Pasaulyje

2021.03.08 22:35

Mesti iššūkį Putinui nelengva: Navalno šalininkus regionuose muša, korupcija čia neįdomi

Andrei Krasno, Robert Coalson, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.03.08 22:35

Kai Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno komanda vasario pradžioje pabandė atidaryti atstovybę Šiaurės Kaukazo respublikos Dagestano sostinėje, įvykiai klostėsi greitai.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Žinia apie šį planą vietos žiniasklaidoje pasirodė vasario 19 d. Vėlų kitos dienos vakarą grupė nežinomų užpuolikų vaizdingoje apžvalgos aikštelėje patykojo A. Navalno regioninio koordinatoriaus Ruslano Abliakimovo ir žiauriai jį sumušė.

„Tada jie pakėlė mane ir paklausė: „Ką tu čia veiki? Ko atvykai iš Maskvos?“ – RFE / RL Šiaurės Kaukazo tarnybai pasakojo R. Abliakimovas. – Aš neatsakiau, todėl jie mane toliau mušė. Jie norėjo mane numesti žemyn nuo apžvalgos aikštelės, bet vadas juos sustabdė.“

Vasario 21 dieną A. Navalno komanda pranešė, kad planas atidaryti biurą Dagestane atidėtas. Nuomotojas, anksčiau sutikęs išnuomoti biurui patalpas, persigalvojo. Pats R. Abliakimovas pabėgo iš Dagestano į nenurodytą vietą šalyje, tinklalapiui „Caucasian Knot“ pareiškęs, kad yra sekamas „24 valandas per parą“.

Nors A. Navalno komanda jau seniai puoselėja ambicijas tapti iš tiesų nacionaliniu judėjimu, besipriešinančiu dešimtmečius trunkančiam autoritarinio prezidento Vladimiro Putino valdymui, įsitvirtinti Šiaurės Kaukaze jam nepavyko. Piečiausias biuras Europinėje Rusijoje dalyje yra Krasnodare; iki 2020 m. rugpjūčio veikęs biuras Stavropolyje, kuris priskiriamas Šiaurės Kaukazo federalinei apygardai, buvo uždarytas.

Nuo 2017 m., kai A. Navalno grupė smarkiai išplėtė savo regioninį tinklą, pats A. Navalnas niekada nebuvo nuvykęs piečiau nei Volgogradas. Atidarant biurus Krasnodare ir Stavropolyje raudonas juostas perkirpo jo regioninis koordinatorius Leonidas Volkovas.

Paklausti, kodėl pasipriešinimas A. Navalno judėjimui Šiaurės Kaukaze atrodo kur kas stipresnis nei daugumoje kitų Rusijos vietų, jo šalininkai pateikia visą virtinę paaiškinimų.

„Yra keletas priežasčių, – sako buvusi A. Navalno Stavropolio biuro vadovė Tatjana Ginberg. – Šiaurės Kaukazo gyventojai yra dar labiau priklausomi nuo biudžetinio sektoriaus atlyginimų ir vietinių biurokratų skiriamų išmokų, nei kituose regionuose gyvenantys žmonės. Be to, visuomenė čia yra kur kas tradiciškesnė, todėl aktyvistai patiria jų politinių pažiūrų nesuprantančių draugų ir artimųjų spaudimą. Ir saugumo pajėgų nebaudžiamumas čia žymiai akivaizdesnis nei kitose Rusijos vietose. Žmonės paprasčiausiai nenori įsitraukti į politiką. Dėl šių priežasčių čia mažiau biurų, mažiau žmonių dalyvauja A. Navalno palaikymo protestuose.“

Rusų nacionalizmas nepamirštas

Tačiau kiti stebėtojai kuklų palaikymą judėjimui tiesiogiai sieja su A. Navalno nenoru išsižadėti buvusių nacionalistinių pažiūrų.

