Pasaulyje

2021.03.04 11:27

Estijos prezidentė: Stambulo konvenciją ratifikavome prieš 3 metus ir nė vienos šeimos ji nesugriovė

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.03.04 11:27

Trečiadienį Lietuvoje viešėjusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid teigia, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas ir kova su smurtu artimoje aplinkoje yra vienas iš jos darbo prioritetų. Estija konvenciją ratifikavo jau prieš 3 metus ir „estai net pamiršo“, kad ji egzistuoja, o dėl to neiširo nė viena šeima.

Išskirtiniame interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ Estijos vadovė taip pat aptarė elektros energijos tiekimo klausimus, susijusius su Astravo atomine elektrine Baltarusijoje bei Estijos vakcinavimo nuo COVID-19 strategiją.

Dienos tema. Kaljulaid: esame visuomenė, kurioje gerovė nėra matuojama tik pagal BVP (su vertimu į gestų k.)

– Ponia prezidente, vienas iš per šį vizitą aptartų klausimų – energetika, Astrave gaminama elektra. Ar palaikote poziciją, kad Astrave pagaminta elektros energija turi būti blokuojama ir neturi patekti į Europos Sąjungos (ES) rinką nei tiesiogiai, nei per Rusiją?

– Pirmiausia, nė viena iš Estijos turimų linijų, jungiančių su Rusijos elektros tinklu, nėra prekybos linija. Estija neperka Rusijos elektros. Bet tai nereiškia, kad mūsų rinkoje nėra rusiškos elektros energijos, daugiausia ji ateina iš šiaurės, iš ESTLINK pirmos ir antros jungties per Suomiją.

Nežinome net kiekio, kiek jos yra, nes neturime galimybės kontroliuoti, ką jau kalbėti apie tai, ar ji gaminama Sosnovyj Boro atominėje elektrinėje, ar kitur. Nesame tiesiogiai su Rusija prekiaujanti šalis, tai ne mūsų reikalas. Suinteresuotos šalys, prekiaujančios su Rusija, turėtų tai išaiškinti.

Norime, kad greitai vyktų suplanuotas desinchronizavimo procesas, jo pabaiga numatyta 2025 m. Tada problema iš esmės bus išspręsta. Reikėtų įdiegti labai brangius keitiklius elektros linijose, einančiose iš Baltijos valstybių į Rusiją. Niekas to nedarys, nes tai paprasčiausiai neekonomiška. Taigi, iki to laiko problema bus išspręsta, 2025 m. ne taip ir toli.

Kitas elementas, padedantis mums išspręsti problemą, yra ES. Jeigu ji nori pasiekti žaliąjį posūkį, o ne tik pakeisti nešvarios elektros gamintoją kitais gamintojais iš trečiųjų šalių, kurių produkcijos nekontroliuojame, jai reikia įvesti sienos rinkliavą. Manau, turėtume sutelkti savo jėgas, visos Baltijos valstybės kartu siekti, kad būtų taikomas šis sienos mokestis. Tai reikštų, kad pagaliau sukursime žaliąjį burbulą investicijoms į ekologiškas technologijas Baltijos šalyse. Tokia yra Estijos pozicija.

– Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda jūs irgi sakėte, kad neturite duomenų, kokia dalis tokios energijos galėtų cirkuliuoti Estijos tinkluose. Ar planuojate surinkti tokius duomenis?

– Mūsų sistemos operatorius, Estijos energijos įmonė, bandė įvertinti kiekius, pateikė įvairių skaičiavimų. Kadangi tinklo nekontroliuojame, detalių nežinome. Kaip sakiau, esame suinteresuoti, kad būtų taikomas sienų mokestis. Tokiu atveju skaičiavimus atliks tos šalys, kurios iš tikrųjų perka elektros energiją arba leidžia Rusijos energijai patekti į ES energijos rinką. Jau minėjau, Estija nėra viena tų šalių. Antra, turime tęsti desinchronizavimo procesą.

– Bet galite gauti per Rusiją, Latviją.

– Kaip ir minėjau, tiesiogiai neperkame elektros. Tai svarbu tiems, kurie perka. Šiuo metu šiaurėje tai yra Suomija ir Latvija. Jie gali tai padaryti, mes – negalime.

– Ar Estija pritartų naujam Lietuvos siūlymui, planui dėl Baltarusiškos elektros per Rusiją blokados? Kad elektra, kuria būtų prekiaujama Baltijos šalių rinkose, negalėtų patekti niekaip kitaip, tik per fizinius Latvijos ir Estijos laidus?

