Pasaulyje

2021.03.05 21:41

Nemcovas, Chodorkovskis ir Cichanouskis – „sąžinės kaliniai“, tarp kurių nebeliko Navalno

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.03.05 21:41

Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas neilgai tepabuvo „Amnesty International“ „sąžinės kaliniu“, bet ne todėl, kad buvo paleistas iš kalėjimo.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Šis statusas A. Navalnui buvo suteiktas sausio 17 d., po to, kai Rusijos valdžia jį sulaikė Maskvos oro uoste, tvirtindama, kad A. Navalnas neva pažeidė 2014 m. byloje dėl svetimo turto pasisavinimo jam pritaikytas lygtinio paleidimo sąlygas. Pats A. Navalnas ir jo šalininkai teigia, kad tiek apkaltinamasis nuosprendis, tiek tariamas pažeidimas yra nepagrįsti, politiškai motyvuoti ir absurdiški.

Buvo tikimasi, kad atidėtos bausmės pavertimas daugiau nei 30 mėnesių realaus įkalinimo padės išlaikyti uolųjį Kremliaus kritiką atokiau nuo pastarojo meto gatvės protestų, net jei jis liko prieš Vyriausybę pasisakančių demonstrantų ir tokių žmogaus teisių grupių kaip „Amnesty International“ dėmesio centre.

Tačiau vasario 23 d. „Amnesty“ atšaukė A. Navalnui suteiktą statusą, remdamasi ankstesniais 44 metų kovos su korupcija aktyvisto pasisakymais, kurie, anot organizacijos, „pasiekė neapykantos propagavimo slenkstį“.

Sąvoka „sąžinės kalinys“ priskiriama „Amnesty International“ įkūrėjui Peteriui Benensonui, kuris 1961 m. ją pavartojo kalbėdamas apie du portugalus studentus, nuteistus 7 metų laisvės atėmimo bausme už tostą „už laisvę“ diktatoriaus valdomoje šalyje.

Iš pradžių šis apibūdinimas buvo taikomas daugiausia Sovietų Sąjungos ir jos Rytų bloko satelitų disidentams, tačiau bėgant metams buvo išplėstas, įtraukiant šimtus religinės ir politinės opozicijos bei žiniasklaidos atstovų visame pasaulyje, įskaitant ir buvusios Sovietų Sąjungos šalis.

Remiantis dabartiniais „Amnesty“ kriterijais, sąžinės kaliniai yra žmonės, kurie „nenaudojo ir neragino naudoti smurtą, bet buvo įkalinti už tai, kas jie yra (dėl seksualinės orientacijos, etninės, tautinės ar socialinės kilmės, kalbos, odos spalvos, lyties ar ekonominės padėties) arba kuo jie tiki (religinių, politinių ar kitų sąžinės padiktuotų įsitikinimų)“.

Šio statuso panaikinimą A. Navalnui „Amnesty“ susiejo su komentarais, išsakytais pirmojo dešimtmečio viduryje, kai jo, kaip prezidento Vladimiro Putino varžovo ir kovotojo su korupcija, žvaigždė dar tik kilo, o jis pats buvo kritikuojamas dėl ryšių su rusų nacionalistais ir už rasistinius, neapykantą kurstančius pareiškimus.

Nors žmogaus teisių gynimo organizacija pripažino, kad didesnė dalis gautų prašymų peržiūrėti ankstesnius A. Navalno pasisakymus ją pasiekė iš Kremliui palankių A. Navalno kritikų, „Amnesty“ galiausiai nusprendė, kad jis nebetenkina pirma numatytų kriterijų, nors ir toliau ragina kuo greičiau paleisti A. Navalną iš kalėjimo, nes jis „persekiojamas vien dėl politinių priežasčių“.

„Sąžinės kalinio“ statusas yra galinga priemonė, pasisakant už humanišką elgesį su žmonėmis, turinčiais kitokias religines, politines ar seksualines pažiūras nei esama valdžia, ir kai kuriais atvejais net padeda išlaisvinti įkalintuosius.

Pažvelkime į keletą žymiausių asmenų, kuriems šis statusas yra ar buvo suteiktas.

Rusijoje

Rusijoje „sąžinės kalinių“ išties gausu – sąraše puikuojasi daugybė politinės opozicijos veikėjų, žurnalistų, LGBT aktyvistų ir etninių bei nacionalinių teisių gynėjų.

Politinė opozicija

2015 m. nušautam opozicijos politikui Borisui Nemcovui šis statusas buvo suteiktas 2011 m., kartu su aktyvistais Ilja Jašinu ir Eduardu Limonovu, kurie dalyvavo Maskvoje vykusiame mitinge už susirinkimų laisvę.

Didysis verslas

Tais pačiais metais suteikus „sąžinės kalinio“ statusą buvusiems bendrovės „Jukos“ savininkams Michailui Chodorkovskiui ir Platonui Lebedevui už, „Amnesty International“ žodžiais tariant, „itin ydingus ir politiškai motyvuotus“ kaltinimus, dėl kurių jie buvo įkalinti, sulaukta tūžmingo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasmerkimo.

„Terorizmo tinklas“

2020 m. vasarį „Amnesty“ šį statusą suteikė septyniems Centrinėje Rusijoje teistiems vyrams, „absurdiškai“ kaltintiems naryste „neegzistuojančioje „teroristinėje“ organizacijoje“.

Po kelių dienų visi septyni buvo nuteisti ir įkalinti už priklausymą „teroristinei grupei“, kurią valdžios institucijos vadino „tinklu“, planavusiu 2018 m. Rusijos prezidento rinkimų ir Pasaulio futbolo čempionato metu įvykdyti virtinę sprogimų.

Religinis persekiojimas

Aleksandras Gabyševas – Sibiro Jakutijos regiono šamanas, kelis kartus bandęs žygiuoti pėsčiomis į Maskvą ir „išvyti prezidentą Vladimirą Putiną iš Kremliaus“ – 2019 m. rugsėjį buvo trumpam paguldytas į psichiatrijos ligoninę po to, kai pavadino V. Putiną „blogiu“ ir nukeliavo 2 tūkst. km, bandydamas pasiekti sostinę.

„Rusijos valdžios reakcija į šamano veiksmus yra absurdiška, – teigė „Amnesty“. – A. Gabyševas turėtų būti laisvas reikšti savo politines pažiūras ir praktikuoti savo religiją bei tikėjimą kaip ir visi kiti.“

2020 metų gegužę riaušių policija įsiveržė į A. Gabyševo namus ir išvežė jį į psichiatrijos ligoninę, neva dėl to, kad jis atsisakė tikrintis dėl COVID-19. „Amnesty“ paragino jį nedelsiant paleisti.

Tačiau sausį, po pasisakymo, kad planuoja tęsti kelionę į Maskvą ir išvyti V. Putiną, A. Gabyševas vėl buvo priverstinai išvežtas į psichiatrijos kliniką.

Ukrainoje

Garsus Ukrainos kino kūrėjas ir aktyvistas Olehas Sencovas į sąrašą įtrauktas po to, kai 2014 m. gegužę buvo sulaikytas neteisėtai Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

„Amnesty“ ne kartą ragino paleisti 20 metų kalėti už „terorizmą“ nuteistą O. Sencovą, visą procesą vadindama „nesąžiningu teismu, grįstu politiškai motyvuotais kaltinimais“.

Penkerius metus Rusijos kalėjime praleidęs O. Sencovas buvo paleistas po apsikeitimo kaliniais tarp Kijevo ir Rytų Ukrainoje kovojančių prorusiškų separatistų.

O. Sencovas toli gražu ne vienintelis ukrainietis, įkalintas už tai, kad kritikavo Rusiją dėl Krymo užgrobimo, todėl „Amnesty“ ragina paleisti „visus „Ukrainos politinius kalinius“, laikomus Rusijoje.

Tarp jų yra ir pirmasis aneksuotoje teritorijoje Rusijos valdžios nuteistas Jehovos liudytojas Sergejus Filatovas. Praėjusiais metais keturių vaikų tėvui buvo skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis neva priklausė ekstremistų grupuotei. „Amesty“ tai pavadino „naujausiu žiaurios Rusijos represinės politikos didmeninio eksporto pavyzdžiu“.

Baltarusijoje

Baltarusijoje bene žymiausi asmenys, kuriuos galima būtų pavadinti „sąžinės kaliniais“, yra opozicijos Aliaksandrui Lukašenkai – autoritariniam lyderiui, kurio tvirtinimas, kad rugpjūtį laimėjo šeštus iš eilės prezidento rinkimus, sukėlė kelis mėnesius trukusius protestus – atstovai.

Buvęs bankininkas Viktaras Babaryka, kurio bandymas varžytis su A. Lukašenka prezidento rinkimuose baigėsi jo ir jo bendražygių sulaikymu, „Amnesty International“ pavadintu „visuotiniu išpuoliu prieš žmogaus teises“, vasario 17 d. stojo prieš teismą. Jis kaltinamas pinigų plovimu, kyšininkavimu ir mokesčių vengimu.

Kitas opozicijos narys Pavalas Severinecas, laikomas suimtas nuo birželio, buvo apkaltintas dalyvavimu masiniuose neramumuose, nors iš tiesų dalyvavo mitinguose, kurių metu aktyvistai bandė rinkti parašus už tai, kad prezidento rinkimuose būtų registruoti A. Lukašenkos varžovai.

Populiarus tinklaraštininkas Siarhejus Cichanouskis buvo įkalintas po to, kai išreiškė norą kandidatuoti į prezidento postą, ir iki šiol lieka kalėjime. Trys jo bendražygiai sausio mėnesį buvo teisiami dėl to, kad neva organizavo masinius neramumus, susijusius su po rinkimų kilusiais masiniais protestais.

S. Cichanouskio žmona Sviatlana Cichanouskaja stojo į jo vietą, tapo kandidate rinkimuose ir laiko save teisėta rinkimų nugalėtoja.

Kazachstane

Kazachstano tinklaraštininkė ir žurnalistė Aigul Otepova, apkaltinta naryste uždraustoje organizacijoje, lapkričio mėnesį teismo sprendimu buvo priverstinai paguldyta į psichiatrijos kliniką ir tai paskatino „Amnesty“ paskelbti ją „sąžinės kaline“, persekiojama už taikią savo požiūrio raišką“.

A. Otepova paneigė bet kokius ryšius su Kazachstano demokratiniu pasirinkimu (DVK) – opoziciniu judėjimu, kurį Kazachstano valdžia vadina ekstremistine grupuote, o A. Otepovos duktė RFE / RL sakė, kad valdžia bandė ją nutildyti prieš sausio mėnesį turėjusius vykti Kazachstano parlamento rinkimus.

Gruodį A. Otepova buvo paleista iš ligoninės.

Irane

Irano žmogaus teisių advokatė Nasrin Sotoudeh, atstovavusi opozicijos aktyvistams, įskaitant moteris, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už atsisakymą dėvėti privalomas galvą dengiančias skaras, 2018 m. buvo sulaikyta ir apkaltinta šnipinėjimu, propagandos skleidimu bei aukščiausio Irano lyderio įžeidimu.

Praėjusių metų gruodį, nepraėjus nė mėnesiui po to, kai laikinai buvo atidėta 38,5 metų laisvės atėmimo ir 148 rykščių bausmė, ji vėl atsidūrė kalėjime.

„Amnesty International“ N. Sotoudeh atvejį pavadino „šokiruojančiu“ ir laiko ją „sąžinės kaline“. Neseniai žmogaus teisių gynimo organizacija dar kartą paragino „nedelsiant ir besąlygiškai“ paleisti N. Sotoudeh.

Kirgizijoje

2019 m. rugpjūtį Kirgizijos žmogaus teisių gynėjui Azimjanui Askarovui skirtą laisvės atėmimo bausmę „Amnesty International“ pavadino „neteisybės triumfu“.

Uzbekas A. Askarovas buvo nuteistas už masinių neramumų kurstymą ir dalyvavimą policijos pareigūno nužudyme 2010 m. birželį vykusių vietos uzbekų ir kirgizų susirėmimų metu. Per šiuos susirėmimus žuvo daugiau kaip 450 žmonių, daugiausia uzbekų, dar dešimtys tūkstančių buvo ištremti.

A. Askarovas teigia, kad jam pareikšti kaltinimai yra politiškai motyvuoti, o JT Žmogaus teisių komitetas nustatė, kad jam nebuvo suteikta teisė į nešališką teismą, be to, kalėjime jis buvo kankinamas.

Gegužę, Aukščiausiajam Teismui patvirtinus žemesnės instancijos teismo sprendimą neperžiūrėti A. Askarovo nuosprendžio, „Amnesty“ teigė, kad teismo sprendimas „patvirtino 10 metų žiaurios neteisybės drąsiam žmogaus teisių gynėjui, kuris apskritai neturėtų būti kalinamas“.

Pakistane

Junaido Hafeezo bylą „Amnesty“ pavadino „farsu“ ir 2019 m. paragino Pakistano valdžią „nedelsiant ir besąlygiškai“ paleisti universiteto dėstytoją, apkaltintą šventvagyste dėl įrašų socialiniame tinkle „Facebook“.

J. Hafeezui buvo pareikšti kaltinimai pagal prieštaringai vertinamus šventvagystės įstatymus, kuriuos „Amnesty“ paragino atšaukti, nes jie, žmogaus teisių gynimo organizacijos teigimu, yra „pernelyg platūs, neaiškūs ir prievartiniai“ ir naudojami susidorojimui su religinėmis mažumomis, asmeninėms vendetoms ir linčo teismams“.

J. Hafeezas kali vienutėje nuo 2014 m. birželio.

Azerbaidžane

Žmogaus teisių aktyvistai Leyla Yunus ir Arifas Yunusas buvo atskirai sulaikyti 2014 m., o 2015 m. rugpjūtį nuteisti už ekonominius nusikaltimus teismo procese, kurį „Amnesty“ pavadino „šokiruojančiai neteisingu“.

Po to, kai Leyla Yunus buvo nuteista 8,5 metų laisvės atėmimo bausme, o jos vyras – 7 metams, „Amnesty“ pareiškė, kad tokie teismo sprendimai rodo „nesibaigiantį žmogaus teisių gynėjų veiklos kriminalizavimą Azerbaidžane“.

2015 m. pabaigoje sutuoktiniai buvo paleisti dėl sveikatos problemų, o jų laisvės atėmimo bausmės pakeistos lygtinėmis, o Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nurodė Azerbaidžanui sumokėti maždaug 45 660 JAV dolerių kompensaciją už jų teisių pažeidimus.

2016 m. balandį Yunusams buvo leista išvykti iš šalies. Jie įsikūrė Nyderlanduose.

Uzbekija

2009 m. „Amnesty“ paragino nedelsiant išlaisvinti žmogaus teisių gynėjus Azamą Farmonovą ir Ališerį Karamatovą, kurie buvo sulaikyti 2006 m. už tai, kad gynė Uzbekistano žemdirbių, apkaltinusių vietos pareigūnus turto prievartavimu ir korupcija, teises.

„Amnesty“ teigė, kad šie du vyrai buvo kankinami ir paskelbė juos „sąžinės kaliniais“.

2012 m. A. Karamatovas buvo paleistas, atlikęs beveik du trečdalius devynerių metų laisvės atėmimo bausmės.

A. Farmonovas iškalėjo 10 metų ir buvo paleistas tik 2017 m., tačiau netrukus vėl įsitraukė į veiklą – tų pačių metų kovą JAV Teisingumo ministerija įregistravo kalinių teisėmis Uzbekistane besirūpinančią jo vadovaujamą nevyriausybinę organizaciją „Huquiqiy Tayanch“.

Populiariausi

Maskva

Pasaulyje

2021.04.21 20:44

Praha skelbia Maskvai ultimatumą, kad išsiųstiems čekų diplomatams būtų leista grįžti

Čekijoje sulaikyti 5 asmenys, įtariami teroristine veikla Rytų Ukrainoje; atnaujinta 23.00
Protesto akcija palaikyti Aleksejui Navalnui
10

Pasaulyje

2021.04.21 18:27

Protesto akcijose Navalnui palaikyti sulaikyta per 450 žmonių ir opozicionieriaus bendražygiai

JT ekspertai: Navalnas – „rimtame pavojuje“, atnaujinta 20.49
10