Prancūzijos vyriausybė ir premjeras sudėtingoje kryžkelėje – priešprieša su profsąjungomis ir net valdančiojoje partijoje dėl darbo rinkos reformos gali niekais paversti vyriausybės pastangas ir Manuelio Vallso karjerą. Jeigu jis nenusileis spaudimui streikai ir chaosas šalyje gali sužlugdyti birželio 10-ąją Prancūzijoje turintį prasidėti Europos futbolo čempionatą.
M. Vallsas dar būdamas ministru išgarsėjo dėl audringo ir nepalenkiamo būdo. Tiesa, kai kurias klaidas rengiant darbo rinkos reformų įstatymą, jis pripažino, bet tvirtai įsitikinęs, kad jo šalis žudo save dėl įsišaknijusių įpročių, tampančių reformų kliūtimi.
„Gerbiu Visuotinę darbo konfederaciją, jos indėlį į šalies istoriją, pasipriešinimą, ryžtą ginti darbuotojų teises, bet profsąjungos negali stabdyti šalies, negali uždrausti įstatymų“, – teigė premjeras.
Pagal naują įstatymą 35 valandų darbo savaitė išlieka, bet bendrovės gali derėtis su vietos profsąjunga dėl trumpesnės ar ilgesnės savaitės – iki 46 valandų. Darbdaviams suteikiama daugiau laisvių mažinti atlygį, atleisti darbuotojus. Dabar tai griežtai reguliuojama.
Esą tikimasi, kad bendrovės galės priimti daugiau darbuotojų, kai žinos, kad gali prasidėjus sunkumams juos lengviau atleisti. Darbdaviai galėtų laisviau derėtis dėl atostogų ar laisvų dienų, dabar tai taip pat griežtai reguliuojama.
Tik 26 procentai prancūzų palaiko vyriausybės pastangas reformuoti darbo rinką, padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, darbo rinkos naujokams, kaip sako premjeras. Beveik 70 procentų už tai, kad įstatymas būtų atšauktas. Taip mano ir kairysis socialistų partijos sparnas.
