Pasaulyje

2021.03.04 18:14

Politologės apie VSD saugumo ataskaitą: Rusijos grėsmė niekur nedingo, auga Kinijos įtaka

Julius Palaima, LRT.lt, BNS2021.03.04 18:14

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ketvirtadienį pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui 2021 metais vertinimo ataskaitą. Tarp praeityje iškeltų grėsmių, tokių kaip represyvi kaimyninės Rusijos politika, kibernetinės atakos ir Baltarusijos atominė elektrinė Astrave, išskirta ir COVID-19 pandemijos metu išryškėjęs autoritarinių valstybių vykdomas pavienių asmenų sekimas, politinė suirutė bei neramumai Baltarusijoje.

Šešerius metus iš eilės Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengtame dokumente pateikiamas grėsmių ir rizikos veiksnių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas.

„Problemos, kurios kyla socialinėje ir ekonominėje srityse, kelia sumaištį ir, be jokios abejonės, didina nerimo lygį mūsų visuomenėje. Žvelgiant iš žvalgybos perspektyvos, grėsme Lietuvos Respublikai ir jos nacionaliniam saugumui tai tampa tuomet, kai šia trapia situacija nori pasinaudoti konkretūs subjektai ir subjektai iš išorės ar veikėjai valstybės viduje“, – komentavo VSD vadovas Darius Jauniškis.

Pandemija tapo ataskaitos atspirties tašku

„Vienas pagrindinių šios ataskaitos atspirties taškų yra pandemija. Ji uždėta tarsi kepurė, pagal tuos iššūkius, kuriuos sukelia pandemija, ir parašyta nemaža dalis ataskaitos“, – portalui LRT.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.

Pasak jos, ši ataskaita parodė, kad kibernetinės atakos mūsų šalyje pandeminiu laikotarpiu gerokai suaktyvėjo. „Tokių atakų srautai yra suintensyvėję, žmonės daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių ar televizijos ekranų. Tam tikrų šalių veikla šiuo aspektu taip pat yra padidėjusi, jos nusitaikiusios į tuos srautus ir ieško kibernetinių spragų“, – tikino VU TSPMI docentė ir vadovė M. Šešelgytė.

„Dalis grėsmių yra įrašytos į pandeminę perspektyvą, ir tai išties teisingas akcentas, nes išryškėja nauji bruožai, kurie praeityje buvo mažiau matomi“, – pridūrė M. Šešelgytė.

Tarp naujausių grėsmių įvardijama COVID-19 pandemija, kelianti ne tik medicininių, bet ir geopolitinių grėsmių, o šiuo aspektu išskiriamos dvi autoritarinės valstybės – Rusija ir Kinija. Pasinaudodamos pandemija jos diskredituoja priešiškomis laikomas valstybes, vykdo pavienių žmonių sekimą, rašoma 2021 m. Lietuvos nacionalinio saugumo vertinimo ataskaitoje.

Pagrindinės 2021 m. Lietuvos nacionalinio saugumo įvertinime iškeltos grėsmės :

  • COVID-19 pandemijos metu autoritarinėse valstybėse Kinijoje, Rusijoje vykdomi žmogaus sekimai, diskredituojamos valstybės, Kinijoje vykdoma „kaukių diplomatija“ siekiant spaudimu išpešti diplomatinės naudos, siunčiant medicininę pagalbą į kitas valstybes;
  • Politinė suirutė Baltarusijoje, jėgos ir karinių pajėgų panaudojimas prieš civilius gyventojus, A. Lukašenkos nenoras trauktis iš posto kelią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui;
  • Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) veikla Astrave, ignoruojami tarptautinių energetikos ekspertų įvertinimai ir neraminantys incidentai jėgainėje;
  • Rusija išlieka didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, didindama izoliaciją nuo Vakarų valstybių ir imituodama demokratinius procesus bei vykdydama žiaurius susidorojimus su valdžios kritikais ir oponentais;
  • Rusijos karinė galia ir toliau yra pagrindiniu įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu;
  • Kaimyninės Rusijos aktyvi žvalgybinė veikla prieš Lietuvą, agresyvus istorijos politikos įgyvendinimas;
  • Prieš Lietuvą daugėja vykdomų kibernetinių-informacinių atakų;
  • Terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža, tačiau Europoje gana didelė;

Augantis Kinijos vaidmuo

„Pandemijos įkarštyje Kinija vykdė įtakos politiką. Pekinas, siekdamas gerinti savo įvaizdį, ėmėsi kaukių diplomatijos, o ją lydėjo kontroliuojama propagandos kampanija“, – kalbėjo D. Jauniškis.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad siekiant skleisti Kinijai palankų naratyvą plečiamas bendradarbiavimas su Lietuvos žiniasklaidos priemonėmis, jose reguliariai publikuojami propagandiniai užsakomieji straipsniai.

Tokiuose tekstuose pabrėžiami „Kinijos pasiekimai kovojant su pandemija, akcentuojama suteikta humanitarinė parama, „Juostos ir kelio“ projekto svarba, taip pat priekaištaujama Lietuvos politikams ir aktyvistams, reiškiantiems kritiką Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų bei politikos Honkongo, Tibeto ar Taivano atžvilgiu“.

Baltarusija ir Rusija toliau rodo nagus

Kitas ne mažiau svarbus aspektas yra politinė suirutė Baltarusijoje ir jos ginkluotųjų pajėgų bei jėgos struktūrų panaudojimas šalia Lietuvos sienų. Ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos gynybos politika ateityje gali tapti priklausoma nuo kaimynės Rusijos.

„Baltarusijoje buvo padidėjęs karinis aktyvumas, prasidėjo grasinimai šalies ekonomikai, pavyzdžiui, embargu ir panašiai. Aišku, tai nepadarė esminio poveikio regiono saugumui, tačiau situacija Baltarusijoje išties kelia įtampą“, – specialioje spaudos konferencijoje sakė D. Jauniškis.

