Pasaulyje

2021.02.27 15:01

KGB planavo nužudyti Kennedy ir Mao – aukščiausio rango rumunų šnipas Vakarams papasakojo sovietų paslaptis

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.02.27 15:01

Sovietų KGB ir socialistinių šalių agentai arabų šalyse skleidė antisemitizmą, popiežių Pijų XII pavertė „nacių kolaborantu“, planavo Johno F. Kennedy ir Mao Dzedongo žmogžudystes. Tai vieno šnipų darbą iš arti mačiusio, jame dalyvavusio ir jam vadovavusio žmogaus atskleistos detalės. Neviešai Vakarų žvalgybininkams jis papasakojo kur kas daugiau.

1978 metų liepos 23-iąją Ionas Mihai Pacepa atvyko į Boną su užduotimi perduoti Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceaușescu žinutę Vakarų Vokietijos kancleriui Helmutui Schmidtui. Netrukus jis žengė į JAV ambasados pastatą ir „pradingo“ – specialiu lėktuvu buvo išskraidintas į Andruso oro pajėgų bazę netoli Vašingtono.

Nuo tada viešumoje jo niekas nematė, I. M. Pacepa, kaip teigiama, du kartus pakeitė tapatybę ir gyveno nuolat saugomas JAV pareigūnų.

I. M. Pacepa buvo socialistinės Rumunijos užsienio žvalgybos (Securitate) tarnybos vadovas, asmeninis N. Ceaușescu patarėjas, išmanęs ne tik rumunų, bet ir sovietinės Rusijos KGB darbo virtuvę. Jis – aukščiausias į Vakarus kada nors pasitraukęs sovietų ir socialistinio bloko žvalgybos karininkas. Apie planą perbėgti į Vakarus nežinojo niekas.

Vasario 14 dieną vienas iš jo knygų bendraautorių pranešė, kad 92-ejų I. M. Pacepa mirė nuo COVID-19 vienoje JAV ligoninių. Oficialiai informacija nėra patvirtinta.

„Gatvės buvo tuščios“

Apie I. M. Pacepos pabėgimą į JAV pranešė Laisvosios Europos radijas (RFE), Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ publikavo generolo laišką dukrai. Jame I. M. Pacepa atsiprašė ir teisinosi – esą N. Ceaușescu jam pavedė surengti Laisvosios Europos radijo vadovo nužudymą, todėl jis nusprendęs dingti.

„Turėjau apsispręsti – būti geru tėvu ar būti politiniu nusikaltėliu. Pažinodamas tave, Dana, tvirtai žinau, kad tu jau geriau neturėsi tėvo, nei turėsi tėvą žudiką“, – nuolat kartojamoje radijo transliacijoje skambėjo I. M. Pacepos laiškas dukrai.

1987 metais buvęs Rumunijos šnipas išleido prisiminimų knygą „Raudonieji horizontai“, ji kontrabanda pateko į socialistinį bloką. Teigiama, kad kai RFE transliavo knygos ištraukas, Rumunijos miestų gatvės buvo tuščios.

Neoficialiai, išgirdęs apie I. M. Pacepos pabėgimą, N. Ceaușescu įtūžo – buvusiam žvalgybos vadovui buvo paskelbtos dvi mirties bausmės, į JAV vyko keli rumunų žvalgybininkų būriai, siekdami rasti generolą ir jį nužudyti. Rumunijos režimas siūlė milijoninį atlygį už susidorojimą su I. M. Pacepa, dar milijoną pridėjo Šiaurės Afrikos diktatoriai.

„Akivaizdu, kad Amerikos žvalgyboms jis atskleidė dar daugybę dalykų neviešai, tai iki šiol nėra žinoma. Tokio aukšto rango žvalgybos pareigūnas žino, kaip viskas vyko, tiek konkrečius faktus, tiek sistemą atskleidė. To neįmanoma pervertinti“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyr. analitikas Marius Laurinavičius.

