Pasaulyje

2021.03.08 14:57

Vakcinų išbandymas ES: už „Sputnik V“ atsakomybė verčiama medikams, slovakų premjeras ginasi esantis ne žudikas

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.03.08 14:57

Trečioji pandemijos banga tampa vis didesniu Europos Sąjungos vienybės išbandymu. Nepasitenkinimas dėl bendro vakcinų pirkimo – vėluojančio ir stringančio – daugelyje šalių rusena nuo metų pradžios. 

Viruso labiausiai paveiktos šalys ima ieškoti kitų vakcinų, net jei jos nepatvirtintos ir neša politinę naudą Rusijai ir Kinijai. Antai Maskva žada dešimtis milijonų dozių Europos Sąjungai, nors namie paskiepijo tik kelis milijonus. „Sputnik V“ siunta Slovakijai sukiršino valdančiąją koaliciją, Čekiją pradžiugino Kinijos sutikimas nedelsiant išsiųsti savosios vakcinos partiją, ir net komunizmui alergiška Lenkija jau svarsto pirkti kiniškąją vakciną. Išsiskyrė net Lietuvos ir Estijos požiūris į skiepus iš Maskvos.

Vakcinų trūkumas skaldo europinį solidarumą: kai kurios šalys neatsisako rusiškos „Sputnik V“’

Vakariečiai kaltina rytiečius, kad šie spjauna į vienybę, be kurios patys dar ilgai nebūtų galėję įsiterpti tarp didžiųjų vakcinų pirkėjų pasaulyje. Juk Rusijos ir Kinijos vakcinos labiau matomos, nes atkeliauja dabar, tegu ir mažomis dozėmis. O Europos Sąjunga suderėjo dėl kur kas didesnių tiekimo apimčių. Bet viskas vėluoja, o kiekviena delsimo diena kainuoja žmonių gyvybes.

„Sputnik V“ vakciną sutinka pats Slovakijos premjeras. Jokia kita vakcina to nepelnė. Premjeras net nevykusiai pajuokavo, kad mainais Rusijai pažadėjo Ukrainos Užkarpatę – ir turėjo atsiprašinėti suerzinto Kijevo. Veltui jo paties užsienio reikalų ministras perspėjo, kad tai – ne dovana, o Maskvos hibridinio karo dalis.

„Manau, kad laikydamasi terminų ir pažadėtų kiekių Rusija įrodys, kad yra stabili partnerė, kuria galime pasikliauti šiais sunkiais laikais. Kadangi COVID-19 pandemija nekreipia dėmesio į geopolitinius klausimus, ir žmogaus gyvybė svarbiau už viską, laikome tinkamu pirkti Rusijos vakciną“, – sakė Slovakijos premjeras Igoris Matovičius.

Niūrūs skaičiai – Slovakijoje mirštamumas didžiausias pasaulyje, bet ši siunta atvedė koaliciją prie žlugimo. Maskva, toliau paslaugiai kiršindama, net pasiūlė vakcinas atsiimti. Premjeras pareiškė, kad jis ne žudikas, ir „Sputnik V“ neišsižadės. Bet sveikatos ministras nurodė leisti skiepyti nepatvirtinta vakcina – dar ir su išlyga, kad atsakomybė teks patiems medikams.

„Buvo teisingas sprendimas pirkti šios rusiškos vakcinos, ji patikima. Leisime tiems, kas nori būti ja paskiepyti, taip ir padaryti. Per du artimiausius mėnesius gausime milijoną vakcinos dozių. O tada, gegužę ir birželį dar milijoną“, – pridūrė I. Matovičius.

Du milijonai dozių mažai Slovakijai – kai pačioje Rusijoje, pasak Vladimiro Putino, panaudoti tik šeši milijonai. „Sputnik V“ patiektas jau dešimtims šalių nuo Kazachstano iki Čilės. Dabar, teikdama paraišką registruoti vakciną Europos Sąjungoje, Maskva žada ir bendrijai tiek dozių, kad pakaktų 50-čiai milijonų.

Kai vakcinų taip trūksta, net tarp sąjungininkų vieniems tai siūlymas, kurio negalima atsisakyti, kitiems – siūlymas, kurio negalima priimti.

„Šiandien kalbėti apie kažkokias alternatyvias vakcinas iš kitų valstybių gamintojų yra visų pirma nelabai rimta dar ir dėl to, kad šitos vakcinos nėra pradėjusios savo patvirtinimo“, – anksčiau sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Esame įsitikinę, jeigu šios vakcinos bus patvirtintos Europos Sąjungoje, tai Estija į jas žiūrės kaip į lygiavertes kitoms vakcinoms“, – situaciją vertino Estijos vadovė Kersti Kaljulaid.

Bet net ir Europos patvirtinimo nebesiekia Čekijos premjeras, nors dar vasario pradžioje minėjo, kad jo reiktų. Sergamumas čia didžiausias pasaulyje, kai kurios ligoninės skelbia masinių aukų padėtį – nebesilaiko minimalių sveikatos standartų.

„Vakcinų trūksta, taigi manau, jei pavyks jų gauti – kodėl jų nepanaudojus? Man žmonės rašo, kad jie nori tos vakcinos, ji bus savanoriška. Geopolitinius reikalus, manau, turėtume kreipti kitur. O dėl vakcinos – ji saugi ir naudojama kitose pasaulio šalyse. Tad kodėl jos nenaudoti mūsų šalyje?“, – tikino Čekijos premjeras Andrejus Babišas.

