Pasaulyje

2021.03.03 20:17

Vokietija stebi Lenkijos atsigavimo stebuklą: demokratijos būklė smunka, bet ekonomika auga

LRT.lt2021.03.03 20:17

Lenkijos ekonomika yra mažiau paveikta pandemijos ir greičiau atsigauna. Nenuostabu, kad Vokietijos įmonės siekia išnaudoti šį augimo potencialą ir pasipelnyti iš būsimos Lenkijos ekonomikos pertvarkos, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Nuo 2015 m., kai į valdžią atėjo partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), šeštoji pagal dydį ES ekonomika pirmiausia atkreipė į save dėmesį dėl tariamo demokratijos suvaržymo. Tačiau tuo pat metu stebina Lenkijos ekonomikos atsparumas.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) tikisi, kad 2021 m. jos augimas sieks 3 proc. ir Lenkija taps vienintele ES nare, iki 2021 m. pabaigos pasiekusia prieškrizinį lygį. Nuo įstojimo į ES 2004 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo nuo 49 iki 70 proc. ES vidurkio, o lapkričio mėnesį pagal pramonės gamybos augimą Lenkija vėl buvo trečia Europoje.

Ūkio ministras Jaroslawas Gowinas neseniai Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ sakė: „Daugelis Lenkijos bendrovių pasinaudojo pandemija, kad persitvarkytų, susiskaitmenintų ir įsitrauktų į veiklą ten, kur kitos tiekimo grandinės suiro“.

ERPB vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik tam pačiam laikraščiui sakė, kad Lenkijos atsigavimą po pandemijos apspręs du pagrindiniai aspektai: įvairovė ir lankstumas. „Abu jie puikiai pasitarnavo šaliai koronaviruso pandemijos metu“, – sakė ji ir pridūrė, kad išgyventi koronaviruso krizę „padėjo dosnus paramos paketas“, rašo DW.

Glaudūs ryšiai

Žlugus komunizmui Rytų Europoje, Lenkiją ir Vokietiją susaistė glaudūs ekonominiai ryšiai. Pavyzdžiui, Lodzės mieste Vokietijos namų apyvokos įrangos gamintojas „Bosch-Siemens Hausgeräte“ ne tik gamina skalbimo mašinas, bet ir tiria naujas buities prietaisų technologijas.

Walbrzycho specialiojoje ekonominėje zonoje netoli Vroclavo „Daimler“ nutarė išplėsti naujai atidarytą variklių gamyklą, prijungdami baterijų gamyklą, kuri atitinka pažangiausią „Industry 4.0“ standartą ir yra neutrali CO2 emisijų atžvilgiu, nes energiją jai gamina už 10 km esantis vėjo jėgainių parkas. Tuo tarpu „Volkswagen“ Lenkijoje gamina ne tik „Caddy“, „Crafter“ ir „Transporter“ modelius, bet ir aliuminio liejinius, kurie iš Poznanės pasklinda po visą pasaulį dengiantį VW tinklą, rašo DW.

Remiantis Vokietijos ekonomikos rytų komiteto duomenimis, Vokietijos prekyba su Rytų Europa dėl pandemijos 2020 m. smuko 8,4 proc. – iki 423 mlrd. eurų. Tačiau prekyba su Lenkija, nepaisant krizės, išliko beveik stabili – 123 mlrd. eurų, o importas iš Lenkijos į Vokietiją net paaugo 1 proc. Lenkija pakilo į penktą svarbiausių Vokietijos prekybos partnerių vietą ir šiuo metu rikiuojasi už Kinijos, Olandijos, JAV ir Prancūzijos, lenkdama Italiją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę ir Austriją. Prekyba su Rusija smuko 22 proc. – iki 45 mlrd. eurų.

„Paprastai tariant, mažai kas gali pasirodyti nenaudinga, kai kalbama apie Lenkijos ekonominę sėkmę iš Vokietijos perspektyvos ir atvirkščiai“, – sako Lenkijos ekonomikos instituto užsienio prekybos skyriaus vadovas Marekas Wasinskis.

„Lenkijos ekonomikos įvairovė ir dydis yra jos atsparumo krizės metu pagrindas, – aiškino jis DW. – Glaudūs ryšiai su Vokietijos ekonomika – dar vienas veiksnys, sąlygojantis šią sėkmę.“

Anot M. Wasinskio, augant Lenkijos ekonomikai, daugiausia dėmesio turėtų susilaukti aplinkosaugos technologijos. „Transformaciniu požiūriu – energijos rūšių derinio pasikeitimas, pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas ar ekonomikos elektrifikavimas, taip pat ir prekybos srityje: Lenkija yra didžiausia ES elektrinių autobusų eksportuotoja, ji užima puikias pozicijas baterijų tiekimo grandinėse Europoje ir yra penkta pagal dydį ekologiškų prekių eksportuotoja ES“, – sako jis.

Svarbiausia energija

Visų pirma, planuojama energetikos pertvarka, atsisakant anglies ir pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių galėtų būti pagrindinė Vokietijos bendrovių veiklos sritis. Klimato ir aplinkos ministras Michalas Kurtyka neseniai paskelbė, kad Lenkija iš viso ketina investuoti „240 milijardų eurų iki 2030 metų“, rašo DW.

Lenkijos energetikos transformacija yra lemiamas veiksnys, siekiant ekonominės sėkmės vidutinės trukmės laikotarpiu. Trys ketvirtadaliai šalyje sunaudojamos elektros energijos šiuo metu pagaminama anglimi kūrenamose jėgainėse. Praėjusią vasarą Silezijos rajonai, kuriuose kasama anglis, buvo tapę didžiausiais COVID-19 infekcijos židiniais visoje provincijoje.

Mažiausiai 61 Lenkijos miestas yra labiausiai užterštų ES vietų sąraše. Belchatove esanti didžiausia rusvąja anglimi kūrenama elektrinė Europoje ir antroji pagal dydį pasaulyje yra didžiausia CO2 teršėja ES – jos išmetamo anglies dvideginio kiekis viršija bendras visos Airijos ar Slovakijos emisijas.

Per 20 metų M. Kurtyka nori sumažinti naudojamos anglies dalį iki 28–11 proc., priklausomai nuo to, kaip greitai iki 2030 m. pavyks pritraukti energetikos sektoriui reikalingas investicijas. Iki 2040 m. vien vėjo jėgainės turėtų pagaminti 8–11 tūkst. megavatų elektros energijos. Be valstybės lėšų, daugiausia gaunamų iš ES, taip pat bus reikalingos nemažos privačios investicijos ir milijardai, uždirbti už elektrą per aplinkosaugos mokesčius.

Kaip rodo pirmaujančio politinių ir ekonominių analizių ekspertų grupės „Polityka Insight“ duomenys, Lenkijos energetikos transformacija iki 2040 m. atsieis 1,6 trln. zlotų (355 mlrd. eurų). Iš jų pokyčiai kuro ir energetikos sektoriuje sudarys apytiksliai 890 mlrd. zlotų, įskaitant ne daugiau kaip 342 mlrd. zlotų siekiančias investicijas į elektros gamybą, rašo DW.

Kaip pažymi Varšuvoje įsikūrusi „Polityka Insight“, iš viso pereinamajam laikotarpiui pramonės sektoriuose, namų ūkiuose, paslaugų sektoriuje, transporte ir žemės ūkyje finansuoti bus išleista apie 745 mlrd. zlotų.

„Lenkijai reikia milžiniškų investicijų į šilumos tinklus ir energetikos infrastruktūrą“, – sako „Polityka Insight“ energetikos analitikas Robertas Tomaszewskis. Daugelis anglimi kūrenamų šiluminių elektrinių priklauso mažoms savivaldybėms ir negali sau leisti investuoti į atsinaujinančią energiją ar mažiau taršias technologijas, DW aiškino R. Tomaszewskis.

Norint atsisakyti anglies naudojimo centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, per ateinančius 10 metų reikės apie 100 mlrd. zlotų privataus kapitalo investicijų. „Tai yra puiki galimybė užsienio įmonėms“, – teigia R. Tomaszewskis ir pažymi, kad, pavyzdžiui, Vokietijos energetikos koncernas „e.on“, turintis šilumos teikimo infrastruktūrą Ščecine ir Opolėje, norėtų plėsti savo veiklą Lenkijoje. Panašių planų turi ir prancūzų „Veolia“, kuriai Varšuvoje priklauso centralizuoto šilumos tiekimo tinklas.

Anot R. Tomaszewskio, atviroje jūroje esanti energetikos infrastruktūra taip pat turi labai didelį investicinį potencialą, nes iki 2030 m. Lenkija nori išplėsti jūroje esančius vėjo jėgainių parkus iki 5,9 gigavatų. Kalbant apie dujas, ši energijos rūšis turi palaipsniui užimti anglies vietą Lenkijos energetikoje.

Vokietijos inžinerijos įmonė „Siemens“ siekia užsitikrinti svarbų vaidmenį abiejuose šiuose sektoriuose, bendradarbiaudama su viena didžiausių Lenkijos privačių energetikos įmonių „Polenergia“ ir tiekdama dujų turbinas Plocko ir Rybniko elektrinėse planuojamiems energetikos projektams.

„Atominės energijos sektoriuje po rugsėjo [visuotinių rinkimų Vokietijoje] Lenkija gali sulaukti nepalankios Vokietijos „Žaliųjų“ [partijos] reakcijos, o Baltijos jūros dujotiekis „Nord Stream 2“ greičiausiai paskatins Lenkiją paspartinti dujų diversifikavimo planus“, – pažymi R. Tomaszewskis.

Kiti svarbiausi sektoriai

Kiti sektoriai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, anot M. Wasinskio, yra verslo ir IT paslaugos, kur Vokietija yra tik penkta pagal investicijų apimtis, taip pat chemijos pramonė, kur reikalingos investicijos į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, ir vaistų pramonė, rašo DW.

„Taip pat auga bendradarbiavimo potencialas automatizuojant ir skaitmeninant Lenkijos ekonomiką, ypač gamybos sektorių“, – priduria jis.

Vokietija ir Lenkija, M. Wasinskio manymu, tampa Rytų Europos pramonės centru, galinčiu plėtoti „abiem partneriams naudingas“ vertės grandines.

Populiariausi