Pasaulyje

2021.03.05 10:44

Pekinas „išgirdo“ Lietuvos pareiškimus: prieštaraujame tokiems jūsų žingsniams

LRT.lt2021.03.05 10:44

Lietuvos pareigūnų pareiškimai apie santykių su Taivanu stiprinimą čia atidarant ekonominę atstovybę, ministrų, o ne valstybės vadovų delegavimas susitikti su Xi Jinpingu, atkreipė Pekino dėmesį. „Mes supratome naujienas“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas tikėjosi virtualiai susitikti su Rytų Europos valstybių vadovais vasarį vykusiame vadinamojo „17+1“ formato viršūnių susitikime. Tačiau Lietuva ir dar kelios šalys vietoje prezidentų ir premjerų delegavo ministrus. Vilnius pareiškė, kad bendradarbiavimo iniciatyva neatnešė ekonominės naudos, kurią žadėjo Pekinas, o šia iniciatyva Kinija siekia skaldyti Europos Sąjungos vienybę.

Vietoje to Lietuvos pareigūnai teigė ketinantys dar šiemet atidaryti ekonominę atstovybę Taivane, kokias turi daugelis ES valstybių, o Taipėjus esą tokią atstovybę galėtų įkurti ir Lietuvoje.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje W. Wenbinas paragino Vilnių „atsilaikyti prieš Taivano separatistinių jėgų bandymą pasinaudoti (Lietuva) ir išvengti bet ko, kas pakenktų abipusiam politiniam pasitikėjimui“, rašo Honkongo dienraštis „South China Morning Post“.

„Mes griežtai prieštaraujame, kad šalys, turinčios diplomatinius santykius su Kinija, tarp jų ir Lietuva, kurtų abipuses oficialias atstovybes ir bet kokius santykius su Taivanu“, – pareiškė W. Wenbinas.

Anot jo, tokie Lietuvos žingsniai yra nesuderinami su „vienos Kinijos“ politika, kurios Vilnius įsipareigojo laikytis užmegzdamas santykius su Pekinu. Lietuva iš tiesų pripažįsta „vienos Kinijos“ politiką, kuri Taivaną laiko Kinijos dalimi. Pekinas Taivaną laiko atskilusia provincija ir oficialiai neatsisako ketinimų salą prijungti prie šalies, pastaruoju metu kinų pareigūnai vis dažniau kalba ir apie karinį „sprendimą“.

Seimo Užsienio reikalų komitetas vasarį pritarė sprendimui, kad Lietuva pasitrauktų iš „17+1“ iniciatyvos. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis LRT.lt sakė, kad „17+1“ formatas neatnešė praktiškai jokios naudos.

„17+1“ formatas, mano požiūriu, nėra naudingas Europai, jis skaldo Europą dėl to, kad dalis valstybių turi kitokią nuomonę apie Kiniją, nei likusios valstybės. Kitas dalykas, jis yra Lietuvai beveik neatnešęs jokios naudos. Aš nesakau kaip Užsienio reikalų komitetas, kad mes traukiamės ir jau šiandien tai yra pabaiga, bet mes tikrai turime pervertinti, kaip Lietuvai kurti santykius su Kinija yra naudingiausia. Tai yra tokia pragmatinė politika, kuri turi vyrauti“, – sakė G. Landsbergis, pabrėždamas, kad šis žingsnis nėra siejamas su atstovybės Taivane klausimu.

Kinija „išgirdo šias naujienas“ ir „pilnai pasitiki savo perspektyvomis“, pareiškė W. Wenbinas.

Taivano pareigūnai „South China Morning Post“ teigia žinantys apie Lietuvos planus, bet konkrečių veiksmų esą kol kas nesiimta.

„Mes pastebėjome pranešimus apie tai ir sveikinime bet kokį žingsnį, kuris pagilintų mūsų draugiškus santykius su Lietuva“, „South China Morning Post“ sakė Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovė Joanne Ou.

Kinija inicijavo „16+1“ formatą dar 2012 metais, jis apima Rytų Europos ir Balkanų valstybes, kurių dalis priklauso ES. Prie jo prisijungus Graikijai, formatas apima valstybių grupę nuo Baltijos ir Viduržemio jūrų.

Viršūnių susitikimuose Kinijos lyderiai žadėjo investicijas į apleistas gamyklas, uostus, infrastruktūrą, kuri neįdomi Vakarų investuotojams, krovinių pervežimą geležinkeliais, ryšių technologijų plėtrą ir Kinijos rinkos atvėrimą šių šalių gamintojams. Regionas turėjo tapti Kinijos vartais į Europą, tačiau, analitikų vertinimu, pažadai nesimaterializavo ir naudos šalims praktšikai neatnešė.