Pasaulyje

2021.04.02 12:20

Liko 10 punktų ir Lietuvos pašonėje bus Rusija? Kremliaus planas prisijungti Baltarusiją stringa

Julius Palaima, LRT.lt2021.04.02 12:20

Rusijoje ir Baltarusijoje balandžio 2 dieną minima šalių vienybės diena, tačiau šiemet ištaigingos kalbos apie abiejų šalių „glaudesnį bendradarbiavimą“ yra pritilusios. Kremlius reikalauja, kad Minskas aktyviau vykdytų integracijos procesus, tačiau autoritaras Aliaksandras Lukašenka neskuba ir užsiima reikalais „savo kieme“.

„Prieš dvidešimt penkerius metus buvo pasirašytas Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės įsteigimo susitarimas, jis tapo atspirties tašku dvišaliams integracijos procesams. Per šį laiką mūsų šalys pasiekė daug: jos sukūrė bendrą teisinę, migracijos, humanitarinę, socialinę, kultūrinę ir švietimo erdvę, kuri labai prisidėjo gerinant baltarusių ir rusų gyvenimo kokybę“, – penktadienį teigė Baltarusijos autoritaras A. Lukašenka, o jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.

Jis kartu pasveikino Rusijos prezidentą V. Putiną su „abiejų šalių švente“.

Baltarusijos ir Rusijos politikai tikina, kad gilesnei abiejų šalių integracijai ir „vienybei“ pastaruoju metu trukdo ir Vakarai, jie „visomis išgalėmis priešinasi šiems sumanymams ir nori abi valstybes atitolinti vieną nuo kitos“.

„Dalykas tas, kad politinė integracija ir konvergencija tarp Baltarusijos ir Rusijos yra pagrindinis dalykas, dėl ko nesutaria Vakarai, ir taip siekia atitraukti Baltarusiją nuo mūsų. Turime daug pavyzdžių prieš akis“, – praėjusį mėnesį Baltarusijos valstybiniam „Belarus 1“ televizijos kanalui teigė Rusijos ambasadorius Minske Dmitrijus Mezenciovas.

D. Mezenciovo įsitikinimu, Vakarų valstybės „kaip tik turėtų pritarti bendradarbiavimui tarp šalių, kad šios svarbius klausimus spręstų kartu su tarptautinėmis bendrijomis, tokiomis kaip Europos Sąjunga (ES)“.

Pasak Rusijos ambasadoriaus Minske, „dabartinė santykių krizė tarp Vakarų ir abiejų šalių gilėja, o pastaruoju metu atsidurta aklavietėje, kurioje visi tik pralaimi“, diplomato žodžius citavo TASS naujienų agentūra.

Tolimesnius bendradarbiavimo ir integracijos planus sumaišė ir pasaulinė koronaviruso pandemija bei protestai prieš autoritaro Aliaksandro Lukašenkos valdymą, kuomet šimtatūkstantinės minios dar praėjusių metų rugpjūtį pareikalavo, kad rinkimus klastojęs diktatorius paliktų postą.

Paskutiniai A. Lukašenkos ir Rusijos prezidento V. Putino susitikimai vėl paskatino kalbas apie tikėtiną šalių susijungimą į vieną politinį darinį arba bent jau atgimstančias kalbas apie šį procesą.

Dėl keblios situacijos šalies viduje kai kurie ekspertai ir analitikai tikina, kad A. Lukašenkos priklausomybė nuo Rusijos malonės išaugo.

Kiti teigia, kad šiuo metu integracijos klausimas nėra pirmajame santykių plane, o kur kas aktualesnis Baltarusijos valdžios perdavimo iš A. Lukašenkos rankų ir konstitucinių reformų aspektas.

„Jungtis į bendrą darinį nesiruošia“

Šią savaitę apie galimą Baltarusijos ir Rusijos susijungimą į vieną darinį buvo paklaustas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, abiejų šalių prioritetas yra „gilesnė integracija ir bendradarbiavimas įvairiose srityse“, tačiau planų susijungti esą nėra.

