuo koronaviruso“. J. Bidenas užsiminė, kad sėkminga amerikiečių vakcinacijos kampanija pasitarnaus ir kitoms šalims. Tačiau tai dar gali užtrukti kelis mėnesius.

Paskelbdamas, kad jau netrukus šalyje vakcina bus prieinama visiems suaugusiems šalies gyventojams, J. Bidenas siunčia dar vieną žinią, kad JAV per pandemiją žengia teisingu keliu. Tačiau geras naujienas jis, kaip įprasta, išsakė kartu su perspėjimu. Virusas toliau plinta, nes pernelyg daug žmonių galvoja, kad finišo linija jau pasiekta.

„Sakau jums labai rimtai: mes nepasiekėme finišo linijos“, – kalbėjo J. Bidenas. Naujų atmainų koronavirusai esą greitai plinta, naujų infekcijų skaičiai vėl auga, nebemažėja ir hospitalizuojamų ligonių. Nors turima vis daugiau vakcinų ir paskiepijama daugiau žmonių, reikia laiko, kol bus pasiekta pilna apsauga.

JAV, matuojant absoliučiais skaičiais, yra labiausiai pandemijos paveikta pasaulio šalis. Virusas iki šiol šalyje patvirtintas per 30,8 mln. žmonių, daugiau kaip 556 000 mirė.

J. Bidenas nuo savo kadencijos pradžios sausio 20 dieną smarkiai paspartino vakcinacijos kampaniją. Baltųjų rūmų duomenimis, nuo tada suleista daugiau kaip 150 mln. vakcinos dozių. Iš viso šalyje panaudota per 167 mln. dozių.

Pradžioje J. Bidenas valstijoms buvo nurodęs visus gyventojus skiepyti nuo gegužės 1-osios. Taigi terminas dabar paankstintas.

Didžioji dalis amerikiečių iki gegužės pabaigos veikiausiai bus gavę bent po vieną vakcinos dozę, sakė prezidentas. Jis teigė tikįs, jog dar prieš baigiantis vasarai galės paskelbti, kad JAV turi daugiau vakcinos dozių nei reikia, kad galėtų padėti kitoms, skurdžioms šalis. Kol vakcina nebus prieinama visur pasaulyje ir virusas nebus įveiktas visose šalyse, „mes nebūsime visiškai saugūs“, – akcentavo J. Bidenas.

Turkijoje per parą nustatyta beveik 50 000 naujų COVID-19 atvejų

Turkija antradienį paskelbė per pastarąją parą nustačiusi beveik 50 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos atvejų – daugiausiai šalyje nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad per parą patvirtinti 49 685 nauji COVID-19 atvejai. Per parą mirusių pacientų skaičius taip pat buvo didžiausias šiais metais – 211.

Šalyje, turinčioje 84 mln. gyventojų, sergamumas COVID-19 padidėjo vyriausybei kovo pradžioje sušvelninus karantino suvaržymus.

Praeitą savaitę prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį, prasidedantį balandžio 13 dieną, grąžinamas visuotinis uždarymas savaitgaliais ir kad kavinės bei restoranai galės tiekti maistą tik išsineštinai.

Tačiau specialistai sakė, kad tokios priemonės nepakankamai griežtos naujausiam COVID-19 pliūpsniui suvaldyti.

Apie 75 proc. pastaruoju metu nustatytų užsikrėtimo atvejų siejami su užkrečiamesniu koronaviruso variantu, pirmąsyk nustatytu Didžiojoje Britanijoje, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.