Pasaulyje

2021.03.23 21:43

Kinija nori alkūnėmis skintis kelią į pripažinimą – pandemijos metu tęsia „Šilko kelio“ iniciatyvą

Reid Standish, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.03.23 21:43

Paskelbęs pergales prieš didžiulį skurdą ir koronavirusą, Kinijos lyderis Xi Jinpingas nustatė naują Kinijos ekonomikos augimo šalyje ir užsienyje kursą, kuris padės Pekinui prisitaikyti prie pandemijos keliamų sunkumų.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Šios ateities perspektyvos buvo išdėstytos kovo 5 d. Pekine prasidėjusiame ir daugiau nei savaitę trukusiame Kinijos komunistų partijos įstatymų leidybos organo – Nacionalinio liaudies kongreso – suvažiavime, kuriame buvo pristatytos naujos ekonomikos gairės – keturioliktasis šalies penkmečio planas – ir nubrėžtas plataus masto kursas, kaip Kinija galėtų išsikovoti modernios valstybės ir tikros pasaulinės galios statusą.

Kasmetiniame aukščiausiojo lygio Kinijos įstatymų leidėjų suvažiavime buvo išdėstytos gairės, formuosiančios šalies augimo modelį per ateinančius 15 metų.

Daugiausia dėmesio skiriant augančiai Kinijos technologijų pramonei, gilėjančios konkurencijos su Jungtinėmis Valstijomis sąlygomis, suvažiavimas taip pat suteikė Xi Jinpingui platformą pasigirti autokratinio valdymo stiliaus nuopelnais ir pasisakyti už griežtesnę vidaus politiką.

Nors suvažiavimo metu pagrindinis akcentas buvo Kinijos vidaus politikos tikslai, jie vis dar yra glaudžiai susiję su pasaulinėmis Pekino ambicijomis, ypač su „Juostos ir kelio iniciatyva“ (angl. „Belt and Road Initiative“ (BRI)) – multimilijardiniu kertiniu Xi Jinpingo užsienio politikos elementu, kuriuo siekiama stiprinti įtaką per infrastruktūrą, investicijas ir glaudesnius politinius ryšius.

„Šia žinia tik tęsiama ir patvirtinama tai, ką stebime jau ne vienerius metus – Kinija stiprėja ir jaučiasi pakankamai pasitikinti savimi, kad alkūnėmis skintųsi kelią į pripažinimą visame pasaulyje“, – RFE / RL sakė Londono Karališkojo jungtinių paslaugų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Raffaello Pantucci.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi atkartojo šią mintį kovo 8 d. kongreso rėmuose surengtoje išsamioje spaudos konferencijoje, kurios metu sakė, kad BRI nebus stabdoma, atvirkščiai, bus toliau plėtojama pandemijos ribojimų ir suteikiamų naujų galimybių sąlygomis.

„[BRI] yra ne tiek konkretus projektas, kiek plati vizija, – aiškina R. Pantucci. – O vizijas prireikus galima pertvarkyti, ką mes dabar ir matome.“

Evoliucionuojanti vizija

Nepaisant Pekino demonstruojamos jėgos ir vienybės, šaliai sėkmingai tramdant COVID-19 plitimą ir išlaikant ekonomikos augimą pandemijos metu, Pekinas susiduria su naujais iššūkiais visame pasaulyje.

Pastaruoju metu BRI vis dažniau patiria sunkumų tose šalyse, kur vystoma iniciatyva, – augant valstybių skoloms daugelis vyriausybių – nuo Afrikos iki Centrinės Azijos – prašo Kinijos panaikinti ar restruktūrizuoti įsiskolinimus. Pekinas taip pat siekia atkurti pasitikėjimą, smarkiai nukentėjusį dėl prasto COVID-19 valdymo centriniame Uhano mieste pirmaisiais epidemijos mėnesiais, ir išvengti vis didėjančio Vakarų šalių, pradėjusių priešintis Kinijos technologinei ir politinei įtakai, spaudimo.