„Neturime jokių planų susijungti. Tačiau mes esame įsitikinę, kad gilesnė integracija bus naudinga tiek baltarusių, tie rusų interesams“, – dienraščiui „Argumenty i fakty“ teigė Kremliaus atstovas.

D. Peskovas taip pat bandė įrodyti, kad Rusija „nesikiša“ į Baltarusijos vidaus politiką ir jos reikalus.

„Mums reikia, kad Baltarusija išliktų ištikima sąjunginės valstybės principams ir toliau plėtotų daugiakryptį bendradarbiavimą su Rusija“, – interviu sakė D. Peskovas.

Panašiai praėjusią savaitę kalbėjo ir Rusijos-Baltarusijos sąjunginės valstybės organo sekretorius Grigorijus Rapota, jis sakė, kad „šio klausimo nėra oficialioje darbotvarkėje ir jis nėra kaip nors sprendžiamas“.

„Kas iškėlė šią susijungimo idėją? Nieko negirdėjau apie tokį dalyką. Tas klausimas yra labai tolimas ir niekad nebuvo aptartas oficialiu lygmeniu. Toks tikslas nėra iškeltas, o jeigu būtų, mes jau būtume prie jo dirbę“, – Rusijos žiniasklaidai aiškino paskirtasis Sąjunginės valstybės sekretorius G. Rapota.

Jis pridūrė, kad jei būtų sulaukęs paliepimo iš aukščiausiųjų politikos galvų ar pasiūlymo, tuomet jo vadovaujama institucija „būtų pradėjusi prie to dirbti“, citavo TASS agentūra.

Kovo pradžioje apie galimą Rusijos ir Baltarusijos susijungimą kalbėjo ir neteisėtas prezidentas A. Lukašenka, jis teigė, kad „bendrų politinių struktūrų sukūrimas būtų nepraktiškas sprendimas“.

Baltarusijos lyderis pridūrė, kad sukurtos institucijos integracijai dar nebuvo „deramai išnaudotos“.

Vyksta bendravimo moratoriumas

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius mano, kad pastaruoju metu santykius ir integracijos klausimą tarp Baltarusijos ir Rusijos galima pavadinti savotišku moratoriumu.

„Šiuo metu vykstantys procesai yra susiję su pasirengimu valdžios perdavimui Baltarusijoje ir Lukašenkos pasitraukimui. Tas vyksta iš abiejų pusių“, – LRT.lt teigė M. Laurinavičius.

Pasak eksperto, santykiuose tarp šalių vyksta savotiškos derybos ir „turgus“.

„Lukašenkos pasitraukimas tikrai įvyks, kai abi pusės bus pasiruošusios ir bus įgyvendinta konstitucinė reforma. Todėl tas integracijos klausimas pastaruoju metu yra nuėjęs į antrą planą, kai klausimas dėl valdžios perdavimo yra aktualesnis“, – įsitikinęs VPAI analitikas.

„Dabar niekas nenori eskaluoti integracijos klausimo, nes tai abiem pusėms yra nenaudinga. Aišku, negalima sakyti, kad tai yra išbraukta iš darbotvarkės, tačiau šiuo metu tai nėra pirmutinė problema“, – portalui LRT.lt aiškino VPAI ekspertas ir apžvalgininkas M. Laurinavičius.

Analitiko teigimu, A. Lukašenka nei prasidėjus politinei krizei šalyje, nei ateityje „nekrito ir nekris į Rusijos glėbį“, nes tai tiek Baltarusijai, tiek Kremliui nėra naudinga.

„Ta visiška integracija, įsitraukimas į Rusijos sudėtį, ji neturi palaikymo Baltarusijoje. Tokie sprendimai dar labiau apsunkintų autoritaro padėtį. Rusijai irgi to neapsimoka eskaluoti, nes tai nepridės remiančiųjų šią šalį. Kuo labiau ji remia Lukašenką, tuo ta parama iš vietinių baltarusių jai mažėja. Konfrontacijos su Baltarusijos visuomene šiuo metu tikrai nereikia“, – situaciją vertino M. Laurinavičius.