„Aleksejus Navalnas Šiaurės Kaukaze nesulaukė plataus palaikymo dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių čia nėra remiama Rusijos liberaldemokratų partija ar partija „Rodina“, – sako analitinio centro „Akcenty“ regioninės plėtros analitikas Antonas Čablinas, paminėdamas dvi politines partijas, pasižyminčias rusų nacionalistinėmis programomis. – Priežastis – ultranacionalizmas.“

Liberalios partijos „Jabloko“ vadovas Ingušijoje Ruslanas Mucolgovas priduria, kad A. Navalno pastangos kovojant su aukšto lygio korupcija neprasiskverbė į Šiaurės Kaukazą – vieną iš labiausiai korumpuotų Rusijos regionų.

„Čia yra labai daug korupcijos apraiškų, o jos mastas išties kelia siaubą, – sako R. Mucolgovas. – Galime kalbėti apie korumpuotus Kaukazo veikėjus ir jų tiesioginius ryšius su federaliniu centru, kuris iš esmės ir yra atsakingas už mūsų regione klestinčią korupciją. Galbūt tai, kad A. Navalnas praktiškai neskyrė dėmesio Kaukazo problemoms, ir jo aiškiai išreikštas Kaukazo atžvilgiu priešiškas požiūris pakirto jo autoritetą ir jo populiarumą regione.“

„Juk Šiaurės Kaukaze žmonės vertina ne tik tai, ką žmogus daro, bet ir jo asmenybę, pažiūras bei pasisakymus“, – priduria jis.

Maskvoje dirbantis politinis konsultantas Dmitrijus Fetisovas sutinka, kad A. Navalnui iš esmės nepavyko pateikti patrauklios darbotvarkės Šiaurės Kaukazui. A. Navalno veikla, atskleidžiant korupciją kitose Rusijos vietose, „yra visiškai nesusijusi su vietos gyventojų poreikiais ir nuotaikomis“, sako D. Fetisovas ir priduria, kad Šiaurės Kaukazo gyventojai kasdien „maitinami“ valstybinės žiniasklaidos istorijomis, smerkiančiomis A. Navalną kaip „JAV valstybės departamento agentą“.

„Turime unikalią situaciją, kai Šiaurės Kaukazo federalinės apygardos regionuose korupcijos lygis yra itin aukštas, tačiau A. Navalno, kaip pagrindinio kovotojo su korupcija, įvaizdis ten nėra įgavęs jokio patrauklumo, – priduria jis. – Susiformavęs neigiamas požiūris į jį. Vietos valdžios pastangų net nereikia – vietos gyventojai patys daro spaudimą jo šalininkams.“

Krasnodaro politinių tyrimų ir technologijų centro direktorius Grigorijus Kiseliovas sutinka, kad nemaža visuomenės dalis regione vis dar žiūri į A. Navalną per jo praeities nacionalistinių pareiškimų prizmę, matydama jį kaip „šovinistą ir griežtų imperinio valdymo bei jėgos metodų transformuojant Kaukazą šalininką“.

Anot jo, A. Navalnas nepakankamai stengėsi įtikinti šio regiono žmones, kad pastaraisiais metais jis gerokai pasislinko į kairę, faktiškai tapdamas „socialdemokratu“, besirūpinančiu socialinio teisingumo klausimais ir siekiančiu išlaisvinti paprastus žmones iš tvirtų Vyriausybės gniaužtų.

„Visos šios temos yra brangios Kaukazo žmonėms“, – priduria G. Kiseilovas.

Tačiau, kaip pastebi analitikas A. Čablinas, Šiaurės Kaukazo gyventojai „labai neigiamai reaguoja į bet kokią nepagarbą jų etninei ar religinei tapatybei“.

„Dėl šios priežasties prieštaringi A. Navalno pareiškimai apie musulmonus ir Kaukazą jų akyse nusveria kitas jo iniciatyvas ar antikorupcinius tyrimus“, – aiškina A. Čablinas.