Antrąją konklavos dieną 115 Siksto koplyčioje susirinkusių kardinolų nusprendė – Benedikto XVI įpėdiniu taps Jorge Mario Bergoglio iš Argentinos. Jis pasirinko Pranciškaus I vardą.
Antrąją konklavos dieną 115 Siksto koplyčioje susirinkusių kardinolų nusprendė – Benedikto XVI įpėdiniu taps Jorge Mario Bergoglio iš Argentinos. Jis pasirinko Pranciškaus I vardą.
Naujasis popiežius yra 76-erių. Tai pirmasis Katalikų bažnyčios vadovas iš Lotynų Amerikos. Nuo šiol jis vadovaus 1,2 mlrd. pasaulio katalikų.
Jau per 2005 metų konklavą Argentinos jėzuitas buvo laikomas stipriausiu Josepho Ratzingerio varžovu. Tačiau dėl savo ne visai tvirtos sveikatos jis per dabar vykusius rinkimus greičiau buvo laikomas autsaideriu, o ne favoritu. Argentinietis dažnai vadinamas „vargšų kardinolu“.
1958 metais J. Bergoglio prisijungė prie jėzuitų bendruomenės, o 1969 metais buvo įšventintas į kunigus. Jis studijavo San Migelio seminarijos Teologijos ir filosofijos fakultete. Čia J. Bergoglio tapo novicijumi ir teologijos profesoriumi.
Pastebėję jo vadovavimo gabumais, jėzuitai J. Bergoglio paaukštino. Nuo 1973 iki 1979 metų jis ėjo Argentinos provincialo pareigas. 1980 metais J. Bergoglio tapo San Migelio seminarijos, kurioje studijavo, rektoriumi. Šias pareigas jis ėjo iki 1986 metų. Vokietijoje būsimasis popiežius apsigynė daktaro disertaciją ir grįžo į tėvynę. J.M.Bergoglio garsėja kaip intelektualus lyderis, studijavęs teologiją Vokietijoje. Buenos Airių arkivyskupas ir Argentinos primas viešumoje nemėgsta išsiskirti.
Jo laikysena Argentinos ekonominės krizės metu užtarnavo žmogaus, jautraus skurdui ir socialinei neteisybei, vardą. Jis tapo simboliu kainos, kurią globalizacija primeta pasaulio vargingiesiems.
Jautrumą skurdui J.M.Bergoglio pabrėžė ir savo gyvenimo būdu. Bažnyčios kunigaikštis atsisakė persikelti į arkivyskupijos rūmus ir vietoje to įsikūrė kukliame bute, o į bažnyčią važinėjo autobusu, užuot naudojęsis bažnyčios limuzinu ir vairuotoju. Be to, kardinolas pats gamindavosi maistą.
Mazgojo kojas sergantiesiems AIDS
J.M. Bergoglio siekė išryškinti socialinį teisingumą katalikų bažnyčios mokyme. „Gyvename pačioje nelygiausioje pasaulio dalyje, kuri pastaruoju metu augo greičiausiai, tačiau vargas mažėjo lėčiausiai, – kardinolas kalbėjo Lotynų Amerikos vyskupų suvažiavime 2007 metais. – Turto pasiskirstymas vis dar neteisingas, o tai kuria socialinę nuodėmę, kuri šaukiasi dangaus ir neleidžia tokiai daugybei mūsų brolių siekti visavertiškesnio gyvenimo.“
Vis dėlto kalbėdamas apie skurdo problemos sprendimą jis dažniau pabrėždavo asmeninio tobulėjimo siekį, o ne struktūrines reformas.
Seksualinės etikos srityje J.M.Bergoglio laikomas nepalenkiamu konservatoriumi. Jis griežtai pasisako prieš abortus, vienalytes santuokas ir kontracepciją. 2010 jis pareiškė, kad leidimas vienalytėms šeimoms įsivaikinti yra vaikų diskriminavimas. Argentinos prezidentė jam tada atšovė, kad toks bažnyčios tonas primena „viduramžius ir inkviziciją“.
Vis dėlto jis parodė užuojautą ŽIV ir AIDS aukoms, kai 2001 metais apsilankė ligoninėje ir Kristaus pavyzdžiu pabučiavo ir numazgojo kojas dvylikai AIDS sergančių pacientų. Jis taip pat griežtai sukritikavo kunigus, atsisakančius krikštyti ne santuokoje gimusius vaikus. Tokią aroganciją 2012 metais jis pavadino „negailestingu ir veidmainišku neoklerikalizmu“.