Vis dėlto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis tikina, kad A. Lukašenka pastaruoju metu užima Kremliui palankią poziciją.

„Pastaruoju metu Lukašenka savo retorikoje akivaizdžiai užima prorusišką poziciją“, – LRT.lt tikino VDU politologas Š. Liekis.

Pasak jo, A. Lukašenka ir anksčiau rodė, kad į santykius su Rusija jis žiūri „lanksčiai“ ir taiko „botago ir meduolio“ principą, taip pat ir kalbant apie santykį su Vakarais.

„Ta tendencija, kad priklausomybė nuo Rusijos didėja, yra matoma. Rusijai kažko labai įrodinėti nereikia. Pasaulio bankas visai neseniai paviešino duomenis, kad Baltarusija yra daugiausia Rusijai skolinga valstybė, ta skola auga ir akivaizdu, kad atsiranda aiškūs interesai“, – tikino Š. Liekis.

Pasak politologo, V. Putinas gali Baltarusiją išnaudoti kaip placdarmą įvairiems geopolitiniams planams įgyvendinti, pavyzdžiui, santykiuose su Ukraina.

„Kiek Rusija norės praryti Baltarusiją siekdama įgyvendinti savo tikslus, čia jau yra sudėtingiau atsakomas klausimas“, – tikino VDU politologas Š. Liekis.

Integracija reikalinga siekiant apsaugoti valstybes „nuo Vakarų“

Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas dar vasarį pareiškė, kad „nėra alternatyvų“ Rusijos-Baltarusijos sąjunginės valstybės struktūrai, todėl integracija turėtų būti dar glaudesnė, naujienų agentūrą TASS citavo baltarusių televizija Lenkijoje „Belsat“.

Anot buvusio Rusijos prezidento ir premjero, dar nėra išnaudotas visas sąjunginės valstybės potencialas, todėl esą abi šalys turėtų dirbti „suliedamos savo ekonomikas į vieną“ ir pristatyti bendrą valiutą. Tačiau esą pirmiausia „situacija Baltarusijoje turi būti normalizuota“, o Rusija tariamai nežada kištis į Minsko vidaus reikalus.

Kalbos dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos suaktyvėjo pastarosiomis savaitėmis – lyg tai būtų simbolinis gestas prieš „Sąjunginės valstybės vienybės dieną“.

„Sąjunginės valstybės“ parlamento atstovai dar antradienį vaizdo konferencijoje teigė, kad „reikia trumpiau vystyti bendras programas ir greičiau imtis reformų“, – skelbia Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.

Pasak politikų, „programų sukūrimas ir sutikimas jas įgyvendinti užtrunka pernelyg ilgai“. Norėdami tai sutvarkyti, jie žada atlaisvinti ir plėsti teisines ir įstatymines procedūras.

Vienas iš Baltarusijos-Rusijos „sąjunginės valstybės“ parlamentarų Genadijus Davydka teigia, kad bet kokia integracinė veikla „pasitarnauja vykdant ideologines ir propagandines idėjas“.

„Bet koks bandymas, rodymas, kad siekiama didinti Baltarusijos ir Rusijos ryšius, yra nepaprastai svarbus. Vieningumo demonstravimas padės įvykdyti ir plėsti ideologines ir propagandines idėjas. Tai svarbu prieš rugsėjį vykstančius Dūmos rinkimus ir stebint įvykius Baltarusijoje, kurios valstybingumą siekia sugriauti Vakarai“, – teigė G. Davydka.

Balandis – santykių permainų mėnuo?

Visi ateities planai dėl gilesnės integracijos tarp Rusijos ir Baltarusijos galėtų būti sutarti šio mėnesio pabaigoje – na, bent jau taip teigia Baltarusijos ambasadorius Rusijoje Vladimiras Semaška.

