Pasaulyje

2021.02.23 10:48

LRT trumpai. Sakartvelo krizė – „Ar mes gyvename Rusijoje?“

LRT.lt, LRT RADIJAS, ELTA2021.02.23 10:48

Antradienį Sakartvelo pareigūnai naudodami ašarines dujas suėmė pagrindinį šalies opozicijos politiką Nikanorą Meliją. Šį žingsnį pasmerkė Vakarų šalys, tačiau ar susidorojimas su opozicija ir politinė krizė privers Sakartvelą užmiršti euroatlantinės intregracijos siekius ir priartins prie Rusijos?

Vidaus reikalų ministro planas suimti pagrindinį opozicijos lyderį Nikanorą Meliją kelia „nepriimtinas rizikas“, praėjusią savaitę sakė iš pareigų pasitraukęs ministras pirmininkas Georgijus Gacharija. Tačiau pakeitus premjerą, antradienį buvo įvykdytas opozicijos partijos štabo šturmas.

G. Gacharija buvo laikomas gabiu vadybininku, tačiau opozicija jį kaltino neturint jokios realios galios – esą visus sprendimus priima oligarchas Bidzina Ivanišvilis, o premjeras negalėjo pats atleisti nė vieno ministro.

Tai iššaukė kartvelų nepasitenkinimą – praėjusią savaitę šalis minėjo 100-ąsias sovietų okupacijos metines – ir privertė svarstyti „Ar mes gyvename Rusijoje?“

Įvykiai Sakartvele trumpai:

  • Opozicija nepripažįsta praėjusį spalį vykusių parlamento rinkimų rezultato, teigia, kad jie buvo suklastoti;
  • Tarptautiniai stebėtojai rimtų rinkimų rezultatų klastojimo atvejų nefiksavo, opozicija savo kaltinimus remia NVO skaičiavimais, kurie vėliau buvo patikslinti – „Sakarvelo svajonę“ rinkimuose palaikė 47,6 proc. rinkėjų, UNM – 27,4 proc.;
  • UNM valdė Sakarvelą dešimtmetį prieš į valdžią 2012 m. ateinant „Sakarvelo svajonei“;
  • Opozicija kaltina valdančiosios partijos „Sakarvelo svajonė“ įkūrėją milijardierių Bidziną Ivanišvilį „valdant šalį nuo galinės sėdynės“ ir vykdant prorusišką politiką. Partija visus kaltinimus neigia;
  • G. Gacharijos pasitraukimas buvo netikėtas, politikas teigė siekiantis „sumažinti susiskaldymą šalyje“, iš karto po to vidaus reikalų ministras pranešė „laikinai nukeliantis“ N. Melijos suėmimą. N. Melija gyrė sprendimą, teigdamas, kad kitu atveju „būtų kilęs smurtas ir pralietas kraujas“ ir ragino rengti pirmalaikius rinkimus;
  • Naujasis Sakartvelo premjeras Iraklis Garibašvilis demonstruoja, kad valdančioji partija neketina nusileisti opozicijai;
  • Anksčiau opozicija galimu vienytoju laikė eksprezidentą Michailą Saakašvilį, tačiau jis yra pabėgęs į Ukrainą. Jam išvykus, pagrindiniu B. Ivanišvilio konkurentu laikomas N. Melija;
  • Po N. Melijos suėmimo opozicija ketina rengti protestus;

Vyriausybė kaltina N. Meliją raginus protestuotojus įsiveržti į parlamentą per pernai vykusius protestus prieš Rusijos parlamentaro vizitą. Tada buvo sužeista apie 200 žmonių. Už tai jam gresia 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Į būstinę buvo įsiveržta su specialiosiomis pajėgomis ir su ašarinėmis dujomis. Labai daug smurto aplinkui. Daug žmonių sulaikyta, kol kas skaičiai nežinomi. Bet pagrindinis opozicijos lyderis Melija yra išvežtas į areštinę. Opozicijos partijos ir visi apžvalgininkai spėja, kad tai yra labai didelė politinė krizė.

Jų teigimu, Sakartvelas vis labiau panašėja į diktatoriškus režimus, nes tai yra vienos partijos ir vieno žmogaus valdžia. Kitos opozicijos partijos kviečia žmones į gatves. 15 val. vietos laiku susirinks prie parlamento į protesto akciją“, – sakė LRT RADIJO bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.

Vakarų valstybių atstovai pasmerkė smurtą ir N. Melia suėmimą.

„Nusikaltėlis“ ir rinkimai

Pirmadienį šalies parlamentas patvirtino naują premjerą – „Sakartvelo svajonės“ gynybos ministrą Iraklį Garibašvilį. Jis N. Meliją vadina „nusikaltėliu“, UNM partiją „nusikaltėlių ir teroristų priedanga“. Premjeras anksčiau ragino uždrausti UNM partiją, pasisakė už valstybės kišimąsi į ekonomiką, nors neseniai Ekonomikos ministerija pranešė apie planus privatizuoti 50 valstybinių įmonių, rašo „Eurasianet“.

Dabar opozicionierius sulaikytas už tariamą paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimą – protestuodamas prieš rinkimų klastojimą jis nusiėmė sekimo apykoję.

Po rinkimų pernai spalį opozicijos politikai boikotuoja darbą parlamente ir ieško Vakarų paramos. Tačiau tiek JAV, tiek ES ragina abi puses ir valstybės vadovus siekti dialogo.

Krizė atspindi šalies politinį susiskaldymą. Po 2008-ųjų karo su Rusija, kuriame nuo Sakartvelo buvo atplėšta apie penktadalis teritorijos, euroatlantinės integracijos ambicijos susidūrė su kliūtimis.

2012 metais parlamento rinkimus laimėjo „Sakarvelo svajonė“, provakarietiškos partijos tapo opozicinėmis.

Nei B. Ivanišvilis, nei partija nedeklaruoja ne provakarietiškos šalies politikos krypties, tačiau Tbilisio santykiai su Maskva atšilo, prorusiškos partijos šalyje stiprėja, rašo „Politico“.

Vakarai į įvykius Sakartvele reaguoja vangiai. Pirmadienį su Sakartvelo prezidente Salome Zourabišvili kalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė paramą „pastangoms kalbėtis su visomis politinėmis jėgomis, užtikrinant politinį dialogą“.

G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį sakė, kad įvykiai Sakartvele neramina. „Turbūt kad kaina šio nesusikalbėjimo gali būti gana aukšta. Visos Vakarų sostinės stebi, kas vyksta Sakartvele, vertina, ir jeigu nebus įrodyta, kad demokratiniu keliu Sakartvelas gali susitvarkyti su situacija, tai, žinoma, turės tam tikrą atoliepį šalies eurointegraciniams procesams“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Visada norisi, kad šalis pati susitvarkytų su savo vidaus problemomis, tai žiūrėsime, seksime, kaip jiems tai sekasi“, – pridūrė ji.

Į Sakartvelą buvo nuvykęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis, savaitgalį jis dalyvavo spaudos konferencijoje su opozicijos partijų atstovais, siūlė pagalbą sprendžiant politinę krizę. Jis perspėjo, kad jei N. Melia bus sulaikytas, „galima tikėtis tarptautinės reakcijos (...) ir prieiti prie sankcijų klausimo“.

Naujasis premjeras Iraklijus Garibašvilis pasipiktino tokiais „nepriimtinais ir pasipiktinimą keliančiais“ teiginiais, kurie jam esą „nieko nereiškia“.

„Jei mes, matydami tokią įtampą šioje šalyje, neįsiterpsime, nepabandysime užmegzti dialogo, gali baigtis ne taip, kaip norėtume, jei mes norime, kad šalis įstotų į Europos Sąjungą ir NATO. Deja, nepavyko su viena puse sutarti, nors derėjomės iki pat išnaktų, į tai įsitraukė ES ir JAV. Tikimės, kad valdančioji partija grįš prie derybų stalo ir bus atnaujintos derybos su opozicija, ir ne suėmimais, ne šturmais būstinių, ne sodinimais opozicinių jėgų mes dialogą vesim, o būtent kalbėjimu“, – atsikirto Ž. Pavilionis.

Sakartvelas yra viena iš ES Rytų partnerystės programos šalių, taip pat svarbi JAV sąjungininkė regione. Analitikų vertinimu, dabartinė politinė krizė gali paskatinti Vakarus persvarstyti santykius su Tbilisiu.