Atsižvelgdamas į tai, Pekinas ieškojo naujų galimybių pademonstruoti pasaulinę lyderystę, tiekdamas vakcinas ir medicinos įrangą įvairioms šalims ir reikšdamas susirūpinimą dėl klimato kaitos.

Tai taikytina ir BRI.

Spaudos konferencijos metu Wangas Yi daugiausia dėmesio skyrė jau tradicija tapusiam iniciatyvos infrastruktūros akcentavimui, tačiau taip pat atkreipė žvilgsnį ir į naujus politikos horizontus, tokius kaip medicinos diplomatija, akcentavo technologijas ir užsienio pagalbą. Kinija yra didžiausia pasaulyje naujai besiformuojanti donorė, o sausį išleistame Vyriausybės nutarime išdėstyti planai prisiimti ambicingą vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje pagalbos sistemoje.

Daugelis ekspertų teigia, kad Pekinas sieks plėsti „vakcinų diplomatijos“ kampaniją ir pasinaudos pastarojo meto sėkminga Kinijos kova su skurdu, kad rastų naujų būdų užmegzti ryšius ir pagilinti bendradarbiavimą visame pasaulyje.

„Kova su skurdu ir medicininis koordinavimas, susijęs su pandemija ir jos padariniais, yra tie dalykai, į kuriuos artimiausioje ateityje bus sutelktas pagrindinis Kinijos diplomatijos dėmesys, – RFE / RL sakė Šanchajaus Rytų Kinijos universiteto mokslinė bendradarbė Zhang Xin. – [BRI] yra skėtinė iniciatyva, galinti apimti bet kokius projektus, ir tai bus kaip tik vienas iš tokių projektų.“

Realybė

Nepaisant augančių galimybių, svarbiausias Kinijos projektas susiduria su įvairias COVID-19 pandemijos keliamais iššūkiais.

Be jau minėtų skolų, ne mažesnę įtampą kelia ir dėl griežtų Kinijos COVID-19 ribojimų uždarytos ar pusiau uždarytos sienos su šalies kaimynėmis Pietų ir Vidurinėje Azijoje, dėl kurių susidarė milžiniškos eilės pasieniuose, kyla problemų prekybai ir ženkliai išaugo krovinių gabenimo kainos.

Kinijos energetikos paskolos užsienyje taip pat smuko iki žemiausio lygio nuo 2008 m., nes pandemija sutrukdė sandoriams besivystančiose šalyse. Remiantis Bostono universiteto pasaulinės energijos finansavimo duomenų bazės informacija, užsienio energetikos projektų finansavimas 2020 m. sumažėjo 43 proc., iki 4,6 mlrd. JAV dolerių.

Ir nors pandemijos metu pasiektas krovininių traukinių srauto iš Kinijos į Europą rekordas, Vidurinės Azijos šalių prekyba su Kinija ženkliai sulėtėjo. Pandemijos metu smarkiai apribotas Kinijos pasienio posto su Kirgizija pralaidumas – Vyriausybė Biškeke siekia keisti situaciją, bandydama suvaldyti neigiamus pandemijos padarinius šalies ekonomikai.

Kovo 3 d. Kirgizijos ministras pirmininkas Ulukbekas Maripovas Biškeke susitiko su Kinijos ambasadoriumi Du Dewenu ir aptarė galimybes paspartinti pasienio kirtimą ir didinti prekybos apimtis, tačiau vargu, ar kas iš esmės keisis, bent jau tol, kol Kiniją neramina COVID-19 plitimas Vidurinėje Azijoje.

Tadžikistano prekybininkai taip pat priešinasi sienų uždarymui, nes lieka atkirsti nuo pagrindinės eksporto krypties. Daugelis prekybininkų skundžiasi, kad juos išstumia konkurentai iš Kinijos.

