Tarptautinis žurnalistų konsorciumas pirmadienį žada paskelbti didelę dalį „Panama papers“ dokumentų, kurie atskleidžia, kaip pasaulio politikai, verslininkai ir nusikaltėliai naudojasi lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis. Panamos bendrovė „Mossack Fonseca“, iš kurios nutekėjo per 11 milijonų dokumentų, paragino jų neskelbti, nes duomenys vogti, o viešumą reikia derinti su teise į duomenų apsaugą. Vokietijos dienraštis, prieš mėnesį pradėjęs skelbti dokumentais pagrįstus tyrimus, paviešino ir duomenų nutekintojo laišką su jo motyvais.
Praėjo penkios savaitės nuo tada, kai iš šios Panamos konsultacinės bendrovės, ketvirtosios pagal dydį tokio pobūdžio bendrovės pasaulyje, nutekinti dokumentai pradėti viešinti pasaulio spaudoje ir daugelyje šalių sukėlė skandalus.
Ofšorinių bendrovių steigimas, siekiant vengti mokesčių, nebūtinai pažeidžia įstatymus, bet atskleista ir įtariamų nusikaltimų ar politinio dviveidiškumo atvejų. Islandijoje po nematytų protestų pasitraukė premjeras, Ispanijoje - pramonės ministras, nuo Argentinos iki Didžiosios Britanijos lyderiai buvo priversti aiškintis, iš kur gavo ir kaip panaudojo pinigus, laikomus 21-ame mokesčių rojuje. Rusija ir Kinija, priešingai, elgiasi tarsi nieko nebūtų įvykę – nors dokumentai atskleidė įtartiną lyderių aplinkos praturtėjimą.
Visa tai iki šiol rėmėsi žurnalistų paskelbta informacija - tarptautinis žurnalistinių tyrimų konsorciumas, vienijantis 107-as žiniasklaidos priemones 78-ose šalyse, daugiau kaip metus tikrino informaciją ir išstudijavo 28-is tūkstančius puslapių dokumentų, apimančių keturis dešimtmečius iki pernai gruodžio.
Nuo pirmadienio didelę dalį Panamos popierių smalsiausieji galės pasiekti jau be tarpininkų – konsorciumas žada internete paviešinti jų duomenų bazę su paieškos funkcijomis. Ji turėtų apimti 200 tūkstančių ofšorinių bendrovių, fondų ir kitų įmonių.
Konsorciumas žada, kad tai nebus beatodairiškas informacijos paviešinimas, o kruopščiai atrinktų dokumentų ir korporatyvinės informacijos skelbimas, atsižvelgiant į duomenų apsaugos poreikius. Panamos bendrovė „Mossack Fonseca“ praėjusią savaitę kreipėsi prašydama to nedaryti, nes informacija vogta, jos viešinimas neleidžia suprasti konteksto, pažeidžia teisę į privatumą ir kliento bei advokato santykių slaptumą.
Bendrovė sako, kad informacija pavogta įsilaužus iš užsienio kompiuterių ir žada veikti, gindama ir savo reputaciją – nuo pat skandalo pradžios „Mossack Fonseca“ tikino, kad ji su dokumentuose minimais galimais nusikaltimais nesusijusi, nes tik padėjo klientams rūpintis ofšorinėmis bendrovėmis.
Žurnalistų susivienijimas duomenis gavo iš Vokietijos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“, kuriam nežinomas nutekintojas ar nutekintoja pernai pasiūlė dokumentus. Praėjusią savaitę Miuncheno leidinys paskelbė ir ilgą nutekintojo manifestą, kuriame atskleidžiama, kad prieš tai kelios žiniasklaidos priemonės ir net „Wikileaks“ nenorėjo priimti siūlomų dokumentų.
Pasivadinęs Johnu Doe – tai angliškas Vardenio Pavardenio atitikmuo – nutekintojas aiškina niekada nedirbęs nei vyriausybės, nei žvalgybos agentūroms, o duomenis paviešinęs ne dėl kokių nors politinių sumetimų, bet dėl to, kad jie atskleidžia didelio masto neteisybę. Jis džiaugiasi pradėtais tyrimais, bet sako, kad reikia dar daugiau pastangų, ir sutiktų padėti pasaulio teisėsaugai tiek, kiek gali.
