Pasaulyje

2021.02.25 10:40

Įvykiai Baltarusijoje. ES pratęsė sankcijas prie protestų malšinimo prisidėjusiems Baltarusijos pareigūnams

atnaujinta 20.40
BNS2021.02.25 10:40

Europos Sąjunga ketvirtadienį metams pratęsė sankcijas, įvestas autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui dėl brutalaus antivyriausybinių protestų malšinimo.

Pernai blokas paskelbė sankcijas 88 asmenims, siejamiems su represijomis, įskaitant A. Lukašenką ir jo sūnų; visiems jiems uždrausta įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, jų turtas įšaldytas.

Bendrija šiuo metu svarsto, ar ketvirtą kartą papildyti šį „juodąjį“ sąrašą naujais vardais, A. Lukašenkai atsisakant palikti valdžią, nepaisant plataus priešinimosi jo režimui.

Baltarusiją kelis mėnesius buvo apėmę masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Policija prieš demonstrantus panaudojo gumines kulkas, ašarines dujas ir vandens patrankas; tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti.

Baltarusijos valdžia pastarosiomis dienomis smarkiau persekioja oponentus: daugybės žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir profsąjungų atstovų namuose ir biuruose atliktos kratos.

Praėjusią savaitę ES pasmerkė Minsko vykdomą „gėdingą susidorojimą prieš žiniasklaidą“, Baltarusijos teismui skyrus dvejų metų laisvės atėmimo bausmes dviem televizijos „Belsat“ žurnalistėms, filmavusioms vieną protesto akciją.

Grupė opozicinių NEXTA kanalų paskelbti „ekstremistiniais“

Minsko režimas įtraukė grupę opozicijos kanalų NEXTA, esančių platformoje „Telegram“, į „ekstremistinių medžiagų“ sąrašą.

Baltarusijos informacijos ministerijos tinklalapyje skelbiama, kad į sąrašą įtraukti kanalai NEXTA, „NEXTA Live“, „LUXTA“.

Atitinkamą sprendimą 2020 metų lapkričio 23 dieną priėmė Minsko Partizanų rajono teismas.

Pernai lapkritį generalinė prokuratūra kreipėsi į Lenkijos teisingumo ministeriją su prašymu sulaikyti ir išduoti kanalo NEXTA įkūrėjus Sciapaną Pucilą ir Ramaną Pratasevičių, kad jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

S. Pucila ir R. Pratasevičius figūruoja kaip kaltinamieji baudžiamojoje byloje dėl masinių neramumų Baltarusijoje. Paskelbta jų tarptautinė paieška.

Baltarusijoje ilgiau kaip pusmetį tęsiasi protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritaras Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, areštavo daugiau kaip 27 tūkst. žmonių ir privertė opozicijos lyderius palikti šalį.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti. Opozicija jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Sviatlaną Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

JT teisių komisarė: Baltarusijoje tęsiasi „sistemingas susidorojimas“ su protestuotojais

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė ketvirtadienį pasmerkė sistemingas represijas prieš protestuotojus Baltarusijoje, reikšdama susirūpinimą dėl šalyje svarstomų įstatymų pataisų, galinčių leisti griežčiau bausti taikius demonstrantus ir žurnalistus.

Kalbėdama per virtualų JT Žmogaus teisių tarybos posėdį Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pristatė smerkiančią ataskaitą apie šalį, įspėdama, kad ją apėmusi „precedento neturinti“ žmogaus teisių krizė vis gilėja.

„Tęsiasi sistemingas vyriausybės susidorojimas su protestuotojais“, – pabrėžė ji.

„Man kelia nerimą padidėjęs žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas tiek instituciškai, tiek individualiai“, – pridūrė žmogaus teisių komisarė.

Praėjusią savaitę buvo nuteistos kalėti dvejus metus dvi žurnalistės, filmavusios protesto akciją, o kita žurnalistė ir gydytojas apkaltinti vieno žuvusio milicijos sulaikyto protestuotojo medicininių duomenų atskleidimu ir šiuo metu teisiami.

M. Bachelet taip pat nurodė, kad „atliktos plataus masto kratos pas žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir organizacijose,.. kaip pranešama, susijusios su baudžiamosiomis bylomis dėl „masinių neramumų“.

Pasak jos, iki vasario 9 dienos 246 žmonės buvo įkalinti šalyje politinių motyvų paskatintose bylose.

„Baimės atmosfera“

Baltarusiją kelis mėnesius buvo apėmę masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Jo oponentai sako, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro.

Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, sulaikė demonstrantų ir privertė opozicijos lyderius palikti šalį.

Anot M. Bachelet, ataskaita, kurioje aprašomi įvykiai nuo praėjusių metų gegužės iki gruodžio 20 dienos, patvirtina „daugybę plačiai paplitusių pažeidimų“ atvejų.

Ji atkreipė dėmesį į „masinius savavališkus areštus ir sulaikymus“, taip pat į šimtus pranešimų apie kankinimą, priekabiavimą prie žurnalistų, aktyvistų ir opozicijos veikėjų bei jų bauginimą.

„Visi šie pažeidimai, padaryti nebijant bausmės, sukūrė baimės atmosferą“, – pažymėjo M. Bachelet.

Anot jos, Baltarusijos vyriausybė sureagavo į ataskaitą, pripažinusi, kad preliminarių tyrimų institucijos yra gavusios 4 644 skundus dėl fizinės jėgos panaudojimo.

Vis tik, nurodė ji, vyriausybė pranešė, jog daugiau kaip 1 050 šių skundų buvo atmesti, taip pat nepatikslino, ar buvo atlikta kokių nors tyrimų dėl įtarimų, kad saugumo pajėgos pasitelkia perteklinę jėgą.

„Mūsų žiniomis, nė vienas iš šimtų skundų dėl kankinimo ir netinkamo elgesio... nepaskatino iškelti baudžiamąją bylą iki mūsų galutinio termino – gruodžio 20 dienos“, – sakė JT komisarė.

Nuo to laiko padėtis šalyje dar labiau pablogėjo.

M. Bachelet išreiškė itin didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad „šiuo metu rengiamos teisės aktų pataisos leistų griežčiau bausti už dalyvavimą taikiose demonstracijose“.

„Šalies ateities dėlei būtina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir kuo platesnei pilietinei erdvei“, – pabrėžė M. Bachelet.

„Visi asmenys, kurie buvo sulaikyti už taikų naudojimąsi savo teisėmis, turėtų būti paleisti“, – nurodė komisarė, taip pat reikalaudama „nedelsiant nutraukti pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos darbuotojų bauginimo ir priekabiavimo politiką“.

M. Bachelet taip pat paragino „nuodugniai, veiksmingai, patikimai ir skaidriai ištirti“ visus įtariamus pažeidimus.

Jos pristatytoje ataskaitoje Minskas raginamas imtis reikšmingų teisinių reformų, siekiant užtikrinti teisingą bylų nagrinėjimą ir teisėjų nepriklausomumą.

M. Bachelet pabrėžė, kad jos biuras yra pasirengęs bendradarbiauti su baltarusių valdžia, siekdamas „palengvinti reikšmingus pokyčius“.

Baltarusijos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį per protestą žuvusiam žmogui

Baltarusijos pietvakariuose esančio Bresto teismas paskelbė apkaltinamuosius nuosprendžius Henadziui Šutavui, mirtinai sužeistam į galvą per protestus rugpjūčio 11 dieną, ir jo draugui Aliaksandrui Kardziukovui, ketvirtadienį paskelbė žmogaus teisių organizacija „Viasna“.

„Breste paskelbtas nuosprendis Aliaksandrui Kardziukovui – 10 metų kolonijoje. Šutavui paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis nepaskiriant bausmės“, – sakoma pranešime, paskelbtame centro „Telegram“ kanalu.

H. Šutavas ir A. Kardziukovas buvo kaltinami „pasipriešinimu vidaus reikalų pareigūnams“. „Nukentėjusiaisiais“ byloje laikomi kariškiai Ramanas Haurylavas ir Arsenijus Halicynas. Per susirėmimą su jais buvo mirtinai sužeistas H. Šutavas.

A. Kardziukovas kaltės nepripažino. Teismo nuosprendį dar galima apskųsti.

Vidaus reikalų ministerija dėl minimo incidento paskelbtame oficialiame pareiškime teigė: „Breste grupė agresyviai nusiteikusių piliečių su armatūra rankose užpuolė policijos pareigūnus. Įspėjamieji šūviai jų nesustabdė. Norint apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą, buvo panaudoti ginklai“.

Baltarusijos opozicionierė M. Kalesnikava baiminasi, kad liks be advokato

Suimta Baltarusijos opozicinės Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Maryja Kalesnikava baiminasi likti be advokato ir reikalauja nutraukti spaudimą jos gynėjams.

„Aš, Maryja Kalesnikava, reikalauju nedelsiant nutraukti spaudimą, priekabiavimą, persekiojimą ir politinį susidorojimą su vienu iš geriausių šalies advokatų Liudmila Kazak“, – M. Kalesnikava cituojama ketvirtadienį Koordinacinės tarybos kanale platformoje „Telegram“.

Koordinacinė taryba nurodė, kad M. Kalesnikava „bijo likti be apsaugos, nes teisinės pagalbos teikimas jai kelia [advokatams] grėsmę patekti į kalėjimą arba netekti licencijos“.

„Licencijos atėmimas iš Liudmilos – tai mano teisės į gynybą pažeidimas, man daromas spaudimas ir nuolatinis trukdymas suteikti man teisinę pagalbą. Tai jau ketvirtas advokatas, teikiantis man juridinę pagalbą ir už tai patiriantis teisėsaugos institucijų spaudimą“ – pareiškė M. Kalesnikava.

Remiantis Koordinacine taryba, būdama įkalinta opozicionierė valstybinėms institucijoms rašo skundus dėl jos laikymo sąlygų ir baudžiamosios bylos, dėl kurios buvo sulaikyta, klausimais.

„Deja, ne visi Maryjos skundai pasiekia instancijas, o tai grubiai pažeidžia jos teises. Tardymo izoliatoriaus darbuotojai net neperdavė Marijos kreipimosi į Teisingumo ministeriją, kurį parašė dėl licencijos atėmimo iš jos advokatės Liudmilos Kazak“, – nurodė Koordinacinė taryba.

Anksčiau buvo pranešta, kad iš L. Kazak buvo atimta advokato licencija už „veiksmus, diskredituojančius advokato vardą ir advokatūrą“ ir prilygstančius administraciniam teisės pažeidimui.

Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio L. Kazak jau buvo sulaikyta dėl administracinio pažeidimo. Teismas pripažino advokatę kalta dėl nepaklusimo milicijos pareigūnų reikalavimams ir skyrė jai 230 eurų baudą.

Anksčiau Licencijos neteko kitas M. Kalesnikavos advokatas Aliaksandras Pylčanka. Dar dviem jos advokatams Iljai Salejui ir Maksimui Znakui iškeltos baudžiamosios bylos. I. Salejui skirtas namų areštas, o M. Znakas – suimtas.

M. Kalesnikava buvo sulaikyta rugsėjo 8 dieną prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybinės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su Konstitucinės tarybos nariais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.

Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad ją pareigūnai norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos.

Ji buvo apkaltinta viešais raginimais imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui, o taip pat dalyvavimu sąmoksle, siekiant perimti valdžią nekonstituciniu keliu. Be to M. Kalesnikava kaltinama įkūrusi ekstremistinę grupę ir jai vadovavusi.

Baltarusijoje jau daugiau kaip pusmetį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusijos valdžia suėmė virtinę opozicijos lyderių, dalis buvo priversti išvykti iš šalies. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų. Jėgos struktūroms nuožmiai slopinant protesto akcijas, jos iš gatvių persikėlė į kiemus ir vyksta įvairiuose Minsko rajonuose.