Johno F. Kennedy žmogžudystė ir „nacių popiežius“

Manoma, kad I. M. Pacepa praktiškai vienas sužlugdė ir visą Rumunijos šnipų Vakaruose tinklą, nes atskleidė jų tapatybes ir veiklą. JAV jis išleido kelias knygas, rašė straipsnius apie sovietų žvalgybą ir „sėkmingas“ misijas.

Viena pagrindinių jo žinučių – KGB žvalgyba skyrė daugiau pastangų dezinformacijos sklaidai ir siekiui taip paveikti pasaulio įvykius nei visiems kitiems šnipinėjimo būdams kartu sudėjus.

„Jis teigia, kad dezinformacija yra būtent KGB veiklos pagrindas, tą yra pakartojęs ir pabėgęs sovietų KGB generolas Kaluginas“, – teigė M. Laurinavičius.

I. M. Pacepa rašė, kad N. Ceaușescu jam papasakojo apie Kremliaus planus nužudyti dešimt lyderių, tarp jų JAV prezidentą Johną F. Kennedy ir Kinijos revoliucijos vadą Mao Dzedongą. Esą sovietų vadovas Nikita Chruščiovas buvo pasamdęs Lee Harvey Oswaldą, kad šis nužudytų Johną F. Kennedy, ir, nors vėliau persigalvojo, buvo per vėlu – vyras nušovė JAV prezidentą.

Šią versiją plėtoja ir kovą pasirodysianti buvusio CŽA vadovo R. Jameso Woolsey knyga, kurią jis parašė kartu su I. M. Pacepa.

Pabėgęs rumunų žvalgybos vadovas taip pat pasakojo apie N. Ceaușescu ir KGB ryšius su Palestinos išsivadavimo organizacijos (PLO) vadovu Jesiru Arafatu, kurį su šalininkais apmokė rengti teroristinius išpuolius, – tokiu būdu buvo nužudytas JAV ambasadorius. Islamo pasaulį sovietai suvokė kaip „KGB bandymų aikštelę, kur būtų galima sukurti itin pagaulią neapykantos JAV rūšį, išaugintą iš marksizmo ir leninizmo minties“, bendroje knygoje su JAV mokslininku Ronaldu J. Rychlaku teigė I. M. Pacepa.

Rumunijos žvalgyba kartu su KGB skleidė dezinformaciją apie žydus Artimuosiuose Rytuose – čia platino istorinį falsifikatą „Siono išminčių protokolai“, siuntė į regioną 4 tūkst. užsimaskavusių agentų, kurie dirbo religinėse institucijose, medicinos sektoriuje, mokyklose.

„Carinis antisemitizmas kurstė pogromus. Nacių antisemitizmas įgalino Holokaustą. Sovietų antisemitizmas sukūrė šiandienos tarptautinį terorizmą“, – interviu RFE I. M. Pacepa sakė 2013 metais.

Rumunijos žvalgyba taip pat aktyviai skleidė dezinformaciją, kuria siekė įtikinti Vakarus, kad N. Ceaușescu režimas yra kitoks nei kitos sovietinės ir socialistinės valstybės.

„Daugiau nei 20 metų Vašingtonas tikėjo, kad Ceaușescu yra vienintelis komunistų lyderis, kuris galėtų praardyti geležinę uždangą. Šaltojo karo metu du JAV prezidentai lankėsi Bukarešte. 1989 metais, kai Rumunijos komunistų partija perrinko Ceaușescu, jį pasveikino JAV. Po trijų savaičių jis buvo apkaltintas genocidu ir jam įvykdyta egzekucija“, – teigė I. M. Pacepa.

Neoficialiais duomenimis, jo prisiminimų knyga buvo skaitoma N. Ceaușescu ir jo žmonos teismo tribunole, kur jie nuteisti mirti. „Ši knyga prisidėjo prie „Didžiojo melo“ atskleidimo“, – rašė Merilando universiteto (JAV) profesorius Vladimiras Tismaneanu.