Pasak diplomato, abi šalys yra dar nesutarusios dėl planų mokestinėje sistemoje, muitų, dujų tiekimo, vykdomos industrinės politikos, žemės ūkio ir naftos rinkos.

„Kol kas pasirašytas 21 planas iš 31. Tikimės, kad likę bus pasirašyti iki balandžio pabaigos, o tada bus galima kalbėti apie jų įgyvendinimą“, – V. Semaškos žodžius citavo „Belsat“.

Jis pridūrė, kad jei bus pasiektas susitarimas, abi šalys galėtų integracijos gilinimo procedūras patvirtinti kitų metų sausį.

Dėl 2020 metais prasidėjusios pasaulinės pandemijos ir vykusių rinkimų bei masinių protestų Baltarusijoje kalbos apie integraciją buvo nutilusios ir nustumtos abiejų valstybių darbotvarkėje.

Tačiau galimą Maskvos ir Minsko viltį pratęsti procesus išjudino V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas Sočyje vasarį.

Jame Baltarusijos ir Rusijos vadovai užsiminė apie užstrigusias derybas dėl integracijos planų ir galimą jų atnaujinimą.

2019 metais abiem pusėms nepavyko sutarti dėl naftos, dujų, mokesčių ir bendros valiutos. Pačios derybos dėl integracijos prasidėjo dar 2018 metais ir buvo pasitiktos su didelėmis ambicijomis, tačiau užstrigo, pusėms nesusitarus dėl minėtų sričių.

Patys integracijos planai niekur nebuvo paviešinti ir paskelbti. Prieš dvejus metus Baltarusijos valdžia aiškino, kad derybos dėl integracijos neturi nieko bendra su „viršnacionalinio“ lygmens sukūrimu ir politine integracija.

Tačiau dar 2019 metų gruodį apie galimus politinius pokyčius prabilo ir pats autoritaras A. Lukašenka.

„Egzistuoja 31 punktas, kuriais galimai bus siekiama sukurti politinius organus – parlamentą, įteisinti prezidento instituciją“, – interviu „Echo Moskvy“ leidiniui anksčiau sakė Baltarusijos diktatorius.

„Rusijai senka kantrybė dėl nevykdomų Minsko reformų“

Faktas, kad Minsko ir ES santykiai pastaruoju metu yra gerokai pašliję, turėtų būti pozityvus ženklas Rusijai, rašo Sergejus Suchankinas iš Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo instituto (ICDS).

Jo teigimu, per masines demonstracijas ir protestus Baltarusijoje atrodė, kad režimas galėjo kapituliuoti, o tokiu scenarijumi būtų pasinaudojusi Rusija, išpešusi sau naudos iš bendrų integracijos planų ir taip padidinusi savo kontrolę kaimyninėje šalyje.

Tačiau situacija dabar yra pakitusi, o pats autoritaras A. Lukašenka pamažu sugrįžta į „praėjusį partnerystės su Rusija modelį“, kuomet kalbama pažadų retorika, tačiau dažnai nesiimant konkrečių veiksmų.

„Bet reikia pabrėžti du dalykus. Minsko organizuotame liaudies suvažiavime vasario mėnesį Lukašenka kalbėjo apie politinių ir ekonominių santykių gilinimą su Rusija ir Kinija. Praktikoje tai reiškia, kad Baltarusija neketina atsisakyti savo vykdomos daugiakryptės užsienio politikos ir prielankumo Kremliui, kuris yra reikalinga Baltarusijos išlikimo sąlyga“, – rašė S. Suchankinas.

Pasak ICDS eksperto, neverta pamiršti ir to, kad A. Lukašenka nukėlė į ateitį konstitucinių reformų vykdymą, kuriuo Rusija tikisi dar labiau įtvirtinti savo svarbą Minske.

„Kremlius yra pasiruošęs suteikti daugiau ekonominių subsidijų mainais už minėtą konstitucinę reformą, tačiau jam pamažu senka kantrybė, matant A. Lukašenkos lėtą veikimą ir kontaktų su Rusija atidėliojimą“, – pridūrė ICDS analitikas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt