Pasaulyje

2021.03.07 22:55

Kelionės į Maskvą, kritika Briuseliui ir nauji santykiai su Kremliumi – kaip atrodys Vokietija po Merkel

LRT.lt2021.03.07 22:55

Kitu Vokietijos kancleriu greičiausiai taps vienas iš dviejų dabartinių žemių premjerų – Arminas Laschetas arba Markusas Soederis. Tad kokios gi užsienio politikos laikosi šie konservatorių kandidatai, klausia „Deutsche Welle“ (DW).

Rikimų kampanija Vokietijoje įgauna vis didesnį pagreitį, o realiausi kandidatai pakeisti kanclerę Angelą Merkel ne juokais surėmė ietis dėl pozicijų ir pasitikėjimo.

Šio mėnesio pradžioje, praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvo išrinktas naujuoju A. Merkel krikščionių demokratų (CDU) partijos lyderiu, Arminas Laschetas interviu „Reuters“ sakė: „Tikimasi, kad kancleris bus patyręs tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“.

A. Laschetas, kuris taip pat eina Šiaurės Reino-Vestfalijos (NRW) – daugiausiai gyventojų turinčios Vokietijos žemės – premjero pareigas, akivaizdžiai bandė atkreipti dėmesį į savo nuopelnus, nes labai tikėtina, kad būtent jis pakeis A. Merkel po rugsėjį vyksiančių federalinių rinkimų.

Tačiau jo konkurentas Markusas Soederis netruko atsikirsti. M. Soederis, kuris yra kitos didžiulės Vokietijos žemės – Bavarijos – premjeras ir vadovauja krikščionių socialinei sąjungai (CSU), kanclerės konservatorių patronuojamai Bavarijos partijai, pažymėjo, kad jis ką tik baigė 45 minučių trukmės pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Jų diskusija, pasak Bavarijos premjero, leido pasiekti „plataus masto konsensusą“.

Kalbėdami angliškai, abu lyderiai, matyt, aptarė bendruosius aviacijos projektus, tokius kaip planuojamas Europos naikintuvo kūrimas, turint omenyje tai, kad Bavarijoje įsikūrę pagrindiniai civilinės ir karinės aviacijos sektoriaus veikėjai. Todėl labai tikėtina, kad jis siekė pasigirti savo įgaliojimais užsienio politikos srityje ir pasirodyti kaip nepalenkiamas Vokietijos eksporto sektoriaus užtarėjas, rašo DW.

Auganti Berlyno įtaka

Manoma, kad Vokietijos konservatoriai gegužės pabaigoje nuspręs, kas taps jų oficialiu kandidatu eiti kanclerio pareigas. Atsižvelgiant į vis didėjančią Berlyno įtaką Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu, ant kortos pastatyta labai daug – tam, kuris laimės svarbiausią postą Vokietijos politikoje, teks susidurti su itin sudėtingais iššūkiais, teigia Halės universiteto tarptautinių santykių profesorius Johannesas Varwickas.

„Bet kuriam dabartinės kanclerės, turinčios pusantro dešimtmečio užsienio politikos patirtį, užgrūdintos nesuskaičiuojamų krizių, įpėdiniui prireiks nemažai laiko įsijausti į šį vaidmenį, – sakė jis DW. – Tuo tarpu pastaraisiais metais Vokietijos įtaka tarptautinėje politikoje labai išaugo, ir tikimasi, kad kitas kancleris pateisins augančią šalies svarbą. Iš tikrųjų tas, kuris perims vadovavimą, patirs dar didesnį spaudimą išlaikyti Vokietiją svarbiausių tarptautinių įvykių priešakyje.“

„Europietis“ prieš „juodąjį arkliuką“

Kalbant apie užsienio politiką ir ypač Europos politiką, be jokios abejonės A. Laschetas yra labiau patyręs iš dviejų pretendentų. Vakarų Vokietijos Acheno mieste, netoli Belgijos ir Olandijos sienų, gimęs būsimasis politikas anksti suprato ir įvertino tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą, rašo DW.

Net ir COVID-19 krizės metu, būdamas NRW žemės premjeru, A. Laschetas pasisakė už atvirų sienų politiką. 1999–2005 m. jis buvo Europos Parlamento nariu, kur daugiausia dėmesio skyrė užsienio ir gynybos politikai. Jis yra aistringas ir nuoseklus Europos integracijos proceso šalininkas.

Bavarijos premjeras M. Soederis visai kitoks. Kalbėdamas apie Europos politiką, J. Varwickas jį apibūdina kaip „juodąjį arkliuką“. Berlyno pasaulinės viešosios politikos instituto direktorius Thorstenas Benneris žengia dar vienu žingsniu toliau, teigdamas, kad M. Soederis „menkai arba visai neprisirišęs prie Europos projekto ir jam nekiltų kliūčių užsiimti oportunistine agitacija prieš Briuselį, jei tai atitiktų jo politinius siekius“.

Transatlantinių santykių renesansas už nemenką kainą

Viena abiem kandidatams būdinga pozicija yra labiau į Europą orientuotas požiūris – abu yra labiau linkę derinti klausimus su ES ir Prancūzija nei su JAV, rašo DW.

Rimtas ištikimybės transatlantiniams santykiams išbandymas buvo ketverių metų Donaldo Trumpo kadencija JAV prezidento poste. „Mums Amerika visada buvo laisvės ir demokratijos kraštas“, – apgailestavo A. Laschetas, kreipdamasis į konservatorių partijos suvažiavimą šių metų sausį, nepraėjus nė dviem savaitėms po to, kai D. Trumpo šalininkai nusiaubė JAV Kapitolijų.

M. Soederis taip pat neseniai prisipažino, kad jo meilė Amerikai patyrė rimtų išbandymų D. Trumpo valdymo metais. Dabar abu kandidatai dideles viltis sieja su naujuoju JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris praėjusią savaitę nuotoliniu būdu vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad „Amerika grįžo... transatlantinis aljansas grįžo“.

Tačiau akivaizdus J. Bideno pasiryžimas atkurti transatlantinius santykius turi savo kainą. Kaip ir jo pirmtakas, jis ragina Europą padidinti karines išlaidas ir prisiimti daugiau atsakomybės gynybos ir saugumo srityse. Iš esmės M. Soederį šie reikalavimai tenkina. Tačiau neseniai agentūrai „Associated Press“ duotame interviu jis teigė: „Mes nesame maži vaikai. Mes esame partneriai, o ne vasalai ar pavaldiniai“.

Vienas iš kliuvinių artimesnių transatlantinių santykių renesansui yra Vokietijos pozicija Kinijos ir Rusijos atžvilgiu. Vėlgi, kaip ir jo pirmtakas, J. Bidenas mano, kad prekybos interesų vedinas Berlynas yra per švelnus santykiuose su Maskva ir Pekinu, rašo DW.

Tačiau panašu, kad šis požiūris nesikeis, nepriklausomai nuo to, ar A. Laschetas, ar M. Soederis laimės rinkimus į kanclerio postą. Visai neseniai A. Laschetas Vakarus ir Kiniją apibūdino kaip „konkuruojančias sistemas“. Vis dėlto jis neatmetė galimo Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ dalyvavimo, kuriant Vokietijos 5G telekomunikacijų tinklą – toks požiūris verčia Vašingtoną rimtai sunerimti.

Praėjusią vasarą interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF M. Soederis sakė, kad „tinkamos interesų ir vertybių pusiausvyros užčiuopimas, man atrodo, bus didžiausias ateinančių metų Vokietijos užsienio politikos iššūkis“. Tai nėra pakankamai griežta linija santykiuose su Pekinu ir Maskva, kokios norėtų Vašingtonas.

Per švelnus Rusijai?

Kalbant apie santykius su Kremlimi, įdomu tai, kad tiek A. Laschetas, tiek M. Soederis priešinasi amerikiečių pastangoms sustabdyti prieštaringai vertinamo „Nord Stream 2“ gamtinių dujų dujotiekio, Baltijos jūra jungiančio Rusiją ir Vokietiją, tiesimą. A. Laschetas griežtai pasmerkė Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą, tačiau paragino šią problemą spręsti diplomatiniais keliais, nesiejant jos su energetikos klausimais, rašo DW.

O M. Soederis praėjusiais metais buvo nuvykęs į Maskvą – tai buvo labai panašu į tradicinius Bavarijos premjerų vizitus, kurie, nepaisant rimtų politinių nesutarimų, be didesnių skrupulų siekė įgyvendinti konkrečią Bavarijos ir Rusijos prekybos darbotvarkę.

Tuo tarpu prieš daugelį metų A. Lascheto išsakytos pastabos šiandien gali jam kyštelėti koją. Netrukus po to, kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį, jis kalbėjo apie tai, ką pats apibūdino kaip „paklausų antiputinišką populizmą“. Žinoma, jo teigimu, okupacija buvo „aiškus tarptautinės teisės pažeidimas“. Tačiau, kaip teigė A. Laschetas, jei esate užmezgę diplomatinius santykius su kita šalimi, svarbu „pabandyti suprasti pasaulį iš to partnerio perspektyvos“.

Opozicinės Žaliųjų partijos, kuri dažniausiai įvardijama kaip būsimas konservatorių koalicijos partneris būsimoje Vyriausybėje, atstovas užsienio politikos klausimais Omidas Nouripouras viename interviu sakė, kad toks tolerancijos Rusijai laipsnis apsunkins A. Lascheto siekį išlaikyti Europą vieningą. Dėl istorinių ir geopolitinių priežasčių Rytų Europos šalys kritiškai vertina švelnią Vokietijos Vyriausybė poziciją santykiuose su Maskva, rašo DW.

Assadas – mažesnė iš dviejų blogybių?

2014 m. A. Laschetas netgi gyrė Rusijos vaidmenį Sirijos kare. „Nuo pat pradžių, – sakė jis, – Rusija įspėjo apie džihadistų keliamą pavojų. Tačiau daugelis Vokietijoje tai atmetė kaip propagandą.“

Jis taip pat teigė iš dalies suprantąs Sirijos prezidentą Basharą al Assadą ir tvirtino, kad prieš Sirijos sukilimą šalyje buvo įmanomas tam tikras religinis pliuralizmas. Jis taip pat išsakė nuomonę, kad karingas islamizmas yra pavojingesnis už B. al Assado režimą, rašo DW.

J. Varwickas siūlo nepervertinti tokių pasisakymų reikšmės. „Juos taip pat galima vertinti kaip savotišką užsienio politikos realizmą, kuriuo tiesiog klausiama, kokius turime svertus? Ir ar mes esame pasirengę jais naudotis?“ – sako jis.

Solidūs tarptautinėje arenoje

Mažai kas iš politikos apžvalgininkų mano, kad kancleris A. Laschetas ar kancleris M. Soederis planuoja staigiai išsukti iš A. Merkel plačiai praminto užsienio politikos kelio. Th. Bennerio nuomone, tikėtina, jog jie tęs ilgametį kanclerės darbą, nors gali būti tam tikrų pokyčių individualioje jos politikoje, jei daugumos siekiantiems konservatoriams teks suformuoti koalicinę Vyriausybę, rašo DW.

„Viena vertus, dėl to, kad A. Merkel kursas negali būti tęsiamas dėl [jam būdingų] prieštaravimų; kita vertus, dėl to, kad galimi koalicijos partneriai, ypač Žalieji, reikalaus pakeisti kursą tam tikrais svarbiais klausimais“, – sakė jis.

„Abu kandidatai yra tikri politikos profesionalai, – sako J. Varwickas. – Ir nė vienas iš jų nebuvo tapatinamas su konkrečiais užsienio politikos reikalais ar rūpesčiais. Kad ir kuris iš jų taps kitu kancleriu, greitai supras, kad užsienio politika yra vienas iš pagrindinių iššūkių.“

A. Laschetas tikrai yra labiau patyręs nei M. Soederis. Tačiau abu turi užmezgę svarbių tarptautinių ryšių. Ir abu gali tvirtinti, kad pasižymi visomis reikiamomis savybėmis, tapti solidžia figūra tarptautinėje arenoje.