Viena sėkmingiausių KGB ir Rumunijos žvalgybos misijų – apjuodinti popiežių Pijų XII. Knygoje „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“ I. M. Pacepa ir R. Rychlakas pasakoja, kaip sovietai įtikino pasaulį, kad Pijus XII Antrojo pasaulinio karo metais iš tiesų prijautė naciams, ir įtvirtino jo kaip „nacių popiežiaus“ mitą, dėl kurio šiandien rimtai diskutuoja ir mokslininkai. Iš tiesų Pijus XII slėpė žydus nuo Holokausto Vatikane, tačiau buvo kritikuojamas dėl esą nepakankamo nacizmo pasmerkimo.

„Taip diskredituoji ne tik popiežių, diskredituoji Katalikų bažnyčią, pačią krikščionybę, net tam tikra prasme religiją apskritai ir galų gale vakarietiškas vertybes. Ir jiems pavyko padaryti tai, ko norėjo Chruščiovas ir sovietai“, – RFE sakė R. J. Rychlakas.

Sovietų tikslas – pakirsti pasitikėjimą Katalikų bažnyčia ir Vakarų deklaruojamomis vertybėmis apskritai.

„Jo nuopelnas yra būtent tos sistemos atskleidimas. Pagrindinis dalykas yra perprasti, kaip priešas veikia, – žinoti ne vieną ar kitą operaciją, bet veikimo principą. Nežinau, ar šiuo atžvilgiu kas nors galėtų susilyginti su Pacepa“, – teigė M. Laurinavičius.

Jis pabrėžė, kad perbėgėlio atskleistą informaciją bent iš dalies Vakarų žvalgybos jau turėjo žinoti, tačiau paralelių su šiandienos Rusijos žvalgybos darbu taip pat galima rasti.

Šuo ar komunizmo kritikas?

Generolo pateiktos detalės apie sovietų šnipų įtaką visame pasaulyje atrodo sunkiai įtikimos, todėl jis sulaukė kritikos už tariamai netikslią informaciją, sąmokslo teorijų eskalavimą, įrodymų suplakimą ir istorijų neįtikinamumą.

Tačiau I. M. Pacepa išleido kelias knygas su JAV profesoriais, buvusiais žvalgybininkais.

„Nesu radęs, kad kas nors bent jau viešai abejotų jo pateikta informacija. Tai, ką jis yra atskleidęs knygose, galima patikrinti iš kitų šaltinių. (...) Jo knygoje neradau nieko, kas man būtų kėlę abejonių ir neatitiktų kitos turimos informacijos“, – teigė M. Laurinavičius.

Apžvalgininkai dvejojo ir dėl I. M. Pacepos atsivertimo į komunizmo priešus nuoširdumo – ar iš tiesų dešimtmečius socialistinėje žvalgyboje dirbęs generolas, pasitraukęs į Vakarus, tapo demokratijos šalininku ir kovojo su sovietų sistema.

Rumunų disidentas rašytojas Paulas Goma, kurį persekiojo rumunų žvalgyba, teigė, kad I. M. Pacepa visada liko „monstru ir šunimi“.

Tačiau profesorius V. Tismaneanu gynė generolą, kuris „atskleidė režimo kriminalinę prigimtį ir padarė nepataisomą žalą Ceaușescu tarptautinei reputacijai“, rašo „Emerging Europe“.

1999 metais Rumunija grąžino I. M. Pacepai jo rangą, atšaukė mirties bausmę ir įsakė grąžinti jam nusavintą turtą.

Generolo atskleista sovietų šnipų darbo specifika tebėra aktuali ir šiandien. Operacija apjuodinti popiežių Pijų XII „labai primena mūsų partizanų juodinimą. Tiesiog vienas prie vieno tokia pati operacija“, – teigė M. Laurinavičius.