Europos Komisija, bandanti atremti vis garsesnę kritiką dėl savo vangumo, tikina, kad lems ne geopolitika, o vakcinos saugumas ir veiksmingumas. Bet priduria: atsižvelgs į bendrijos narių norus.

„Šiuo metu nevyksta jokių derybų dėl „Sputnik V“ vakcinos įtraukimo į portfelį. Bet norėčiau pabrėžti, kad mūsų vakcinų strategija yra bendra strategija, o tai reiškia – strategija, sukurta ir vykdoma su valstybėmis narėmis. Komisijos ir valstybių narių kartu. Taigi valstybės narės ir Komisija bet kada gali nuspręsti įtraukti kitas vakcinas į vakcinų portfelį“, – tikino EK sveikatos reikalų atstovas Stefas De Keersmaeckeris.

Austrija irgi sako nebenorinti būti priklausoma tik nuo Europos Sąjungos: pasak kanclerio, kliautis ja atrodė teisinga, bet procesas pasirodė per lėtas – Briuselis esą neįvykdė pažadų vakcinas nupirkti ir patvirtinti laiku.

Europos Sąjunga perėmė įsigijimą valstybėms narėms, bet – taip, deramės ir su kitais tiekėjais, iš Rusijos ir Kinijos. Tai ne paslaptis. Mes įsitikinę, kad gerai viskas, kas šiame etape padėtų. Tai neturi būti geopolitika, o klausimas, kaip kartu galime išgelbėti kuo daugiau gyvybių“, – pripažino Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas.

Vis naujoms „Sputnik V“ dozėms keliaujant į Vidurio Europą, europietiškojo solidarumo byrėjimas ypač erzina Prancūziją – jos diplomatai vadina tai spjūviu į veidą, kaip tik iš šalių, kurioms bendro pirkimo nauda didžiausia. Juk didžiosios bendrijos narės dar galėjo ir pačios susiderėti su gamintojais, bet mažesnėms grėsė atsidurti pasaulinės eilės pabaigoje. Paryžius žada griežtą žinią vienybės skaldytojams – liaukitės. Tačiau sostinės rytuose atkerta: gyvybės svarbiau už vertybes.

Jau kitą savaitę Vengrija bus labiausiai paskiepyta šalis Europos Sąjungoje. Bet net toks tempas per lėtas, kad užkirstume kelią virusui plisti, ypač naujosioms atmainoms“, – tikino Vengrijos ministro pirmininko kabineto vadovas Gergely Gulyasas.

Vengrija pirmoji bendrijoje leido ir rusišką, ir kinišką vakcinas, bet net ir tai neapsaugojo nuo naujo staigaus užsikrėtimų šuolio. Į nepatvirtintas vakcinas iš Rytų labiausiai dairosi šalys, prasčiausiai besitvarkančios su pandemija.

„Yra nepasitikėjimo. Nes politikai sąžiningai apie skiepus nekalba. Oficialūs veiksmai chaotiški. Nei aš, nei vakcinų gamintojai negali užtikrinti, kad rytietiškos vakcinos suteiks apsaugą, dėl kurios ir skiepijamės“, – piktinosi šeimos gydytojas Zoltanas Komaromi.

Bet Vengrijos premjeras, kadaise gyręs kiniškąjį valdymą, dabar pats pasiskiepijo kiniška vakcina. Įkandin Viktoro Orbano ir kitas Pekino gerbėjas Čekijos prezidentas paprašė Kinijos vakcinos dozių ir, pranešė, ši nedelsdama sutiko. Net šiaip jau kritiškos Lenkijos prezidentas su Kinijos lyderiu šią savaitę aptarė galimybę pirkti jos skiepų.

„Trečioji banga puola. Ji bus stipresnė už dvi ankstesnes. Prašau, užsiregistruokite ir pasiskiepykite. Tai vienintelė įmanoma apsauga“, – sakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Su dabartiniais tiekimo tempais dauguma Europos šalių skiepijimo planus įvykdytų ne iki rudens, bet kitais ar net dar kitais metais, bet už vakcinas atsakingas Europos Komisijos narys tikina, kad dar šiemet bendrija galės pagaminti nuo dviejų iki trijų milijardų dozių – kelis kartus daugiau negu reikia jai pačiai. O be Europos ir Amerikos esą daugiau niekas nepajėgus vakcinomis aprūpinti viso pasaulio – nei Rusija, nei Kinija.

„Esu tikras, kad Europos Sąjunga sugebės patiekti vakcinų visiems 456-iems milijonams savo piliečių, kad iki vasaros pabaigos būtų paskiepyti visi, kurie nori skiepytis“, – teigė už pramonę atsakingas EK narys Thierry Bretonas.

Dauguma Europos šalių ieško, kur gauti papildomų dozių – kaip sakė Orbanas, pačiupti, jei iškristų iš sunkvežimio. Tik nedaugelis kol kas linkusios ieškoti ir nepatvirtintų vakcinų – bet ir tų kelių pakanka, kad svetimi skiepai imtų dar labiau politiškai skaldyti pandemijos apimtą bendriją.