Politologė M. Šešelgytė pasidžiaugė, kad ataskaitoje pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip verbuojama visuomenė, ir išskyrė pavyzdį apie Lietuvos valstybės tarnautoją, kuris atostogaudamas Baltarusijoje buvo verbuojamas šios šalies tarnybų.

Kalbėdama apie ataskaitoje aprašomą politinę situaciją Baltarusijoje, M. Šešelgytė tikino, kad veikiamiems pandemijos žmonėms tai buvo dar vienas esminis aspektas žengti į gatves ir protestuoti prieš autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimą.

„Jeigu Baltarusijoje vyktų nemaži neramumai ir protestai, tai galbūt galėtų mums skaudžiai atsiliepti, nes su šia šalimi turime gana nemenko dydžio sieną. Galbūt būtų pabėgėlių srautai ir tai yra aktualu“, – tikino VU TSPMI direktorė.

Lietuvos nacionalinio saugumo vertinime didelis dėmesys skiriamas ir šalia Lietuvos sienos veikti pradėjusios Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) keliamai rizikai, pabrėžiama, kad Baltarusijos valdžia ignoruoja atominės energetikos ekspertų išvadas ir slepia vidinius incidentus.

Remiantis VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atliktu vertinimu, Rusija ir toliau išlieka didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, ji ir toliau didina izoliaciją nuo Vakarų valstybių. Rusijos karinė galia išlieka pagrindiniu įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu.

„Atrodo, kad pasikėsinimai į opozicijos atstovus, naudojant medžiagą „Novičiok“, tampa „normaliu“ reiškiniu. Režimas pasiryžęs naudoti kraštutines priemones ir numoti ranka į tarptautines normas. Rusija gali tapti dar didesne grėsme ateityje. Vykdoma vis agresyvesnė istorijos politika, kaip pavyzdį galima pasitelkti sovietinių karių kapų „niokojimą“, vienos iš Lietuvos savivaldybės atstovams buvo grasinama“, – tikino VSD vadovas D. Jauniškis.

„Tą pačią tendenciją patvirtino trijų Lietuvos teisėjų persekiojimas ir siekis išduoti Rusijai. Kremliaus tikslas yra įbauginti Lietuvos pareigūnus“, – teigė VSD vadovas.

Lietuvos nacionalinio saugumo vertinime išskiriama ir Rusijos žvalgybinė veikla, nukreipta prieš mūsų šalį, agresyvus istorijos politikos įgyvendinimas užsienio valstybėse.

Lietuvoje ir toliau nemažėja informacinių ir kibernetinių atakų, siekiant silpninti transatlantinius ryšius, skaldyti visuomenę ir didinti nepasitikėjimą vidaus institucijomis.

VU TSPMI direktorė M. Šešelgytė tikino, kad VSD ataskaitos dalis apie karinį saugumą, ypač išskiriant Rusijos keliamą grėsmę, išlieka aktuali.

„Tas nerimas niekur nedingo. Nors mes šiuo metu stebime iškilusias kiek kitokias grėsmes, jos niekur neišnyko. Rudenį vyks karinės pratybos „Zapad 2021“, kurios Lietuvoje visuomet kelią didelį nerimą. Į tai ir toliau reikia atsižvelgti, nepaisant pandeminės situacijos“, – teigė M. Šešelgytė.

Anot jos, dar viena svarbi nacionalinio saugumo ataskaitos dalis susijusi su Lietuvoje pastebima iš užsienio vykdoma teroristinių veiklų radikalizacija, kurios smaigalyje atsiduria mūsų šalies piliečiai.

Grėsmių vertinime dėmesio skirta ir teroristinėms grėsmėms Europoje, tačiau tikinama, kad Lietuvoje tokio pavojaus rizika gana nedidelė.

„Ataskaitos išskirtinumas – COVID skyrelis“

„Turbūt didžiausias šios VSD ataskaitos išskirtinis bruožas yra vadinamasis COVID skyrelis“, – sakė VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Pasak jos, „informacija ar idėjos“, sklindančios iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos, ir toliau atsispindi VSD ataskaitoje.

Politologės nenustebino, kad nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitoje nemažai dėmesio skiriama kaimyninės Baltarusijos reikalams.

„Neišvengiamai čia turėjo atsirasti skyrelis apie Baltarusiją, atsižvelgiant į šios šalies situaciją, kiek šie neramumai kaimyninėje šalyje gali atsiliepti ar atsiliepia Lietuvai“, – portalui LRT.lt teigė D. Jakniūnaitė.

D. Jakniūnaitės tikinimu, kaip ir ankstesnėse VSD ataskaitose, Rusija išlieka svarbiausia grėsme mūsų šaliai.

„Kinija taip pat sulaukia vis daugiau žodžių šiose ataskaitose, tačiau tai irgi neturėtų stebinti, nes vien viešojoje retorikoje ir erdvėje matoma vis didėjanti jos įtaka“, – pridūrė VU TSPMI profesorė.

Populiariausi

Maskva

Pasaulyje

2021.04.21 20:44

Praha skelbia Maskvai ultimatumą, kad išsiųstiems čekų diplomatams būtų leista grįžti

Čekijoje sulaikyti 5 asmenys, įtariami teroristine veikla Rytų Ukrainoje; atnaujinta 23.00
Protesto akcija palaikyti Aleksejui Navalnui
10

Pasaulyje

2021.04.21 18:27

Protesto akcijose Navalnui palaikyti sulaikyta per 450 žmonių ir opozicionieriaus bendražygiai

JT ekspertai: Navalnas – „rimtame pavojuje“, atnaujinta 20.49
10