– Estijoje, kaip sakiau, neperkame jokios rusiškos elektros. Negalime pasakyti, kurie elektronai į Baltijos energetikos tinklą patenka per Suomijos, kurie per Latvijos tinklą. Be to, itin laukiame ES ataskaitos apie Astravo elektrinės saugumą, jo trūkumus. Dar neturime šios ataskaitos. Ji turėjo būti paskelbta šiandien, tikriausiai bus rytoj.

Turime gauti šią ataskaitą ir pirmiausia perskaityti, kad nuspręstume dėl pozicijos. Ir, be to, kaip minėjau, mes pasiryžę veikti taikydami ES priemones, tai yra sienų rinkliavą ir desinchronizavimo procesą, kuris galutinai ir išspręs problemą.

– Ar laikote realiai pasiekiamu tikslu, kad Astravo elektrinė būtų uždaryta arba perkelta į kitą vietą, kuri būtų saugesnė Lietuvai, toliau nuo jos sienos? Ar Estija palaikytų tokią kampaniją?

– Visų pirma, perskaitykime ES ataskaitą. Šią akimirką galiu pasakyti tik tiek.

– Manote, kad elektrinė saugi?

– Aš pasitikiu ES ataskaita. Žinau, kad tokio modelio elektrinių taip pat yra Europoje. Tai nėra unikalus dizainas. Žinau, kad yra panašių modelių, veikiančių Europoje ir Vakarų Europoje.

Taigi, galėčiau pasakyti, kad tikriausiai pačiame dizaine nebus jokių problemų. Dėl likusių aspektų – nežinau. Laukiu ES ataskaitos. Galbūt jie taip pat ras trūkumų ir dizaine. Nežinau. Lauksiu šios ataskaitos, skaitysiu ją ir padarysime išvadas.

– Kai kurie Lietuvos politikai diskutuoja, ar Lietuvai nereikėtų pasitraukti iš Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, taip siekiant atkreipti dėmesį į nesaugios elektrinės prie jos sienos problemą. Ką manote apie tokią galimybę?

– Kiekviena šalis pasirenka diplomatines ir politines priemones, kuriomis siekia savo tikslų. Kaip jau sakiau, Estija dėmesį koncentruoja į techninį sprendimą ir desinchronizavimo projekto saugų užbaigimą. Labai džiaugiuosi, kad jau šį pavasarį tarp Lietuvos ir Lenkijos vietoj srovės keitiklių, kurie dabar leidžia prekiauti, bet nepalaiko dažnių tarp Baltijos energetikos tinklo ir Vidurio Europos energetikos tinklo, atsiras nauja įranga, kuri galės veikti ir kaip dažnio palaikymo sistema. Nekantriai laukiu šio techninio sprendimo.

– Apie kitą konvenciją – dėl smurto prieš moteris prevencijos – Lietuvoje dabar žymiai plačiau diskutuojama. Estija ją ratifikavo jums jau būnant prezidente, ir jūs tada sakėte, kad kultūra, kai prieš smurtą užsimerkiama, turi būti pakeista nepakantumo smurtui prieš bet ką kultūra. Kaip Estijos visuomenė atsispyrė propagandai, kad ši konvencija sugriaus šeimas, atims iš jų vaikus ir panašiai?

– Stambulo konvencija buvo patvirtinta prieš trejus metus. Ir Lietuvos žmonėms galiu pasakyti, kad estai net pamiršo, jog Stambulo konvencija egzistuoja. Ratifikavimas – natūralus dalykas. Natūralu, kad neleidžiame smurtauti.

Estijoje daug diskutuojame apie smurtą artimoje aplinkoje. Šios diskusijos vyksta ilgai, net kai buvo patvirtinta Stambulo konvencija. Taip ir turėtų būti. Negalime tylėti apie namuose egzistuojančias problemas. Turėtume sugriauti tylos sieną, supančią smurtą artimoje aplinkoje.

Turime užtikrinti, kad moterys ir vyrai, prieš kuriuos namuose psichologiškai ar fiziškai smurtaujama, galėtų laisvai kreiptis pagalbos. Estijoje labai sunkiai dėl to dirbome. Tai buvo vienas iš mano, kaip prezidentės, prioritetų. Turiu omenyje, išsklaidyti tylą tokiais sunkiais klausimais, apie kuriuos net nenorime kalbėti. Turime kalbėti apie smurtą, seksualinę prievartą prieš moteris, vyrus, vaikus, turime atvirai diskutuoti šiomis temomis, kad aukos pajustų galinčios ieškoti pagalbos. Ir kai jie pradeda ieškoti pagalbos – o mes matome, kaip Estijoje auga skaičiai, – tada turime gebėti padėti šiems žmonėms.

Taigi, sistema turi būti gana didelė, kad tilptų visi, kurie laužo šią tylą, ateina ieškoti pagalbos. Dirbame ta linkme, kad užtikrintume, jog esame tokia šalis, kurioje gerovė reiškia tai, kad nė vienas visuomenės narys nėra skriaudžiamas. Kurioje gerovė nėra matuojama vien tik bendruoju vidaus produktu.

– Ar Stambulo konvencija sugriovė bent vieną šeimą?

– Ne.

– Dar vienas visuomenės saugumo aspektas šiomis dienomis susijęs su COVID-19 vakcina. Planuojate vykti į Afganistaną ir norėtumėte prieš tai pasiskiepyti. Ar galima tai kartu laikyti ir jūsų noru pasiųsti Estijos žmonėms žinutę, kad skatinate skiepyti visus tuo abejojančius?

– Taip, tikiuosi, kad būtent taip ir suveiks. Bet pagrindinė priežastis, dėl kurios dabar prašau skiepytis, yra būtent tai, kad NATO taisyklės griežtos, be skiepo negaliu vykti. Estijoje jau pradėjome skiepyti kariškius, policijos pareigūnus, pasieniečius, mokytojus, nes „Astrazenecos“ vakcina neskiepijome pagyvenusių žmonių.

Tai saugu, dabar jau žinome, bet iš pradžių nežinojome, todėl ir skyrėme šią vakciną kitiems žmonėms. Perėjome nuo pagyvenusių žmonių skiepijimo prie tų žmonių, kuriems vakcina reikalinga dėl darbo. Taip susiklostė, kad ir aš turiu pasiskiepyti dėl darbo, todėl taip ir bus. Patarčiau visiems pasitikėti mokslininkais ir gydytojais. Šios vakcinos saugios.

Taip, gali būti šalutinis poveikis. Bet, žinote, kai buvome kūdikiai, po skiepų taip pat karščiavome, nekaip jautėmės. Mes paprasčiausiai neprisimename. Bet taip buvo. Tai normali organizmo reakcija į vakciną. Nėra dėl ko nerimauti. Ir tai tikrai daug geriau, nei rizikuoti ir kelias savaites vaduotis iš kvėpavimo sutrikimų.

– Ar rusiška vakcina „Sputnik V“ galėtų būti alternatyva ES šalims, susiduriančioms su vakcinų trūkumų?

– „Sputnik“ negali būti alternatyva. Nėra taip, kad kažkur yra gili „Sputnik“ vakcinos jūra, į kurią tereikia panardinti švirkštus ir galime paskiepyti visus piliečius. „Sputnik“ vakcinos pagaminta apie milijoną dozių. „Astrazenecos“ siunta į Europą tik kovą siekė beveik milijoną, ir esame nusivylę, nes turėjo būti 1,8 mln. Pirmiausia turime teisingai įvertinti mastą.

Nėra tokio dalyko kaip alternatyva. Kita vertus, jei „Sputnik“ ar „Sinovac“, ar bet kuri kita vakcina, kuri nėra gaminama Europoje, taip pat „Johnson & Johnson“, bus patvirtintos Europos rinkoje, jas laikysime lygiomis.

– Linkiu stiprios sveikatos ir saugios kelionės. Ačiū už jūsų laiką.

– Ačiū. Ir norėčiau pareikšti užuojautą visiems Lietuvos žmonėms, per šią pandemiją netekusiems artimųjų.

Populiariausi

Maskva

Pasaulyje

2021.04.21 20:44

Praha skelbia Maskvai ultimatumą, kad išsiųstiems čekų diplomatams būtų leista grįžti

Čekijoje sulaikyti 5 asmenys, įtariami teroristine veikla Rytų Ukrainoje; atnaujinta 23.00
Protesto akcija palaikyti Aleksejui Navalnui
10

Pasaulyje

2021.04.21 18:27

Protesto akcijose Navalnui palaikyti sulaikyta per 450 žmonių ir opozicionieriaus bendražygiai

JT ekspertai: Navalnas – „rimtame pavojuje“, atnaujinta 20.49
10