Preliminarūs 2020 m. Kinijos prekybos duomenys rodo, kad importas į Kiniją iš Kirgizijos ir Tadžikistano smuko daugiau nei 45 proc., lyginant su 2019 m.

Įtampa neslūgsta ir Pakistane, kur Kinijos pavyzdinis BRI projektas – 62 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos ir Pakistano ekonominis koridorius (CPEC) – buksuoja, vis susidurdamas su įvairiomis nesėkmėmis ir neišvengdamas vėlavimų. Nors šios su iniciatyva susijusios problemos nėra naujos, Pekinas neslepia nusivylimo ir palaiko į savo rankas CPEC kontrolę perėmusią Pakistano kariuomenę, kuri, jo manymu, yra patikimesnis partneris nei šalies politinė klasė.

Priešpriešiniai vėjai

Visgi atrodo, kad prekyba ir santykiai su kaimynine Rusija išlieka vilties spinduliu Pekinui. Rusijos muitinės duomenys rodo, kad Kinija ir toliau sudaro nemažą ir vis augančią nuo Vakarų sankcijomis atribotos šalies prekybos dalį.

Gilėja ir politiniai Pekino ir Maskvos ryšiai. Wangas Yi savo spaudos konferencijoje ilgai kalbėjo apie tai, kaip abi vyriausybės glaudžiai bendradarbiauja įvairiose srityse, pradedant planais statyti Mėnulio kosminę stotį, ir baigiant bendromis vakcinų gamybos pastangomis.

Wangas Yi taip pat teigė, kad abi šalys siekia kovoti su „spalvotomis revoliucijomis“ ir „politiniu virusu“, užsimindamas apie abiem būdingą priešiškumą JAV.

„Bendras tonas gana aiškus – Kinijos ir Rusijos partnerystė labai vertinama, – sako Zhang Xin. – Kinija pabrėžia šiuos santykius ir kalba apie tai, kaip galima veikti kartu [su Rusija], kovojant su bendrais iššūkiais visame pasaulyje.“

Pagrindinis iššūkis Pekinui yra ir toliau auginti šalies ekonomiką ir konkuruoti su JAV.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas kovo 18 dieną Aliaskoje susitiks su savo kolegomis iš Kinijos – tai bus pirmasis Pekino ir prezidento Joe Bideno administracijos susitikimas.

Kinija taip pat siekia sėkmingai įgyvendinti numatytą politiką namuose ir remtis ja užsienyje, nešant BRI vėliavą. Kinija buvo vienintelė iš didžiausių pasaulio valstybių, kurios ekonomika praėjusiais metais augo, todėl daugelis jos kaimynių visoje Eurazijoje tikisi, kad Kinijos ekonomikos augimas padės joms atsitiesti po pandemijos.

Tačiau pačios Kinijos atsigavimas kai kuriose srityse, įskaitant vartotojų išlaidas, išlieka nestabilus, o reguliavimo institucijos vis labiau nerimauja dėl nekilnojamojo turto kainų kilimo iki netvaraus lygio. Kinijos vertybinių popierių rinkos atsigavimas prasidėjo kovo 11 d., o iki tol padėtis buvo tokia sudėtinga, kad pareigūnams teko cenzūruoti žodžių junginį „akcijų rinka“ šalies socialinių tinklų paieškose. Tai rodo, kaip jautriai Pekinas reaguoja į bet ką, kas gali sugriauti jo ambicijas namuose ar užsienyje.

„Kinijos vadovybės laukia daugybė iššūkių, bet svarbiausias iš jų – palaikyti ekonomikos augimą, – RFE / RL sakė Johno Hopkinso universiteto politinės ekonomikos profesorius Ho-Fungas Hungas. – Xi Jinpingas rūpinasi politine galia, o ekonomikos augimo skatinimas yra geriausias būdas išlaikyti politinę valdžią.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt